- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-25
- Bylos Nr.
- AN2-76-768/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00067-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. B. atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. B. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 34 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama atsakinga už įmonės veiklą, 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, (duomenys neskelbtini), statybvietės teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavė apdoroti (susmulkinti) 200 m³ betono atliekų neturinčiam teisės apdoroti atliekas juridiniam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo ji pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punktą „Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti‘‘. Dėl šio nutarimo B. B. atstovas advokato padėjėjas D. L. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 2 d. priėmė nutartį, kuria B. B. atstovo advokato padėjėjo D. L. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinant B. B. už ANK 247 straipsnio 34 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtą administracinę nuobaudą iki 400 Eur. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. B. B. atstovas advokatas J. Elzbergas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir 2022 m. balandžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju protokole nurodyta, kad apeliantė (jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“) pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 7 punktą, nors šis įsakymas tokio punkto neturi. Tuo tarpu nutarime nurodyta, jog apeliantė pažeidė Taisyklių (kurios yra patvirtintos minėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu) 7 punktą. Pažymi, kad teismas dėl šių institucijos klaidų nepasisakė ir jų neištaisė – nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas dar kitas teisės aktas – „Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo Nr. D1-831“ ir teigiama, kad šio įsakymo 7 punktas numato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Atkreipia dėmesį, kad teismo pacituotos nuostatos (kurias tariamai pažeidė apeliantė) yra įtvirtintos Taisyklėse (jų 7 punkte), patvirtintose visiškai kitu įsakymu, t. y. jau minėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217.
3.2. Protokole nurodyti tokie administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas – „2021 m. gruodžio mėn. 28 d. 08 val. 00 min.“, o nutarime – 2022 m. vasario mėn. 17 d. 08 val. 00 min.“, pažymint, kad protokole yra padaryta klaida, todėl nusižengimo padarymo data 2021 m. gruodžio 28 d. yra ištaisoma į 2022 m. vasario 17 d. Teiktame skunde apylinkės teismui pažymėjo, kad apeliantė (jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“) nei 2021 m. gruodžio 28 d., nei 2022 m. vasario 17 d. neatliko jokių veiksmų, už kuriuos ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantė neva galėjo išdėstyti savo poziciją ir gintis teisme, kas ir buvo padaryta. Tačiau su tokiais teismo motyvais sutikti negalima, kadangi būtent tokio pobūdžio institucijos klaidos ir apsunkino apeliantės galimybes tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo jai pateikto kaltinimo.
3.3. Atkreipia dėmesį, kad taisyklių 7 punkto reikalavimai yra taikomi tik atliekų turėtojams, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį gali kilti tik už asmenų, kurie yra atliekų turėtojai, atliktus kaltus veiksmus. Nagrinėjamu atveju dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nesusidarė jokių atliekų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie leistų šį asmenį laikyti atliekų darytoju (atliekų turėtoju). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik stumdymo ir lyginimo darbus, betono laužą smulkino kita įmonė – MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad institucija šiuo atveju nesurinko jokių įrodymų apie neva susidariusias ir kitam asmeniui (MB „(duomenys neskelbtini)“) tariamai perduotas atliekas. Nutartis ir nutarimas buvo priimti netinkamai aiškinant statybinių atliekų ir atliekų sąvokas bei ignoruojant byloje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimus apie šalutinį produktą. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad apeliantė savo skunde neva buvo nurodžiusi argumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statybos dalyvis. Nutartyje nurodomi teismo motyvai, kuriais nesutinkama su šiuo argumentu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė šioje byloje pateiktame skunde aptariamo argumento nebuvo nurodžiusi, o skundžiamoje nutartyje pirmiau minėti motyvai yra paprasčiausiai perrašyti iš kitoje byloje priimtos to paties teismo nutarties, t. y. iš Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Pažymi, kad patikrinimo akte, protokole ir nutarime nurodytas statybinis laužas yra ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko statinio griovimo darbų ar kokių nors kitų statybos darbų. Nutarime ši aplinkybė nebuvo paneigta, o administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti priešingai. Vien todėl akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje negalėjo susidaryti jokių statybinių atliekų. Teismas padarė išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus (pastatų griovimą), remiantis iš esmės tik D. K. parodymais ir paaiškinimais, kurie negali būti laikomi objektyviais. Nutartyje minimos 2018 m. darytos fotonuotraukos (jose matomi statiniai), akivaizdu, atspindi situaciją, buvusią būtent 2018 metais, o ne vėlesniu laikotarpiu. Pažymėtina, kad tuomet, kai buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 10 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K., jokių statinių žemės sklype nebuvo. D. K. parodymai ir paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, kadangi ji (ar kiti asmenys jos užsakymu) ir nugriovė minėtose fotonuotraukose matomus statinius. Tačiau, siekdama išvengti atsakomybės, D. K. melagingai nurodė, kad minėtus statinius nugriovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad teismas nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nutartyje nurodė, kad jeigu iš betono yra pagaminama skalda, tai tam, kad ji būtų laikoma ne statybine atlieka, o šalutiniu produktu, turi atitikti specifinius reikalavimus ir tai turi patvirtinti atitinkamas dokumentas. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Pastebi, kad šis teismo motyvas yra perrašytas iš minėtos Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartyje nenurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų keliami specifiniai, visais atvejais taikomi reikalavimai skaldai. Teismas, kaip matyti, sprendė, jog turėjo būti išduotas sertifikatas, kad susmulkintas betonas atitinka visus skaldai keliamus reikalavimus. Iš šių nutarties motyvų matyti, kad aptariamos teismo išvados dėl specifinių reikalavimų skaldai atitikimo ir dėl tą patvirtinančio dokumento (sertifikato) turėjimo, be kita ko, yra grindžiamos MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės L. O. pasvarstymais apie „sertifikato“ išdavimą/neišdavimą, nors teisės aktai nenustato reikalavimo turėti griežtos formos dokumentus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju statybinio laužo, nurodyto patikrinimo akte, protokole ir nutarime, savininkė D. K. tikrai nesiekė „atsikratyti“ ir „neatsikratė“ šio laužo – jis buvo susmulkintas ir perduotas už atitinkamą atlygį (sumažinant jai išrašytos sąskaitos sumą). Taigi, šios medžiagos ekonominiu požiūriu neabejotinai turi produkto vertę. Tą patvirtina, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 15 d. el. laiškas, tiek ir MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma, kuriuose nurodyta, kad minėtos medžiagos yra perdirbtos į smulkintą skaldą, kuri bus realizuota/panaudota laikiniems keliams statybvietėse įrengti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad institucijos nurodytas statybinis laužas yra laikytinas šalutiniu produktu (Atliekų tvarkymo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalis) ir nėra priskiriamas statybinėms atliekoms, o tai reiškia, jog taisyklių 7 punkto nuostatos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu apeliantės atžvilgiu nėra taikytinos.
3.5. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir joje priimtas nutarimas nedalyvaujant apeliantei. Institucija, nutarime pasisakydama dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų apie šalutinį produktą, nurodė tik tai, kad šie paaiškinimai yra vertintini „<...> kaip pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės“, o protokole net neužsiminė apie tai, kad tokie paaiškinimai buvo pateikti institucijai. Tai leidžia daryti išvadą, kad minėti paaiškinimai apskritai nebuvo vertinami, taip pažeidžiant ANK nuostatas. Institucijos padaryti pažeidimai buvo akcentuojami ir apeliantės skunde, pateiktame teismui, tačiau teismas šiuos apeliantės argumentus ignoravo. Mano, kad teismas neatliko savo pareigos patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į didžiąją dalį apeliantės skundo argumentų. Skundžiamoje nutartyje buvo paprasčiausiai perrašyti motyvai iš kitoje byloje priimtos to paties teismo nutarties, t. y. iš Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat yra pagrindas teigti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Institucija ir teismas šiuo atveju nesilaikė reikalavimų visapusiškai, objektyviai ištirti ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes. Taigi institucija ir teismas neužtikrino teisingo proceso apeliantės atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į B. B. atstovo advokato J. Elzbergo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad B. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos kaltinime nurodytoje statybvietėje baigė griauti ten stovėjusį statinį ir atliko teritorijos tvarkymo darbus. Būtent šių darbų metu susidarė statybinės betono atliekos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti laikoma minėtų atliekų turėtoju. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju griovė statinį bei tvarkė statybvietę ir jokio gamybos proceso nevykdė, todėl jau vien šiuo aspektu negali būti teigiama, kad minėtos bendrovės atliktų darbų metu susidarė šalutiniai produktai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje subprodukto atsiradimas siejamas su gavybos ar gamybos procesais, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. B. B. šioje byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku nei pati, nei jos įgaliotas atstovas į bylos nagrinėjimą institucijoje neatvyko, todėl byla institucijoje teisėtai išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Be to, nagrinėjant skundą apylinkės teisme, teismas specialiai atidėjo bylos nagrinėjimą, kad būtų išklausyta pati B. B., ir ji davė žodžiu teismui paaiškinimus dėl inkriminuojamo nusižengimo. Todėl nemano, kad šiuo atveju pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvuojamoje dalyje yra išdėstyti argumentai dėl visų esminių klausimų, kurie iškelti skunde, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad teismo nutartis nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju B. B. buvo nubausta pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį, kuri užtraukia atsakomybę už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas).
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas numato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad B. B. kalta pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį buvo pripažinta pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Vien tik tai, kad B. B. ir jos atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su priimta nutartimi, nėra pagrindas ją panaikinti.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje, klaidingai nurodė teisės aktą, kurio 7 punkto nuostatą B. B. pažeidė, nors pačią nuostatą pacitavo tinkamai, t. y. vietoje Atliekų tvarkymo taisyklių nurodė – Statybinių atliekų tvarkymo taisykles. Ši teismo klaida nelaikytina esmine, nesudaro pagrindo naikinti priimtą nutartį ir yra ištaisoma priimamoje nutartyje.
11. Apeliaciniame skunde, siekiant paneigti B. B. kaltę, nurodoma, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nesusidarė jokių atliekų, įmonė neatliko jokių veiksmų, kurie leistų ją laikyti atliekų darytoju (turėtoju). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik stumdymo ir lyginimo darbus, o betono laužą smulkino kita įmonė. Taigi, iš esmės, yra neigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statybos dalyvė. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus argumentus B. B. atstovas nurodė ir skunde teiktame apylinkės teismui, todėl teismas pagrįstai vertino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra statybos dalyvė ar ne. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. sudarė mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo mechanizmų paslaugas aikštelės sutvarkymui. Tačiau, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis, šiuo atveju buvo išnuomoti ne tik mechanizmai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taipogi atliko ir statybos darbus. Liudytoja D. K. parodė, kad statybvietėje mėtėsi betono luitai, stovėjo sąramos, ant tų sąramų dar sąramos, buvo iškasti grioviai. Norėjo, kad kažkas tas sąramas nugriautų ir betono luitus sumaltų. Suprato, kad mechanizmų nuoma bus su darbais. Tik prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko į žemę neužkasti, nei šiukšlių, nei betono luitų. Darbai buvo atlikti, kai nuvažiavo apžiūrėti teritorijos po atliktų darbų, viskas buvo tvarkinga, tik buvo likę šiek tiek skaldos. Tyrimo metu duodama paaiškinimus liudytoja nurodė, kad po privalomo nurodymo sutvarkyti aplinką (duomenys neskelbtini), ėmė ieškoti įmonės, kuri atliktų likusių pastatų griovimo darbus. Internetu radusi kontaktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino telefonu ir paprašė atlikti teritorijos sutvarkymo darbus. Sutarus dėl konkrečių darbų, t. y. jie baigs griauti likusius stovėti pastatus, užlyginti griovius, žodinio susitarimo metu buvo akcentuota, kad blokai ir visos kitos statybinės atliekos nebūtų paslėpti po žeme, kad viskas būtų sutvarkyta laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Pabaigus darbus, apytiksliai 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje įmonė pranešė, kad darbai yra baigti. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti šios liudytojos paaiškinimais. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi B. B. nenaudai, ar yra linkusi ją, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apkalbėti. Be to, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. 2022 m. vasario 11 d. elektroniniame laiške UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko įvairios technikos nuomos paslaugas, su kuria buvo griaunamas pastatas ir smulkinamas/perdirbamas betonas. Statybinių atliekų perdirbimui (betono smulkinimui) samdė kitą rangovą MB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutartį buvo nuomojama net 11 skirtingų mechanizmų, iš kurių dalis yra skirta griovimo darbams atlikti, o byloje apklausiama B. B. nurodė, kad technika buvo nuomojama su darbuotoju. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sudarant 2021 m. rugpjūčio 10 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartį jokių statinių žemės sklype nebuvo, o byloje esančios 2018 m. darytos nuotraukos atspindi būtent tų metų situaciją, tačiau tikėti šiais teiginiais nėra jokio pagrindo, kadangi juos paneigia aukščiau išdėstyti įrodymai. Taigi, iš to kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos dalyve buvo pripažinta pagrįstai.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad patikrinimo akte, protokole bei nutarime nurodytas statybinis laužas yra ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas. Sutikti su tokiais teiginiais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikė Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintų Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo nuostatas ir, remdamasis jomis, konstatavo, kad jeigu iš betono yra pagaminta skalda, tai tam, kad ji būtų laikoma ne statybine atlieka, o šalutiniu produktu, turi atitikti specifinius reikalavimus ir tai turi patvirtinti atitinkamas dokumentas, be kita ko, gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu bei gali būti panaudotos tiesiogiai. Su šia teismo išvada nesutikti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad susmulkintas betonas gali būti laikomas skalda, tačiau ne kiekviena skalda yra laikoma kokybiška. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog skalda buvo kokybiška, jų nepateikė ir apeliantas. Betoną smulkinusi MB „(duomenys neskelbtini)“ jokio sertifikato UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišdavė. 2022 m. kovo 10 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. O. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš darbus buvo pasakyta, kad jie atlieka tik smulkinimo darbus ir jokių pažymų apie sertifikavimą neišduoda. Apklausiama teisme ji pažymėjo, kad sertifikato neišdavė, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės išduoti tokių dokumentų. Kaip matyti iš bylos duomenų, MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 18 d. išdavė tik pažymą, kurioje nurodė, kad statybinės medžiagos buvo perdirbtos į smulkintą skaldą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad smulkinta skalda bus panaudota laikiniems keliams statybvietėse įrengti, tačiau, vėlgi, vien tik ši aplinkybė neleidžia jos laikyti šalutiniu produktu, kadangi, kaip minėta ji turi būti kokybiška, skaldos kokybės vertinimas yra būtinas. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų – projektų ar planų apie planuojamus tiesti kelius. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus darbus susidarė statybinės atliekos, kurios buvo perduotos smulkinimui (apdorojimui) MB „(duomenys neskelbtini)“, neturinčiai teisės to daryti.
13. ANK 247 straipsnio 34 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą – nuo 300 iki 850 Eur. Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu B. B. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 500 Eur bauda, kurią apylinkės teismas skundžiama nutartimi sumažino iki 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad nustatyta viena B. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ji neteista, analogiškų pažeidimų nebuvo padariusi, konstatuoja, kad jai paskirta 400 Eur bauda, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, jos dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
14. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius apie pažeistą B. B. teisę į gynybą. Iš 2022 m. balandžio 14 d. B. B. surašyto nutarimo matyti, kad jame buvo ištaisyta protokole padaryta klaida, susijusi su jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo data ir laiku, t. y. vietoje 2021 m. gruodžio 28 d. 8 val., nurodant 2022 m. vasario 17 d. 8 val. Šiuo atveju nutarime nurodyti administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas yra siejami su atliktu patikrinimu, nors pažeidimo esmėje nurodyta, kad betono atliekų perdavimas apdoroti (susmulkinti) neturinčiam teisės to daryti juridiniam asmeniui vyko 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abu šiuos procesinius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad minėti netikslumai, susiję su administracinio nusižengimo padarymo data ir laiku, apribojo B. B. teisę į gynybą. Jai surašyto nutarimo dalyje „pažeidimo esmė“ buvo aiškiai išdėstytos jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybės, tarp jų, kaip minėta, ir jo padarymo laikotarpis, taigi jai buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama ir ji galėjo visapusiškai gintis, ką ir padarė, teikdama skundus tiek apylinkės, tiek apygardos teismams. Be to, jos skundas apylinkės teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Posėdžio metu ji davė parodymus, buvo atstovaujama advokato padėjėjo, kuris taipogi išdėstė savo poziciją.
15. Taip pat šiuo atveju procesiniu pažeidimu nelaikytina ir tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. nutarimas buvo priimtas B. B. nedalyvaujant. Pažymėtina, kad jai surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodyti bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas, tačiau B. B. į jį neatvyko. Priimant nutarimą buvo vadovautasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Pastebėtina, kad minėti paaiškinimai buvo gauti dar iki protokolo surašymo, tačiau jame jie nebuvo vertinti. Tai nelaikytina procesiniu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas remiantis pirminiais duomenimis, o nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas aplinkybes, surinkus daugiau duomenų, kurie buvo įvertinti visi kartu, tame tarpe ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktais paaiškinimais.
16. Be kita ko, išsamiau išnagrinėjus bylą, nutarime nebebuvo nurodyta, kad B. B. pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (kas buvo nurodyta protokole), nurodytas tik Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punkto pažeidimas. Taip pat buvo ištaisyta protokole padaryta klaida dėl B. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, t. y. nurodyta, kad jis kvalifikuotinas pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį, o ne ANK 235 straipsnio 1 dalį. Toks spendimas neprieštarauja ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
17. Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į didžiąją dalį skundo argumentų, perrašė motyvus iš kitoje byloje priimtos to paties teismo nutarties. Šie argumentai atmetami. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 str. 2 d. teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą bei spręsdamas dėl B. B. kaltės, turėjo išankstinę nuomonę byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo nepalankumu ar įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu. Vien tik tai, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi kita to paties teismo 2022 m. gegužės 25 d. priimta nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjami klausimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo statybos dalyve, dėl sutrupinto betono pripažinimo atliekomis, nereiškia, jog jis buvo šališkas. Papildomai pažymėtina, kad minėta nutartis 2022 m. liepos 8 d. įsiteisėjo. Taipogi, apeliantui išaiškintina, kad teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną pateiktą skundo argumentą, svarbiausia yra pateikti bylos esmę, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. B. atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.