Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Autofiksas“ atstovei advokatei Rūtai Sutkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Autofiksas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui A. D. ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas laikomi įteikti 2025 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, atsakovo elektroninio pašto adresu, atsakovui sutikus procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-2383-603/2024 ieškovei UAB „Autofiksas“ iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 25 d.; nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija Vaižganto trys. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 14 206,43 Eur sumai; kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas sudaro 1 377,94 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas A. D. nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo ieškovės vadovas (iki bankroto iškėlimo nutarties įsiteisėjimo 2024 m. rugsėjo 25 d.; Juridinių asmenų registre nurodyta 2024 m. spalio 2 d.). Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovui A. D. paskyrė 300 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas); imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti (JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). JANĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

14. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 20 punktas).

15. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 27 punktas).

16. Taigi, esminės nustatytinos faktinės aplinkybės – bendrovės tapimo nemokia momentas ir atsakovo, kaip vadovo, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo bendrovei atsiradimo momentas, kuris nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kada atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog bendrovė nemoki.

17. Nemokumo administratorės teigimu, įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2020 m., kadangi paskutinis įmonės vadovas finansinių dokumentų nepateikė, tokia išvada padaryta vadovaujantis paskutiniu įmonės balansu, kuris VĮ Registrų centrui buvo pateiktas už 2020 m. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas sudarė 3 039 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas buvo 478 Eur, trumpalaikis – 520 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 2 041 Eur, mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 87 660 Eur. Taigi, turimi įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2022 m. liepos 31 d. įmonei vadovavo P. Š., kuris nesukreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėta, kad atsakovas ieškovės vadovu tapo tik 2022 m. rugpjūčio 29 d., ieškovės vertinimu, būtent nuo šios datos jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tapęs vadovu ir susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais turėjo matyti, kad įmonė yra nemoki. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pritarti tokiai ieškovės pozicijai.

18. Pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo duomenys patvirtina, kad atsakovo A. D. vadovavimo ieškovei laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d.) už 2024 m. II ketvirtį susidarė valstybinio socialinio draudimo skola – 1 300,62 Eur; VSDFV taip pat apskaičiavo 77,32 Eur delspinigių. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 14 206,43 Eur sumai, tarp jų ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimą 1 377,94 Eur sumai. Taigi, skola VSDFV Vilniaus skyriui susidarė vadovo pareigas einant atsakovui A. D., turėjusiam pareigą rūpintis savalaikiu mokestinių prievolių valstybei vykdymui.

19. Pažymėtina, kad nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo metu Vilniaus apygardos teismas aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą neturėjo, aktualūs duomenys apie įmonės turtą ir jo bei įsipareigojimų santykį nepateikti ir šioje byloje. Nors byloje nėra duomenų, ar buvęs vadovas perdavė atsakovui įmonės dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas, tapęs ieškovės vadovu, turėjo pareigą susipažinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, taip pat turėjo matyti ir įvertinti, kad jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo vykdomos mokestinės prievolės valstybei (VSDFV Vilniaus skyriui).

20. Esant nurodytų aplinkybių visumai spręstina, kad atsakovas, tapęs įmonės vadovu turėjo suprasti, jog ieškovė yra nemoki (2022 m. rugpjūčio 29 d.), susiduria su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais ir nebegalės vykdyti veiklos, atsižvelgiant į tai turėjo kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nepateikti duomenys, apie atsakovo pastangas vykdyti / atgaivinti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Konstatuotina ir tai, kad būtent dėl tokio neteisėto atsakovo elgesio įmonė patyrė 1 377,94 Eur žalą (sprendimo 18 punktas). Taigi yra pagrindas išvadai, kad ieškovė patyrė žalą (nuostolius), kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl atsakovo kaltės primintina, kad nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, turi atsakovas. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo kaltės neginčijo.

21. Nustatęs visas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 1 377,94 Eur žalą, kurią įmonė patyrė atsakovui nevykdžius pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo.

Dėl procesinių palūkanų

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą teismas tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 377,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pateikusi tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms teismas nesprendžia jų atlyginimo klausimo.

24. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinęs ieškovės ir atsakovo P. Š. sudarytą taikos sutartį išsprendė dalies valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Žyminis mokestis už atsakovui A. D. reiškiamus reikalavimus sudaro 31 Eur, todėl patenkinęs ieškinį, teismas šią sumą priteisia valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis), taip pat ir 4,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis), iš viso – 35,34 Eur. Nurodyta suma mokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Autofiksas“, juridinio asmens kodas 304405255, iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 377,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 94 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 377,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,34 Eur (trisdešimt penkis eurus, 34 centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.