Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018-11-22 apie 08.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudodamas artimojoje aplinkoje fizinį smurtą, tyčia, dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į galvos sritį, viršugalvį, bei su dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į kaktos sritį sutuoktinei N. R., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. R., fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, jog tą dieną jis perskaitė žmonos žinutes, jai rašė jos meilužis, jis atiminėjo telefoną, ji priešinosi, tada jai sudavė. Pamatė kaip ji slėpdavosi su telefonu ir susirašinėdavo žinutėmis. Ji pradėjo vėlai grįžti iš darbo, kilo įtarimai. Jis pastebėjo žinutę. Kilo įtarimas, kad turi kitą ir dėl to sudavė smūgius.

Nukentėjusioji N. R. parodė, jog visą savaitę jai buvo grasinama, jeigu bus ruošiami dokumentai teismui, jis grasino save peiliu sužaloti. Jį supykdė tą žinutė. Jis trenkė jai du kartus. Jis pats save žalojo, jis grasino nusižudyti. Iki įvykio ji bijodavo palikti vaikus su juo, jis darbo neieškojo, nesistengė dėl šeimos, pavartodavo alkoholį. Skyrybų priežastis alkoholizmas ir nesirūpinimas šeima. Dėl šio įvykio pykčio jam nelaiko. Jie gyvena atskirai. Jam tas įvykis bus pamoka.

Iš byloje, esančio 2018-11-25 protokolo- pareiškimo, matyti, kad pareiškėja N. R. parodė, kad 2018-11-22 apie 8 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute konflikto metu jos vyras G. R. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, tai yra dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į galvos sritį, viršugalvį bei su dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į kaktos sritį. Savo veiksmai jai G. R. sukėlė fizinį skausmą ( b.l.6) ;

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ( 9-18)

Iš byloje, esančių nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu

nukentėjusioji N. R. parodė, kad G. R. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį apie penkiolika metų. Gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), augina du nepilnamečius vaikus. 2004-05-14. 2018-11-22 apie 08.00 val. jai ruošiantis į darbą sutuoktinis pradėjo konfliktuoti. Konflikto priežastis, skyrybų procesas, t.y. sutuoktinis sužinojo, kad ji padavė skyrybų dokumentus be jo žinios. Sutuoktinis reikalavo, kad ji atsiimtų skyrybų dokumentus. Ji jam atsakė neigiamai. Sutuoktinis pradėjo sakyti, kad pasikars, jei ji neatsiims dokumentų. Ji pakartojo jam savo atsakymą, kad nesiruošia atsiimti jokių dokumentų. Po jos žodžių G. R. priėjo prie jos ir nieko nesakęs dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į viršugalvį, bei dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į kaktos sritį. Po smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Įvykio liudytojais buvo abu jų nepilnamečiai vaikai. E. R. išsigando savo tėvo veiksmų ir pradėjo verkti, o dukra bandė apraminti tėvą. Po įvykio ji su vaikais išėjo iš namų, vaikai į mokyklą, o ji į darbą. Iškarto nepranešė policijai dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi tikėjosi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai vyras pakėlė prieš ją ranką. Ji tikėjosi, kad po šio įvykio viskas savaime susitvarkys ir grįš į savo vėžes. 2018-11-25 apie 00.30 val. namuose vaikai miegojo, ji skaitė naujienas internete, vyras gulėjo savo lovoje. Vyras staigiai atsikėlė, ir vėl pradėjo jos klausinėti dėl skyrybų. Ji jam eilinį kartą atsakė, kad savo sprendimo nepakeis. Tada vyras pašoko iš lovos, pasakė, kad viskas gyvenimo nebebus, ir nubėgo į vonią. Po kelių minučių grįžo į kambarį slėpdamas už nugaros savo kairę ranką. Ji bandė pažiūrėti, jis sakė, kad išsitepliojo su dažais. Ji pamatė, kad rankos riešas kraujuoja. Kokiu daiktu susipjaustė vyras ji nematė, jokių kraujuotų daiktų bute ji nerado. Bute kraujo dėmių nėra. Ji pasiėmė telefoną ir norėjo skambinti bendros pagalbos telefonu, norėjo iškviesti greitąją pagalbą bei policiją. Bijojo, kad vyras gali ką nors sau padaryti. Vyras pasakė, kad ji nespės iškviesti nei greitosios nei policijos, nes jis numirs. Ji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. 2018-11-25 vyras prieš ją fizinio smurto nenaudojo, negrasino susidorojimu, pavojaus savo gyvybei ir sveikatai nejuto. Vyras niekur nedirba, kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Kai būna neblaivus yra konfliktiškas, kabinėjasi prie jos. Kai sužinojo, kad yra paduotas ieškinys dėl skyrybų, pradėjo ją šantažuoti, kad nusižudys, jei neatsiims skyrybų dokumentų. Taip pat norėtų, kad būtų priimtas sprendimas dėl vyro iškeldinimo iš buto, bei kad vyras nesiartintų prie jos ir vaikų. Pergyvena dėl vaikų, nežino ko tikėtis iš savo vyro elgesio. Tai pirmas atvejis kai vyras panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Kadangi ant jos kūno nėra akivaizdžių sužalojimų abdukciją daryti atsisako. ( b.l. 14-15 )

