Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-1411-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-01-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2-1411-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01074-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, akcinės bendrovės „LG CARGO“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
Trečiasis asmuo
Viešųjų pirkimų tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1411-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „LG CARGO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LG CARGO“ dėl atsakovių veiksmų vykdant riedmenų pirkimą pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtais atsakovių AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus vykdant 2019 m. balandžio 17 d. paskelbtą riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžėje, įsigijimo konkursą ir pirkimą nutraukti.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti 2019 m. balandžio 17 d. paskelbto riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžėje, pirkimo procedūras iki bus priimtas galutinis sprendimas.

3. Nurodė, kad draudimas vykdyti pirkimo procedūras yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą interesų gynybą, be to, ieškinys preliminariai pagrįstas.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba viešai paskelbė atsakovės LG dukterinių įmonių, įskaitant atsakovės LG CARGO, tikrinimo ataskaitą, kurioje atsakovę LG CARGO pripažino perkančiąja organizacija, kuriai privalomai taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Perkančioji organizacija išvadą ignoruoja.

5. Atsakovė pažeidė ieškovės teises įstatymo nustatytais terminais priimti ir išnagrinėti pateiktą pretenziją. Atsakovės vykdomos procedūros po Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl atsakovės pripažinimo perkančiąja organizacija, net nevertinant visų ieškovės argumentų, akivaizdžiai neteisėtos. Jei neteisėtos pirkimo procedūros tęsiamos ir apsiribojama tik žalos atlyginimu dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam tiekėjui, apribojama teisė konkuruoti dėl sutarties, neužkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams ir neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, tiekėjų lygiateisiškumas, nediskriminavimas.

6. Ieškovė siekia užsitikrinti galimybes dalyvauti pirkime lygiomis galimybėmis su kitais dalyviais. Jeigu išnagrinėjus ieškinį būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, o pirkimo sutartis būtų sudaryta ir vykdoma, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta ar kiltų reali grėsmė perkančiajai organizacija žalai atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigojo atsakoves AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LG CARGO“ sustabdyti 2019 m. balandžio 17 d. paskelbto bei vykdomo riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžėje, pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas.

8. Teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą išvadai, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami.

9. Teismo vertinimu bylos aplinkybės rodo, kad egzistuoja teisinis pagrindas spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovės turėtų riedmenų pirkimą organizuoti iš naujo, tačiau jau riedmenų įsigijimą vykdyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais viešuosius pirkimus reguliuojančiais teisės aktais. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo atsakovės jau būtų sudariusios riedmenų pirkimo sutartį ir gavusios dalį riedmenų (vagonų), šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį būtų pakankamai sudėtingas tiek teisine, tiek praktine prasme.

10. Teismas, iš pirkimo skelbimo, nustatė, kad atsakovės siekia įsigyti naujai pagamintus riedmenis, kas reiškia, jog pradėjus gaminti ar pagaminus riedmenis ginčo laikotarpiu, kiltų naujai pagamintų riedmenų realizavimo problema, kadangi tokia prekė pakankamai specifinė ir nelikvidi.

11. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės riedmenų įsigijimas būtų neatidėliotinai būtinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LG CARGO“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. Pažymi, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės ieškinys, o kartu ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas vienintele aplinkybe, kad 2019 m. birželio 11 d. Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė Tikrinimo ataskaitą Nr. 4S-704 (toliau – Tikrinimo ataskaita), kurioje vertino, kad atitinkamos LG dukterinės bendrovės, įskaitant CARGO, tariamai, atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 str. 25 d. sąlygas, todėl yra pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis ir todėl, įgydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais.

12.2. Nurodė, kad Tikrinimo ataskaita jokiu būdu negali būti laikoma turinčia res judicata galią ir lemti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje taikymą, kadangi atsakovės kartu su kitomis LG dukterinėmis bendrovėmis, nurodytomis Tikrinimo ataskaitoje, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. liepos 8 d. pateikė skundą dėl Tikrinimo ataskaitoje nurodytų išvadų (vertinimo) neteisėtumo.

12.3. Net ir nepritaikius civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir konstatavus, kad pirkimas turi būti vykdomas pagal VPĮ nuostatas, esant sudarytai pirkimo sutarčiai, turėtų ir galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos natūra taikymo. Nagrinėjamu atveju, pirkimo objektas – prekiniai vagonai. Pažymėtina, jog jie rinkoje paklausi ir lengvai realizuojama prekė, todėl restitucijos taikumas ne tik, kad būtų neapsunkintas, tačiau nesudėtingai realizuojamas.

