Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, J. Č., L. Č., B. P., J. P., J. A., E. A., E. A., D. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, išaiškino, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėjas dujų tinklus, kurių bendras ilgis yra 235,4 m, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo ir jais naudojasi kaip savais daugiau nei 14 metų. Iš pareiškimo, jo priedų ir nustatyta, kad dujotiekis eksploatacijai priimtas 1997 m. kovo 17 d., tą patvirtina Požeminio- antžeminio dujotiekio įvado priėmimo eksploatuoti aktas, kuriame užsakovu nurodytas suinteresuotas asmuo J. A. (b.l. 23-24). 1997 m. balandžio 23 d. išduotas dujotiekio tinko pasas (b.l. 27-28). Atliktų darbų žiniaraštis (b.l. 29) patvirtina pareiškėjo atliktus dujotiekio priežiūros darbus: dujotiekio sandarumas buvo tikrinamas 1997, 2002, 2007. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas minėtą dujotiekį eksploatavo, jį prižiūrėjo. 2011-03-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.37) patvirtina, kad daiktinės teisės į šį daiktą nėra registruotos. Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra suinteresuoti asmenys J. Č., L. Č., B. P., J. P., J. A., E. A., E. A., D. A., kurie iki teismo posėdžio nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisių įgyti minėtą dujotiekį nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisės į minimą dujotiekį neįregistruotos. Pareiškėjas šiuos dujų tinklus pradėjo valdyti 1997 m. kovo 17 d., priėmus eksploatacijai ir pasirašius dujotiekio tinklo pasą, t. y. laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudojant prievarta ar apgaule, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas daiktą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjas šiais dujų tinklais gyventojams tiekia gamtines dujas. Byloje nėra duomenų apie kitų asmenų naudojimąsi šiuo daiktu, todėl manytina, kad pareiškėjas dujotiekį valdo nepertraukiamai. Byloje esatys įrodymai patvirtina pareiškėjo atliekamus dujotiekio profilaktinės apžiūros ir remonto darbus, jo užsakymu ir lėšomis suformuota šio dujotiekio kadastro ir registro byla (b.l. 30-37), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas daiktą valdo ir juo naudojasi kaip savo. Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad šio daikto savininku galėtų būti koks nors kitas asmuo. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėjas atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti minėtus objektus pareiškėjo nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų įgyti šiuos įrenginius nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu nėra.

Vykdant Civilinio proceso kodekso 532 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2011-07-01 dienraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Kauno diena“ buvo paskelbti pranešimai apie bylos nagrinėjimą (b.l.83,84), tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauti suinteresuotųjų asmenų pareiškimai dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjų nurodytų įrenginių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Esant šiems byloje surinktiems įrodymams darytina išvada, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 533 str., Civilinio kodekso 4.68-4.71 str.).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, (CPK 88 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 9 punktu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjui AB „Lietuvos dujos“, įmonės kodas 120059523, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į vidutinio slėgio dujų tinklus (polietileniniai vamzdžiai dujoms tiekti ir keturi dujų slėgio reguliatoriai), esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras ilgis yra 235,4 m.

Priteisti iš pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“, į.k. 120059523, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, į.k. 133863816, 52,78 Lt (penkiasdešimt du litus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teismui.