Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1706-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
1-1706-929/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25137-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1706-929/2016Proceso Nr. 1-01-1-25137-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Rolando Imbraso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2015 m. gegužės 2 d., apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau 6 smūgių delnu per veidą savo šeimos nariui – sugyventinei J. P., padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiosios ausies kaušelyje, odos kraujosruvas kairio smilkinio, žando ir kaklo šoninio paviršiaus srityje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2015 m. balandžio 13 d. mirė J. P. tėvas ir nuo to laiko J. pasidarė, kaip nesava, pastoviai verkdavo, graudinosi, kad nėra tėvo, taip buvo ir 2015 m. gegužės 2 d. 2015 m. gegužės 2 d., kažkur nuo 11.00 val. ar 12.00 val. dienos jis kartu su J. išgėrinėjo, viso išgėrė apie 3 butelius vyno. Jie gyvena name, kuriame yra du kambariai. Kažkur apie 17.00 val. J. vėl pradėjo verkti, graudintis, dėl savo tėvo mirties, jį pradėjo tai erzinti, jis susinervino, prašė, kad ji nusiramintų, sakė, kad nustotų verkti, nes žmogus yra jau miręs ir jo verkdamas negrąžinsi. Kai J. verkė, ji tuo metu sėdėjo fotelyje. Kadangi J. nenustojo verkti, jis labai susijaudino ir priėjęs prie jos su dešinės rankos delnu trenkė jai per kairės pusės veidą, trenkė gan stipriai, ne iš visos jėgos, bet smūgis buvo stiprus, taip jis jai trenkė apie 5 kartus, tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai piktas ir neskaičiavo, kiek kartų sudavė. Visi smūgiai buvo į vieną vietą, t.y. per veidą. Nuo smūgių sudavimo J. neprarado sąmonės. Kažkur praėjus apie 5-10 min. J. atsikėlė iš fotelio ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Apie 20.00 val. J. atsibudo, savo sveikata ji nesiskundė. Tačiau arčiau vakaro, po to kai ji atsibudo, ant veido pradėjo ryškėti mėlynės po akimis. Jie namuose sutvarkė įprastus reikalus ir nuėjo visi miegoti. Vaikai visą dieną buvo namuose, tačiau jie neklausinėjo, jei pastebėjo, iš kur pas mamą ant veido atsiranda mėlynės. Tuo metu, kai jis sudavė smūgius J., vaikai nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kitą dieną 2015 m. gegužės 3 d., maždaug apie 9.00 val., jie atsibudo, J. savo sveikata nesiskundė. J. elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo, ji nesvyravo, negriuvinėjo, elgėsi kaip visada. Apie 11.00-12.00 val. jie išgėrė du plastmasinius butelius alaus ir iki 19.00 val. namuose užsiiminėjo įprastais namų ūkio reikalais, kažkur apie 19.00 val. pavakarieniavo. J. valgydama paspringo koldūnu, kai ji atsikosėjo ir išspjovė koldūną, nuėjo prigulti ant lovos. Dar jų dukra K. pasakė jam, kad mama kažkaip labai greitai užmigo. Jis atsigulė tame pačiame kambaryje, tik ant kitos lovos, žiūrėjo televizorių. Kai kažkur apie 19.30 val. prie jo priėjo dukra K. ir pasakė, kad mama guli kažkokia visa pageltonavusi. Priėjęs prie J. pamatė, kad ji guli visa geltona ir nekvėpuoja, dar pabandė ją pajudinti, tikėdamasis, kad ji atsigaus, tačiau ji neatsigavo, nes nekvėpavo. Tuomet jis iškarto iškvietė policijos pareigūnus. Su J. būdavo barniai namuose, būdavo, kad ir suduodavo antausius J., bet tai buvo nestiprūs antausiai ir suduodavo su delnu. Kad sudavė J. antausius labai gailisi, tiesiog norėjo, kad ji apsiramintų, tačiau kadangi ji isteriškai verkė, jis susinervinęs sudavė antausius, bet tikrai to specialiai daryti nenorėjo, viskas gavosi spontaniškai. (T. 1, 84-85, 86-87, 161-162).Tokius savo parodymus S. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kurio duomenys užfiksuoti 2015 m. gegužės 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole. (T. 1, b. l. 93-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. P. parodė, kad ji yra J. P. sesuo, J. gerdavo gan dažnai. Kai būdavo blaivi, būdavo ramaus būdo, bet kai išgerdavo, pasidarydavo „aštraus liežuvio”, galėdavo pasakyti daug bjaurių dalykų ir labai įskaudinti. Nors J. gerdavo, bet visada prižiūrėdavo savo dvi dukras, jų vardai K. P. ir A. P.. K. ir A. tėvas yra S. P., bet jis jų gimimo liudijimuose nėra įrašytas, nes J. ir S. sakė, kad tai padaryti neturėjo laiko, todėl vaikų gimimo liudijime nėra įrašytas tėvas. Kadangi S. P. gyvena atskirai nuo savo sesers, tai negali tiksliai pasakyti, kokie santykiai būdavo tarp sesers ir jos sugyventinio, tačiau, kai būdavo svečiuose, jie visada gerai sutardavo, niekad nesipykdavo. Kai ji kalbėdavo su K., kad sužinotų ar juos, t.y. K. ir A. skriaudžia namuose tėvai, nes žinojo, kad išgėrinėjo, tai K. gerai atsiliepdavo apie mamą ir tėtį, sakė, kad niekada prieš jas nekeldavo rankos. Iš to, ką pasakė K., suprato, kad santykiai namuose pas juos geri. S. galėtų apibūdinti kaip ramų vyriškį, kuris tikrai nėra konfliktiškas. Niekada nematė, kad S. ir J. bartųsi, vyktų kokios nors muštynės. Tačiau, vieną kartą, gal prieš pusantrų metų matė J. su viena mėlyne po akim, kai paklausė, iš kur mėlynė, J. atsakė, kad sudavė S., pasakė, kad ji pati dėl to buvo kalta. Dabar jau tiksliai neatsimena, ar tai buvo 2015 m. gegužės 4 d. arba 2015 m. gegužės 5 d. vakare, jai paskambino K. ir pasakė, kad jos mama (J.) vakare valgė koldūnus ir valgydama paspringo, kai atsikosėjo, išspjaudė koldūną ir nuėjo prigulti. Kai atsigulė, pradėjo knarkti, K. pasakė, kad šnekėdama paklausė tėvo (S.), nejaugi mama taip greitai užmigo. K. pasakė, kad tėtis atsigulė šalia mamos pagulėti. Tėtis užmigo ir K. jį pažadino, kai pamatė, kad mama pageltonavo. Daugiau jai K. nieko nepasakojo. 2015 m. gegužės 3 d., kai jai paskambino ryte J., ji buvo blaivi. Jos pasikalbėjo, ji papasakojo naujienas, pasakė, kad pastoviai barasi su jų vyresniąja seserimi dėl namo, kuriame jie gyvena, daugiau J. nieko nepasakojo. 2015 m. gegužės 3 d., 19.57 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino S. ir pasakė, kad J. guli visa geltona, ji paklausė, ar jis iškvietė greitąją, ar viskas gerai J., ar ji gyva. Dėl ko paklausė, ar ji gyva, nes, kai beveik prieš 3 savaites mirė jos ir J. tėvas, jis irgi mirė namuose, kai mirė irgi visas pageltonavo. Todėl, kai S. pasakė, kad J. visa geltona, ji paklausė, ar ji gyva, bet S. atsakė, kad ji tikrai negyva, nes atrodo kaip jų tėvas, visa geltona. Po to, kai S. jai paskambino, ji iškart nuvažiavo pas juos namo, kai užėjo į namus (duomenys neskelbtini), namuose pamatė policijos pareigūnus, greitosios pagalbos medikus ir tuomet sužinojo, kad Jelena mirusi. (T. 1, b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad po to, kai J. P. mirė, A. ir K. P. globa yra priskirta jai ir ji rūpinasi vaikais. S. dirbdavo vienas, t.y. pinigus uždirbdavo jis vienas, o J. būdavo namuose ir rūpindavosi vaikais, tačiau gan dažnai išgerdavo. Kad S. ir J., kada nors muštųsi tikrai nežino, kiek būdavo svečiuose, niekada nematė, kad jie muštųsi. Apie tuos įvykius, kai J. mirė, S. nieko nepasakoja, todėl ji nieko nežino. Su vaikais S. elgdavosi labai gražiai, vaikai prie tėvo yra labai prisirišę, labai myli tėvą. S. kaip tik gali, taip prižiūri savo vaikus, nors K. ir A. oficialiai nėra įrašyti į gimimo liudijimą, kad yra S. vaikai, tačiau jie yra jo, kiek žino, S. tvarko