Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. H. A. F apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo H. H. A. F pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės apribojimo dvejiems metams bausme, paskiriant šešių mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą, uždraudžiant išvykti iš gyvenamojo miesto ribų be intensyvią priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės apribojimo vieneriems metams trims mėnesiams bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo vieneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, bei H. H. A. F paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, paskiriant šešių mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą, uždraudžiant išvykti iš gyvenamojo miesto ribų be intensyvią priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 17 d., dvi kalinimo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. H. A. F nuteistas už tai, kad, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (toliau – Įstatymo), 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodamo leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir Įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, turėdamas tikslą neteisėtai atsisiųsti didelį kiekį narkotinės medžiagos –1 531,05 g kanapių (antžeminių dalių), 2018 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 8 d. (tiksli data nenustatyta), būdamas savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Graikijos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, neteisėtai užsisakė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 531,05 g kanapių (antžeminių dalių), įtrauktų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą), nurodęs šią narkotinę medžiagą išsiųsti pašto siuntomis svetimo asmens vardu – M. H., tačiau savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurios (siuntos) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųstos užsakyme nurodytu vardu ir adresu: narkotinė medžiaga – 1 020,66 g kanapių (antžeminių dalių) iš Graikijos Respublikos kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (du hermetiniai paketai su atitinkamai 505,88 g ir 514,78 g narkotinės medžiagos, paslėpti vaikiško žaidimo „Disney Frozen“ dėžėse); narkotinė medžiaga – 510,39 g kanapių (antžeminių dalių) iš Graikijos Respublikos kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (vienas hermetinis paketas su 510,39 g narkotinės medžiagos paslėptas vaikiško žaidimo „Pepa Pig“ dėžėje), tokiu būdu jis (H. H. A. F), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, siuntėsi šį didelį kiekį narkotinės medžiagos (bendras svoris kanapių 1 531,05 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12 %)) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018 m. spalio 8 d. šios siuntos su draudžiama medžiaga (kanapėmis) patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

2. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir norėdamas atsiimti šias siuntas su narkotine medžiaga, tačiau nežinodamas apie jų sulaikymo faktą, H. H. A. F pasitelkė šiam nusikalstamam tikslui, tai yra didelio kiekio narkotinės medžiagos įsigijimui, pasiekti nekaltą asmenį - M. H., prašydamas pastarojo atsiimti pašto padalinyje atsiųstas siuntas ir suteikdamas jam reikiamą informaciją – nurodydamas pašto skyriaus adresą, pateikdamas lapelį su siuntų numerių rankraštiniais įrašais ir prašydamas atsiimti siuntas pagal savo (M. H.) asmens dokumentą. M. H., suklaidintas dėl siuntų turinio ir nežinodamas apie jo (H. H. A. F) vykdomą nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 15 d., apie 14.00 val. nuvyko į Kauno miesto 9-ąjį pašto skyrių, esantį Kaune, Savanorių pr. 214A, kur, pateikęs savo asmens dokumentą ir nurodęs siuntų gavimui reikiamą informaciją, atsiėmė pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, kontrabandos būdu atgabenta narkotinė medžiaga – kanapės buvo pakeista ją imituojančia medžiaga, tačiau, išėjęs iš pastato patalpų, tą pačią dieną, 14.10 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tokiu būdu, H. H. A. F neteisėtai siuntėsi didelį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamento teritorijoje - Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, ir pasikėsino neteisėtai įsigyti šį didelį kiekį narkotinės medžiagos Kauno mieste, turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti, kuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.

3. H. H. A. F nuteistas už tai, kad laikotarpiu iki 2018 m. spalio 15 d., 20.30 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pažeisdamas Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodamo leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, neteisėtai laikė savo automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kieme prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą), tai yra 0,438 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 9,2 %, kol šias narkotinės medžiagos kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Šiais savo veiksmais H. H. A. F padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. H. H. A. F nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu iki 2018 m. spalio 15 d., 18.00 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ kategorijos šaudmenis: 7,62 mm kalibro (7,62×39) šovinį, skirtą 7,62 mm kalibro įvairių modelių Kalašnikovo konstrukcijos automatams ir rankiniams kulkosvaidžiams bei 9 mm kalibro „Luger“ (Parabelum) šovinį, skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams Glock, ČZ, Beretta, Brauning, Walter, Astra, Borchard - Luger, pistoletams – kulkosvaidžiams USI, MP bei kitiems 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir pistoletams – kulkosvaidžiams, kol minėtų draudžiamų daiktų (šaudmenų) kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tokiu būdu H. H. A. F neteisėtai laikė šaudmenis ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, paskyrė jam bausmes, griežtesnes nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Todėl apeliantas, atsižvelgdamas į jo procesinį vaidmenį šioje baudžiamojoje byloje – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teisme atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl padarytų veikų nekilo jokių neigiamų padarinių, veikos laikytinos atsitiktinėmis, jis charakterizuojamas vien tik teigiamai, prašo apeliacinės instancijos teismo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės apribojimo bausmes, neviršijančias jų vidurkio.

5.2. Nuteistasis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas taikė mišrų bausmių bendrinimo metodą, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje. Tačiau turėjo būti taikomas tik bausmių apėmimo būdas, kadangi visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į idealiosios sutapties situaciją. Visoms jam inkriminuotoms veikoms būdingas tęstinis pobūdis, neteisėti veiksmai tęsėsi iki 2018 m. spalio 15 d., o tai reiškia, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, šių veikų padarymo laikas sutampa, kas liudija apie tikslingumą taikyti už šias veikas paskirtų bausmių apėmimo metodą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo H. H. A. F apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistojo H. H. A. F apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, jo kaltės bei padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai. Nuteistasis prašo už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmes, neviršijančias bausmių vidurkio, visas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, taip pat, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo taisyklių.

9. H. H. A. F padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje) priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių ilgalaikiam laisvės atėmimui nenumato. Viena iš H. H. A. F padarytų nusikalstamų veikų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje) ir viena yra baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną H. H. A. F atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. H. H. A. F anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistasis dirba, mokosi Lietuvos sveikatos universiteto šeštame kurse. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą bei atsižvelgęs į tai, kad, nors nuteistasis ir turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, bet duomenų apie tai, kad bent dalis šių medžiagų buvo išplatinta, nenustatyta, taip pat į nuteistojo jauną amžių (25 metai), gyvenimo būdą (mokosi ir dirba, neteistas), padarė išvadą, jog tikėtina, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo atsitiktinės veikos, todėl jam realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrė nuteistajam švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę – laisvės apribojimą.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtosios galutinės bausmės dydžiu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, paskyrė bausmes, griežtesnes nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimo ir parinktos bausmės rūšies dydžio, numatyto straipsnio sankcijoje arba įstatyme, nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Įstatymas numato kelias išimtis iš bendrosios, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, kuomet teismas gali paskirti kitos rūšies nei numatyta sankcijoje arba kitokio dydžio bausmes. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

13. BK 54 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad įprastoje, standartinėje situacijoje, kuomet skirdamas bausmę teismas parenka vieną iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių arba vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir nustato sankcijoje arba įstatyme nustatytą bausmės dydį, teismas turi laikytis BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės rūšies ir dydžio nustatymą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios bendrosios taisyklės netaikomos tada, kai bausmės rūšies parinkimui ar bausmės dydžio nustatymui taikomos išimtinės, BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais argumentais. Nei BK 54 straipsnio 3 dalis, nei kiti bausmių skyrimo tvarką nustatantys BK straipsniai nenumato, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir parenkant bausmės dydį būtina laikytis BK 61 straipsnyje nustatytos bausmių skyrimo tvarkos. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal ją parenkant bausmės rūšį ir bausmės dydį vadovaujamasi dviem kriterijais – teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, tačiau nei teisingumo principas, nei BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, neliepia skiriant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies tvarka laikytis BK 61 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Atvirkščiai, gali susidaryti tokia situacija, kad BK 61 straipsnio taisyklių taikymas lems per švelnios bausmės paskyrimą ir tokia bausmė gali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Galimybę tokiais atvejais netaikyti BK 61 straipsnio taisyklių rodo ir pati BK 54 straipsnio 3 dalies esmė – tokiu atveju kaltininkui paskiriama švelnesnės rūšies bausmė, kurios poveikis nuteistojo įprastam gyvenimui ir vykdymo sąlygos yra švelnesnės, todėl didesnio bausmės dydžio nei vidurkis ar net maksimalaus įstatyme nustatyto didžio bausmės paskyrimas gali reikšti teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimą, taip kompensuojant skirtumą tarp pavojingų veiksmų ir skiriamos švelnios bausmės. Skiriant bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, aiškiai motyvavus savo sprendimą, teismui palikta laisvė nuspręsti, kokie jo argumentai lemia teisingos ir bausmės paskirti atitinkančios bausmės paskyrimą ir kokia bausmė yra teisinga ir atitinkanti bausmės paskirtį. Taigi, teismui skiriant bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nustatydamas bausmės dydį teismas neprivalo laikytis BK 61 straipsnio nuostatų.

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo H. H. A. F apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, dėl padarytų veikų nekilo jokių neigiamų padarinių, pirmosios instancijos teismas veikas laikė atsitiktinėmis nepaisant to, kad pats užsisakęs jis dviem siuntiniais atsisiuntė 1 531,05 g kanapių su tikslu jas platinti, ėmėsi konspiracijos paprašęs nieko nežinančio draugo paimti atsiųstas narkotines medžiagas, be jau atsiųstų medžiagų turėjo jų ir namuose, jis charakterizuojamas vien tik teigiamai) bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, H. H. A. F taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už sunkių nusikaltimų padarymą paskyrė nuteistajam švelnesnes, nei numatyta įstatyme, bausmes: už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 2 metų laisvės apribojimą, kai sankcijose už šių nusikaltimų padarymą nustatytos griežtesnės bausmės, o tuo pačiu ir didesni jų vidurkiai, nuo kurių reikėtų skaičiuoti bausmę nuteistajam skiriant ją įprasta tvarka: BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų (vidurkis 6 metai 6 mėnesiai), o BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų (vidurkis 9 metai). Nuteistajam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu parinkta žymiai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmės rūšis, kuri žymiai švelniau paveiks jo gyvenimą ir ateities planus. Todėl aplinkybė, kad H. H. A. F paskirta maksimali laisvės apribojimo bausmė, neskaičiuojant nuo bausmės vidurkio, šiuo atveju nėra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka tiek teisingumo principą, tiek bausmės paskirtį.

15. Šios nuostatos neįtakoja nuteistojo apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kurios, jo nuomone, turėtų dar labiau palengvinti jo padėtį – jo turima darbo vietą, galimybė dirbti ir karjeros perspektyvos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, kaip ir turėjo pasielgti pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, suteikė joms reikšmę ir paskyrė bausmę atsižvelgęs į jas. Teismas neturi tenkinti nusikaltimus, o ypač sunkius nusikaltimus, padariusio asmens norų ir jo įsivaizdavimą apie teisingą jam skirtiną bausmę. Teismas turi paskirti teisingą bausmę, kokią šiuo atveju ir paskyrė. Pats nuteistasis, prieš darydamas nusikaltimus, turi galvoti apie savo veiksmų pasekmes.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė mišrų bausmių bendrinimo metodą, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje. Apelianto nuomone, turėjo būti taikomas tik bausmių apėmimo būdas, kadangi visos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patenka į idealiosios sutapties situaciją.

17. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal minėto straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

18. Teismų praktikoje nagrinėjant realiosios ir idealiosios sutapties sąlygas nurodyta, kad reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (tai konstatuota ir išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-92/2005, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyti papildomi požymiai, lemiantis nusikalstamų veikų padarymo idealiosios sutapties sąlygomis vertinimą, tai vertybės, į kurias kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, nusikalstamų veikų sunkumas, nusikalstamos veikos susijusios su tuo pačiu dalyku, nusikalstamų veikų baigtumo momentas ir laiko tarpas tarp jų.

19. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudaro tik dvi iš keturių H. H. A. F padarytų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, nes jos padarytos vykdant vieną sumanymą, nedideliame laikotarpyje veikiant su tuo pačiu nusikaltimo dalyku. Bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų ir motyvų, kad kitos dvi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą yra nuteistas H. H. A. F (BK 253 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 2 dalis), tiek tarpusavyje, tiek su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudarytų idealiąją sutaptį, todėl taip nevertinamos.

20. Kitą vertus, BK 63 straipsnio 5 dalis numato pareigą teismams taikyti bausmių apėmimo principą bendrinant ne tik idealiojoje sutaptyje padarytas nusikalstamas veikas, bet ir tuomet, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamasis nusižengimas ir remiantis BK 10 ir 11 straipsnių nuostatomis skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

21. Nustatant galutinį bausmės dydį, remtis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, taikyti tiek bausmių sudėjimą, tiek apėmimą, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas, negalima, kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtoji dvejų metų laisvės apribojimo bausmė yra maksimali šios rūšies bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), o remiantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, - BK nustatyto tos rūšies maksimalaus dydžio, kokio dydžio bausmė ir buvo paskirta. Todėl, šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, nustatant, jog H. H. A. F už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, nekeičiant galutinio bausmės dydžio.

22. Nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog šioje baudžiamojoje byloje yra visos BK 64¹ straipsnio taikymo ir nuteistajam paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu sąlygos. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistasis H. H. A. F savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, todėl yra visos BK 64¹ straipsnio taikymo ir nuteistajam paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu sąlygos.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.

H. H. A. F pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 7 dalimi, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, paskiriant šešių mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą, uždraudžiant išvykti iš gyvenamojo miesto ribų be intensyvią priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, H. H. A. F Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti H. H. A. F galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, paskiriant šešių mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą, uždraudžiant išvykti iš gyvenamojo miesto ribų be intensyvią priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Kitoje dalyje palikti nuosprendį nepakeistą.