12.4. Ieškovė ieškinyje akcentuoja, kad turi siekį dalyvauti pirkime, tačiau, net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad pirkimas privalėjo būti vykdomas pagal VPĮ nuostatas, ieškovė neturėtų absoliučiai jokių objektyvių ir realių galimybių dalyvauti tokiame pirkime ir (ar) sudaryti pirkimo sutartį, kadangi yra pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

12.5. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė „LG CARGO“ patirs žymiai didesnę žalą, negu ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovių skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

13.1. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu ieškovė pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ieškinys yra pagrįstas. Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ataskaita yra apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ieškovės manymu, nėra aktuali, kadangi jos apskundimas savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir šia išvada galima remtis ginčo byloje.

13.2. Dėl skundo argumentų, kad nėra pagrindo stabdyti pirkimo procedūras, kadangi ieškovė vis tiek negalės dalyvauti šiame pirkime, ieškovė pažymi, kad kaip nurodė Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2018 – ar su asmeniu galima sudaryti sandorį ir, ar tokio sandorio sudarymas atitinka nacionalinį interesą sprendžiama kiekvienu individualiu atveju. Dėl to apeliančių argumentas, kad su ieškove negalės būti sudaryta sutartis yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

13.3. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad LG CARGO dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė įpareigojo atsakoves AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LG CARGO“ sustabdyti 2019 m. balandžio 17 d. paskelbto bei vykdomo riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžėje, pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas.

16. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik Civilinio proceso kodekso145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 2 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose, be Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 1 dalis).

18. Atsakovės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma grindžia tuo, kad byloje pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovė ieškinį iš esmės grindžia Tikrinimo ataskaita, kuria LG CARGO buvo pripažinta perkančiąja organizacija, tvirtindama, kad pirkimas turi būti vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, tačiau, jų manymu, šia Tikrinimo ataskaita remtis negalima, kadangi dėl jos panaikinimo, pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

19. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo savo reikalavimus, dėl jų pateikė faktinius bei teisinius argumentus, kartu su ieškiniu pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikšmingo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti, todėl ieškinys teismo pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas, o apeliančių skunde nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Taip pat ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo aspektu, svarbi ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai ir nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinis skundas dėl jo neišnagrinėtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), tačiau tai pagrindžia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimą.

22. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimų, atsakovės turėtų riedmenų pirkimą organizuoti iš naujo, tačiau jau vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitais viešuosius pirkimus reguliuojančiais teisės aktais. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo atsakovės jau būtų sudariusios riedmenų pirkimo sutartį ir gavusios dalį riedmenų, šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį būtų pakankamai sudėtingas tiek teisine, tiek praktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, kadangi žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, nes akivaizdu, kad ieškovės pagrindinis tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėjus, vykdyti pirkimu priimtus įsipareigojimus. Galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.

23. Nors apeliantės skunde tvirtina, kad pirkimo objektas – prekiniai vagonai, yra rinkoje paklausi ir lengvai realizuojama prekė, todėl restitucijos taikymas ne tik, kad nebūtų apsunkintas, tačiau nesudėtingai realizuojamas, bet su tokiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantis minėtus argumentus, dėl to, laikyti juos pagrįstais ir tuo pagrindu naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima.

24. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šiuo atveju pirkimo objektas yra ypatingos valstybinės svarbos, t. y., kad taikius laikinąsias apsaugos priemones bus sutrikdytas paslaugų teikimas visuomenei. Taip pat apeliantės nepateikė duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos patiria ar ateityje patirs finansinius nuostolius. Nors skunde nurodoma, kad pagal jų atliktus skaičiavimus, teismui sustabdžius pirkimą, LG CARGO per kiekvieną dieną patiria po 123 936,74 Eur nuostolių, tačiau, kaip jau minėta, šie apeliančių skaičiavimai yra niekuo nepagrįsti, todėl vertintini tik kaip prielaidos bei samprotavimai.

25. Skunde taip pat nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad pirkimas privalėjo būti vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ieškovas neturėtų absoliučiai jokių objektyvių ir realių galimybių dalyvauti tokiame pirkime ir (ar) sudaryti pirkimo sutartį, kadangi yra pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina tai, kad šiuo konkrečiu atveju, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl sprendžiant klausimą ar ieškovė galės dalyvauti tokiame pirkime bus atsakytą bylą išnagrinėjus iš esmės. Byloje yra sprendžiama ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo principą, užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, šie apeliančių argumentai atmestini, kaip nepagrįsti bei neturintis įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai bei viešasis interesas, o neigiamos pasekmės viršytų šių laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą.

27. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė