Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingis (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 15 d., 20 val. 15 min. Vilniuje, Perkūnkiemio – Girulių g. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Protokole nustatyta, jog šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 171 ir 272 punktų reikalavimus, pažeidėjos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2008 m. birželio 13 d. nutarimu A. S. pripažinta kalta, padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir už minėtų pažeidimų padarymą jai skirta subendrinta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda.

II.

Pirmosios instancijos teismas apibendrinęs byloje surinktų įrodymų visumą (administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas (b. l. 9, 10), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), nukentėjusiojo S. S. paaiškinimas (b. l. 14), Vilniaus m. VPK VP EPT pažyma (b. l. 16), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimas (b. l. 21), fotolentelės (b. l. 22-26), teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai) priėjo prie išvados, kad A. S. pažeidė KET 53 ir 54 p. reikalavimus ir šie neteisėti veiksmai buvo vienintelė ir tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis. Teismas konstatavo, kad pažeidėjos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

III.

Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jos veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčios. Nurodo, kad vairuodama automobilį manevravo šalia įvažiavimo į savo gyvenamosios vietos automobilių stovėjimo aikštelę padedama aikštelės sargo S. S.. Pažymi, kad vairuodama automobilį nepajuto jokių automobilių kontaktų žymių ir tik jai išlipus iš automobilio aikštelės sargas jai pareiškė, kad ji įvažiavusi į jo automobilį bei parodė vos matomus įbrėžimus. Mano, kad teismas neteisingai vertintojo liudytojų parodymus, neatsižvelgė į tai, kad liudytojas S. S. sutiko, kad jai nebūtų skiriama administracinė nuobauda. Nurodo, kad policijos pareigūnai jos neinformavo apie jos atžvilgiu surašytą protokolą, be to administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta per ilgesnį nei ATPK 282 straipsnyje numatytą 15 dienų terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliantė, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jos veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčios, teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas nustatė, kad A. S. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2008 m. gegužės 15 d., 20 val. 15 min. Vilniuje, Perkūnkiemio - Girulių g. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 ir 272 punkto reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šie neteisėti veiksmai buvo vienintelė ir tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis.

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. Liudytojai J. A. ir A. Š. yra apeliantės pažįstami, gali duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis S. S. sutiko, kad jai nebūtų skiriama administracinė nuobauda, nesudaro pagrindo kitokiam bylos faktinių aplinkybių vertinimui.

Nors apeliantė siekia paneigti tyčios momentą, teigdama, kad kontakto su kitu automobiliu metu apgadinimai buvo nežymūs, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fotelentelėse užfiksuoti transporto priemonių korpuso fragmentai yra su akivaizdžiais pažeidimais, kurių sąžiningas ir racionalus žmogus negalėjo nepastebėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog A. S. kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jos procesinės teisės. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2008 m. birželio 5 d. (b. 1. 9). Protokole esantis parašas patvirtina, jog A. S. su administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, jo kopiją (nuorašą) gavo, teisės ir pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje, jai buvo išaiškintos. Taigi, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios intonacijos teismo išvada, kad iš bylos duomenų negalima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo realizuoti Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. reglamentuotų teisių.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.