Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-27 · Byla Nr. N-143-1049-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-27
Bylos Nr.
N-143-1049-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Gintaras Kryževičius
Administracinė byla Nr. N11 – 1049/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) pareigūnė 2006 m. sausio 11 d. V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. rugsėjo 30 d. 12.45 val. Vilniuje, Kazliškių g., vairuodamas automobilį ,,Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį ,,Nissan Almera“ (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2006 m. sausio 17 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. P. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, - 3 000 Lt bauda, o vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda.

Šalies argumentai

V. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. sausio 17 d. nutarimą.

V. P. nurodė, kad nepadarė eismo įvykio, nes nei jis, nei kartu važiavęs E. S. negirdėjo garso ir nejuto smūgio į kitą automobilį. Kadangi turi didelį vairavimo stažą, būtų supratęs, jog susidūrė su kitu automobiliu. Teigė, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis nežinomo liudytojo parodymais. Be to, nutarimas surašytas skirtingais raštais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi Institucijos 2006 m. sausio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą, o V. P. skundo nepatenkino.

Teismas konstatavo, kad Institucija surinko pakankamus V. P. kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo veiką ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą. V. P. paaiškinimas, jog eismo įvykio nepadarė, paneigiamas byloje esančiais faktiniais duomenimis. Abejoti pareigūnų sąžiningumu pagrindo nėra, kadangi nenustatytas ryšys, kuris būtų galėjęs sąlygoti jų šališkumą. Nukentėjusysis ir liudytojas anksčiau nepažinojo V. P., nenustatyta, jog jie būtų iš anksto susitarę jį apkalbėti, todėl netikėti jų paaiškinimais pagrindo nėra. Nuobauda paskirta pareigūno, turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra. Administracinės bylos nutraukimo pagrindas (ATPK 250 str.) neįrodytas. Administracinio teisės pažeidimo protokole E. S. nenurodytas kaip asmuo, liudijantis pažeidimo faktą, todėl jį apklausti ir atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57, 80 str.). Pabrėžė, kad paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.

II.

V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareigūnai neklausė jo apie laiką, kada vairavo automobilį, taip pat apie kartu važiavusį E. S.

2. Teismas nepagrįstai nepatenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą E. S. negavus šaukimo į teismą ir išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant bei neapklausus šio liudytojo, pažeidžiant ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį. Taip pat nebuvo apklaustas S. O., kurio paaiškinime nurodytas kitas laikas ir buvimo vieta eismo įvykio metu. Tai prieštarauja ABTĮ 60 straipsnio 1, 2 dalims.

3. Fotolentelės buvo padarytos praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo eismo įvykio. Įbrėžimo pobūdis kelia abejonių.

4. Nukentėjusiojo V. B. paaiškinimai ir įvykį mačiusio liudytojo parodymai skiriasi.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Šalies argumentai

1. V. P. E. S. liudytoju nurodė tik kreipdamasis į teismą.

2. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad:

pagal ATPK 297 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiAnatolijus Baranovas Gintaras KryževičiusEdvardas Sinkevičius