Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, kaltinamajai L. J., jos gynėjui adv. Kęstučiui Staniuliui, kaltinamajai K. S., jos gynėjui adv. Jonui Zenevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje,

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Ji 2014 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpyje nuo 14.18 val. iki 14.42 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Jotvingių g. 8, Alytus, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00797-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, melagingai nurodydama, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį M. P. sumušė A., kai ikiteisminio tyrimo metu vėliau buvo nustatyti kiti įtariamieji. Savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d.

K. S. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Ji 2014 m. rugsėjo 24 d. laikotarpyje nuo 09.34 val. iki 10.45 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Jotvingių g. 8, Alytus, būdama pasirašytinai įspėtina dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00797-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, melagingai nurodydama, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį M. P. sumušė A., kai ikiteisminio tyrimo metu vėliau buvo nustatyti kiti įtariamieji. Savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d.

Kaltinamoji L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai. Ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl pusbrolio M. P. sumušimo ją liudytoja apklausinėjo policijos pareigūnas Alytaus apskrities VPK patalpose. M. P. buvo sumuštas Alytuje, prie Pulko gatvėje esančios naktinės kavinės, automobilių stovėjimo aikštelėje, ji įvykį matė. Prieš liudytojo apklausą pareigūnas, kurio pavardės neprisimena, išaiškino jos teises bei perspėjo, kad už melagingų parodymų davimą taikoma baudžiamoji atsakomybė ir apie tai ją pasirašytinai supažindino. Apklausos metu pareigūnui davė melagingus parodymus nurodydama, kad M. sumušė vaikinas vardu A. ir dar kiti du vaikinai, nors matė, kad M. sumušė E. Š., V. K. ir A. G., kurių pareigūnui visai neminėjo. Policijos pareigūnui melagingus parodymus davė, nes taip liepė pasakoti E. Š., kurio ji prisibijojo. Kaip buvo sumuštas M., matė ir kartu buvusi draugė K. S., kuriai taip pat E. Š. liepė duoti melagingus parodymus policijos pareigūnui. E. Š. jai ir K. liepė duoti melagingus parodymus, nes norėjo išvengti atsakomybės dėl M. sumušimo. Labai gailisi dėl padarytų veiksmų duodant melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Kaltinamoji K. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai. Ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl M. P. sumušimo ją apklausinėjo policijos pareigūnas Alytaus apskrities VPK patalpose. M. P. buvo sumuštas Alytuje, prie Pulko g. esančios naktinės kavinės, automobilių stovėjimo aikštelėje, ji įvykį matė. Prieš liudytojo apklausą pareigūnas, kurio pavardės neprisimena, perspėjo ją apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ji pasirašė. Apklausos metu pareigūnui davė melagingus parodymus nurodydama, kad M. sumušė pažįstamas vaikinas vardu A. ir dar du vaikinai, nors matė, kad M. sumušė E. Š., V. K. ir A. G., kurių pareigūnui nenurodė. Policijos pareigūnui davė melagingus parodymus, nes taip liepė pasakoti E. Š.. Kaip buvo sumuštas M. P., matė ir L. J., kuriai E. Š. liepė duoti melagingus parodymus policijos pareigūnui. Dėl padarytos veikos labai gailisi.

Kaltinamųjų L. J. ir K. S. kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Apklausta liudytoja 2014-08-27 L. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-00797-14 paaiškino, jog 2014-08-23 (duomenys neskelbtini) namo M. P. sumušė vaikinas vardu A. ir dar du vaikinai V. ir A., su kuriais ji ir K. S. susipažino tą pačią dieną. Tokie jos parodymai užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (b. l. 3-5).

Liudytojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad 2014-10-09, 2014-12-23 L. J., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00797-14, paaiškino, jog 2014-08-23 (duomenys neskelbtini) namo, M. sumušė pažįstami vaikinai E. Š., V. K. ir A. G.. Taip pat paaiškino, kad anksčiau policijos pareigūnui davė melagingus parodymus, nes taip jai liepė pasakoti E. Š. (b. l. 6-10)

Nepilnamečio liudytojo apklausos protokole fiksuota, kad 2014-09-24 K. S., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00797-14 paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) namo M. P. sumušė vaikinas vardu A. ir dar du vaikinai V. ir A., su kuriais ji ir L. J. susipažino tą pačią dieną (b. l. 11-12).

Nepilnamečio liudytojo papildomos apklausos protokole matyti, kad 2014-10-10, 2014-12-23 K. S., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-00797-14, paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) namo, M. P. sumušė E. Š., V. K. ir A. G.. Ji pirmoje apklausoje davė neteisingus parodymus, siekdama padėti L. J. draugui E. Š. (b. l. 13-17).

2014-09-15 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą, iš kurio matyti, kad tenkintas prašymas ir panaikintas 2014-08-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. P. sužalojimo ir ikiteisminį tyrimą pradėti Nr. 20-9-00797-14 pagal BK 284 str. 1 d. (b. l. 67-68).

Atstovė pagal įstatymą D. Ž. parodė, kad K. S. yra jos dukra. Dukra pati papasakojo motinai apie tai, kad ji matė įvykį, kai buvo sumuštas jaunuolis. Apie tai, kad dukra davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, sužinojo vėliau, duktė savo kaltę pripažino ir labai dėl to pergyveno. Melagingai liudyti ją privertė E. Š..

Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą numatyta BK 235 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 235 str. 1 d. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. Šios veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia.

Nustatyta, kad L. J. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos ikiteisminio tyrimo pareigūno kaip liudytojos, davė melagingus parodymus, t. y. padarė nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal LR BK 235 str. 1 d.

Kaltinamoji L. J. neteista, kaltinama padariusi vieną nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebausta, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) moksleivė, ji charakterizuojama teigiamai. Baudžiamojo proceso metu tiek ji, tiek jos gynėjas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant kaltinamosios tėvą R. J..

Prašymas tenkintinas.

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, L. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi jį padariusi, yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Pastaroji išvada daroma įvertinus jos jauną amžių, pasiryžimą nenusikalsti, tai patvirtinama faktu, kad šiuo metu ji studijuoja teisę aukštojoje mokykloje, nusikaltimą anot jos pačios padarė būdama paveikta kito asmens, kurio prisibijojusi.

Priimant sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgtina į kaltinamosios tėvo, prašomo būti laiduotoju, tinkamumą, imant domėn jo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog kaltinamosios L. J. tėvas R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmuo būti laiduotoju. Jis dirba nuo 2005 metų pagal verslo liudijimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje turgavietėje. Šios įmonės rašte nurodoma, kad dėl R. J. per ilgą darbo laikotarpį turgaus administracija neturėjo pastabų, jis nuomojamą plotą prižiūri tvarkingai, iš prekeivių ir pirkėjų nusiskundimų nėra, jis gerbiamas bendradarbių, yra sąžiningas ir pareigingas darbuotojas. Įmonės direktorius patvirtina, kad R. J. pagal savo asmenines savybes gali būti dukters L. J. laiduotoju (b. l. 92). Asmuo neteistas. Nors turi dvi galiojančias administracines nuobaudas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo – viršijo leistiną greitį, tačiau ši aplinkybė laidavimui už kitą asmenį didelės reikšmės neturi, nes pažeidimai. Įvertinus visas aplinkybes yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji K. S. neteista, kaltinama padariusi vieną nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebausta, Alytaus Jotvingių gimnazijos administracijos charakterizuojama teigiamai, šiuo metu mokosi 4 klasėje, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Baudžiamojo proceso metu tiek ji, tiek jos gynėjas, tiek kaltinamosios motina prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog kaltinamoji K. S. nusikaltimą padarė būdama nepilnametė. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Nepilnamečio atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtina bent viena iš alternatyvių sąlygų, t.y. kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).

Kaltinamoji K. S. jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdama 17 metų amžiaus, jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkų tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), anksčiau nėra nusikaltusi. Teismo posėdžio metu nepilnametė paaiškino, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teismas abejoti jos nuoširdumu neturi pagrindo. Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, turinčią auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančią nepilnametės elgesį ir kartu turinčios pataisomąjį poveikį, sprendžiant, kad kaltinamosios nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnametės elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 303 str. 1 d., 4 d.,304-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. J. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, skirti 1 metams jos laiduotoju tėvą R. J..

Pripažinti K. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, paskiriant jai BK 82 str. 1 d. 1 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Išaiškinti L. J., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat išaiškinti jai, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.