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. R. kaltė, jog jis smurtavo artimoje erdvėje prieš šeimos narį - sutuoktinę N. R. - visiškai įrodyta. Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę prisipažino visiškai. Jo parodymus patvirtino nukentėjusioji R., bei pareiškimo -protokole , įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusioji nurodė, jog vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta atsakomybe lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu paprastai laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalsti prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais nukreiptais prieš kaltininką ar prie jam artimus asmenis. Rizikingu elgesiu laikomas toks elgesys , kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalsti prieš jį. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.

Nagrinėjamu iš bylos medžiagos matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog buvo prasidėjęs skyrybų procesas, kaltinamasis nesutiko su skyrybų procesu. Pats kaltinamasis nurodė, jog jis perskaitė žmonos telefone žinute, dėl ko kilo įtarimas, kad ji turi kitą, todėl sudavė jai smūgius. Tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog nukentėjusioji sąmoningai skatino kaltinamąjį prieš ją nusikalsti. Todėl teismas nepripažįsta šios lengvinančios aplinkybės.

Nukentėjusioji N. R. posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio kaltinamajam pretenzijų neturi. Jam tas įvykis turėtų būti pamoka, daugiau rankos prieš ją nekels. Jie gyvena atskirai. Pateikė susitaikymo protokolą , kuriuo prašo bylą nutraukti.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius teigė , jog šiuo atveju egzistuoja dvi galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir BK 39 straipsnį. Prašė G. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis daugiau nusikaltimų nedarys, nėra konfliktiškas, nelinkęs nusižengti įstatymams.

Prokurorė prašė bylą nutraukti LR BK 38 straipsnio pagrindais

G. R. padarė veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jam atleido, posėdžio metu teigė, pykčio dėl šio įvykio nelaiko. Kaltinamasis neteistas, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 46). Praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nėra susijusios su konfliktais šeimoje. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamuoju tiki, kad šis įvykis yra kaltinamajam pamoka. Tai yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis G. R. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Todėl, teismas mano, jog yra visos sąlygos, numatytos LR BK 38 straipsnyje kaltinamąjį G. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai N. R. susitaikius su kaltinamuoju G. R., kaltinamasis G. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atleistinas, baudžiamoji byla nutrauktina.

LR BK 67 straipsnis nustato, jog pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinant, kad kaltinamasis G. R. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sutuoktinę N. R. bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su paskirtais įpareigojimais , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d.,

nusprendė:

Atleisti G. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei.

Baudžiamąją bylą G. R. nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu G. R. paskirtį įpareigojimą- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.