dokumentus, kad galėtų būti oficialiai A. ir K. tėvas. (T. 1, b. l. 48-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKM 15/2016(01) nurodoma, kad J. P. mirties priežastimi buvo masyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pamatiniame ir dalinai sferiniuose galvos smegenų paviršiuose su kraujo prasiveržimu į galvos smegenų skilvelius po kietuoju nugaros smegenų dangalu nugaros smegenų kaklinėje dalyje. Labiausiai tikėtina, kad mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu kaukolės pamatinėje dalyje priežastimi buvo spontaninis, netrauminės kilmės galvos smegenų pamatinės arterijos sienelės plyšimas. J. P. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-3, 5), odos (intradermalinės) kraujosruvos kairio smilkinio, žando ir kaklo kairio šoninio paviršiaus srityje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 4, 6, 7), poodinės kraujosruvos kairėje rankoje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 9-11) galėjo būti padarytos 2015 m. gegužės 2 d., apie 17 val. suduodant smūgius ranka. Detalus kiekvieno iš šių sužalojimo padarymo mechanizmas yra išdėstytas akto tiriamojoje dalyje. Nei vienas iš šių sužalojimų nėra sietinas su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu kaukolės pamatinėje dalyje. Tiek kartu, tiek atskirai jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (T. 1, b. l. 139-145).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis S. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, su dešinės rankos delnu trenkė J. P. per kairės pusės veidą, trenkė gan stipriai, ne iš visos jėgos, bet smūgis buvo stiprus, taip jis jai trenkė apie 5 kartus, tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai piktas ir neskaičiavo, kiek kartų sudavė, visi smūgiai buvo į vieną vietą, t.y. per veidą. Kaltinamojo S. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų parodymai, ekspertizės aktas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKM 15/2016(01) patvirtina, kad J. P. mirties priežastimi nebuvo S. P. suduoti smūgiai, be to, akte nurodoma, kad J. P. padaryti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir teismas neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. P., 2015 m. gegužės 2 d., apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau 6 smūgių delnu per veidą savo šeimos nariui - sugyventinei J. P., padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiosios ausies kaušelyje, odos kraujosruvas kairio smilkinio, žando ir kaklo šoninio paviršiaus srityje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis S. P. ir J. P. gyveno kartu, buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis veiką padarė prieš šeimos narį. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. P. veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad S. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (T. 1, b. l. 172-174).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. P. – neteistas, nebaustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 1, b. l. 115, 117), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl gydymo ir konsultacijos nesikreipė (T. 1, b. l. 116). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis bei siūlomi įpareigojimai, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam S. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (T. 1, b. l. 72, 101), šis laikas įskaitytinas į S. P. paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. l. b. l. 163-164), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (dvi paras).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. P., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras