Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimą dėl E. B. priverstinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. vasario 4 d. nutartimis pratęstas Panevėžio apylinkės tesimo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi E. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2022 m. liepos 4 d. buvo gautas Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos centro informacija (teikimas), jog šiuo metu E. B. taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą nėra galimybės, nes yra išvykęs į užsienio valstybę.

Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovė J. S. paaiškino, kad E. B. jų centre nesilanko nuo 2022 m. vasario mėnesio. Kaip jiems pavyko sužinoti susiskambinus su jo tėvu, kad jis šiuo metu gydomas Olandijos ligoninėje. Kokioje ligoninėje, kiek ir dėl ko E. B. gydomas nežinoma. Prieš mėnesį, kuomet susisiekė su jo tėvu, jis nurodė, kad iki 2022 m. rugsėjo 25 d. E. B. dar bus gydomas toje ligoninėje. Jie jokio ryšio ir jokių duomenų neturi dėl ko negali vykdyti stebėjimo. Taip atstovė nurodė, kad neprašo nutraukti E. B. paskirtų priverstinių medicinos priemonių taikymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimo priverstinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymo nutraukimo E. B. netenkinti, kadangi psichikos sveikatos centras neprašo gydymo E. B. nutraukti paskirtas priverstines medicinos priemones. Neatmetama, kad E. B. grįš ir gydymas, kuris privalomai paskirtas, bus tęsiamas toliau.

Teismo posėdyje dalyvavęs E. B. atstovas advokatas A. M. prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs šios priemonės galimo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą gali nutarti pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalis).

Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba nutraukta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pripažinta, kad E. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat nuspręsta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Ši priverčiamoji medicinos priemonė, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. B. nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), lieka nepakitusi. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. vasario 4 d. nutartimis Panevėžio apylinkės tesimo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi E. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas buvo pratęstas konstatavus, jog poreikis tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą E. B. išlieka. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 30 d. Viešoji įstaiga Kaišiadorių psichikos centras teikimo (informacijos), jame nurodoma, kad su E. B. nepavyksta susisiekti, jis nebesilanko centre. Susiekus su jo tėvu R. B. paaiškėjo, kad jo sūnus E. B. yra išvykęs į Olandiją ir ten yra gydomas ligoninėje, todėl nėra galimybės taikyti priverstinį ambulatorinį stebėjimą. Taigi, nors 2022 m. birželio 30 d. Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos centro teikime nurodoma, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra galimybės taikyti priverstinį ambulatorinį stebėjimą, tačiau vien dėl šių nurodytų aplinkybių, nesudaro pagrindo panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių, taikomą E. B.. Tai patvirtinto ir teismo posėdžio metu apklausta Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos centro atstovė nurodydama, kad nesiūlo nutraukti E. B. skirtų priverčiamųjų medicinos priemonių, tai yra labiau informacija teismui, jog šiuo metu jie negali atlikti stebėjimo.

Taigi teismui išklausius Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimus, taip pat įvertinus byloje esančių duomenų visumą, posėdžio metu duotus paaiškinimus bei Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikime nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad poreikis toliau tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą E. B. išlieka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu E. B. dar reikalingas priverstinis ambulatorinį gydymas, todėl teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimą dėl E. B. priverstinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.