Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-311-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
AN2-311-919/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00684-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Advokatai
Aris Damušis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-311-919/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00684-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 20 d. nutarties V. P. (toliau – V. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Šį nutarimą V. P. skundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio nutarimas ir V. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 9 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį skundžia Kauno apygardos teismui, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio 2019 m. kovo 13 d. nutarimą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar panašiai. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nors ir neblaivumas ne itin viršijo leistiną ribą, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad V. P. vartojo alkoholį ir sėdo vairuoti automobilį, naiviai tikėdamasis, kad neblaivumas neviršys leidžiamos ribos.

3.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog V. P. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemones neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Policijos pareigūnas pažeidėjui paskyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo.

3.3. Be to, apeliaciniame skunde sutinkama su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, tačiau taip nesielgė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. P. atstovas advokatas Aris Damušis prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir netenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde išsakyti argumentai yra visiškai tokie patys, kokius Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo nurodęs atsiliepime į V. P. skundą dėl Institucijos nutarimo ir kuriuos Kauno apylinkės teismas jau įvertino priimdamas skundžiamą nutartį. Dėl to galima daryti išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tik formaliai siekia apskųsti nutartį, nors realiai nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis nutartis galėtų būti panaikinta.

4.2. Atsiliepime akcentuojama, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, paskirtą 300 Eur baudą V. P. sumokėjo, jo apsvaigimo lygis tik nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą, nebuvo padaryti kiti KET pažeidimai, V. P. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, V. P. darbovietė ir partneriai charakterizuoja teigiamai, V. P. transporto priemonę vairavo naktį, kai eismo intensyvumas įprastai yra mažas, tai rodo, kad pažeidėjo vairavimas nekėlė didelės grėsmės eismo dalyviams. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad V. P. automobilį vairavo įsitikinęs, jog jo neblaivumas nesiekia tokio, kuriam esant, draudžiama vairuoti, nes jis prieš sėsdamas vairuoti automobilį, pasitikrino blaivumą savo turimu alkotesteriu, tačiau dėl to, kad alkotesteris buvo nesukalibruotas, V. P. buvo suklaidintas ir tik dėl šios priežasties vairavo automobilį esant tokiam jo neblaivumui. Atsiliepimo autoriaus nuomone, minėta aplinkybė patvirtina, jog V. P. neturėjo siekio vairuoti automobilį esant draudžiamam alkoholio kiekiui kraujyje.

4.3. Administracinėn atsakomybė traukiamo asmens V. P. atstovas advokatas A. Damušis atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei, kad yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nes rėmėsi teismų praktika, suformuluota administracinių nusižengimų bylose, kuriose, remiantis analogiškomis aplinkybėms, buvo pritaikyta minėto ANK straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nei, kad numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu V. P. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, neginčija. Skundu tik nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, negali sutikti su apylinkės teismo išvadomis ir priimtu sprendimu, nes jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. P. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę (sutrumpinti jos taikymo terminą) nei numatyta straipsnio sankcijoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

9. Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, V. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo jo neatsakingumą ir atskleidžia abejingą požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi. Nors pažeidėjas kaltę pripažino ir gailisi dėl savo veiksmų, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, charakterizuojamas teigiamai, kuo pirmosios instancijos teismas ir grindė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, tačiau tai yra aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą ANK straipsnio sankcijos ribose ir jos nėra pakankamos pripažinti, kad ANK straipsnio sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržo asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Institucija į šias aplinkybes atsižvelgė, jas tinkami įvertino ir skyrė V. P. minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę.

10. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju V. P. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną kiekį. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, bei minimalų teisės vairuoti už tokį pažeidimą atėmimo terminą – 1 (vienerius) metus, įstatymų leidėjas neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant V. P. Institucijos nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.

11. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu pripažinusi V. P. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, paskyrė sankcijos minimumui lygias administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, atsižvelgė į pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, jo darbinę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 9 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

12. V. P. darbo pobūdis ir tai, kad teisė vairuoti jam būtina atliekant įvairias darbines funkcijas, kadangi jis yra įmonės vadovas, nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose, vyksta į parodas, taip siekdamas užtikrinti verslo sėkmę, negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. V. P. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Jis, žinodamas, jog turės vairuoti transporto priemonę, vartojo alkoholį, vėliau sėdo prie automobilio vairo neblaivus ir važiavo Kauno miesto centre, kur net nakties metu (1.55 val.) vyksta eismas, tuo labiau, kad tai buvo savaitgalio naktis, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. P. nurodo užimantis įmonės vadovo pareigas, tad teismo vertinimu, jam turi būti keliami dar griežtesni elgesio standartai. Toks asmuo turi būti itin atidus ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo (šiuo atveju V. P. nurodė, jog vartojo alkoholį, tačiau manė, jog suvartoto alkoholio kiekis nepasiekė draudžiamos ribos), turi atsisakyti nuo vairavimo. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog gali būti neblaivus, ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

13. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir atsiliepime akcentuojama aplinkybė, jog dėl V. P. padaryto nusižengimo žala niekam nepadaryta, kiti KET pažeidimai padaryti nebuvo. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju V. P. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo niekam nepadarė žalos, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

14. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ir padarė išvadą, jog šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, tačiau apygardos teismas su tokia išvada visgi nesutinka. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad V. P. tris kartus yra baustas už leistino greičio viršijimą (2015 m. liepos 4 d. leistiną greitį viršijo 49 km/h, 2016 m. rugpjūčio 3 d. leistiną greitį viršijo 27 km/h, 2018 m. rugpjūčio 29 d. leistiną greitį viršijo 28 km/h) ir tris kartus už automobilio palikimą stovėti neleistinoje vietoje (2016 m. liepos 23 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d.). Be to, 2015 m. birželio 10 d. yra baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Šie duomenys patvirtina, kad V. P. nėra visiškai pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau Kauno apygardų teismo suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsiliepime minimos teismų nutartys besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Išanalizavus atsiliepime nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi faktinės veikos padarymo aplinkybės, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

16. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko V. P. skyrė per švelnią administracinio poveikio priemonę. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarime buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4746-2019 palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis