Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-22 · Civilinė byla Nr. 2FB-687-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
2FB-687-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
P. P., Ulle N
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V. ir pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui P. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: P. P., Ulle N. M.-ja Tplliament ir antstolis Darius Stakeliūnas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydami: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) bankroto administratorių paskirti Justą Sakavičių.

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas kurį laiką po santuokos sudarymo gyveno Estijoje. Siekiant įsitvirtinti, Estijoje mėgino vykdyti verslą, kuris vėliau nepasiteisino. Žlugus visiems planams, pareiškėjas grįžo atgal į Lietuvą ir jau kuris laikas čia gyvena mėgindamas viską pradėti iš naujo. Nepaisant tokių pareiškėjo pastangų gyventi ir dirbti Lietuvoje grąžinant skolas kreditoriams, skolos kreditoriams yra per didelės, jog pareiškėjas jas galėtų įvykdyti. Nurodė, kad siekdamas plėtoti verslą iš kreditoriaus P. P. 2007-09-14 skolinosi 100 000 Eur, kaip ilgalaikės paskolos garantas buvo pasirašytas vekselis 100 000 Eur sumai. Nepaisant to, investavus gautus pinigus, pareiškėjo planai nepasiteisino ir šiuo metu pareiškėjas yra skolingas kreditoriui P. P. 100 000 Eur. Pareiškėjo turimais duomenimis, išieškojimas pagal šį vekselį kol kas nėra pradėtas. Pareiškėjo skola Mokesčių ir muitų tarnybai atsirado, kuomet neatlikus visų reikiamų procedūrų buvo išvežtos prekės iš muitinės teritorijos, dėl šios priežasties susidarė muitinės skola, kuri pagal paskutinius Mokesčių ir muitų tarnybos dokumentus, lygi 43 703,38 Eur.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas priima nutartį iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas yra nurodę, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 143 703,38 Eur. Skola sudaro skoliniai įsipareigojimai P. P. ir Ulle N. M.-ja Tplliament. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis pareiškėjo vardu nekilnojamo turto Lietuvoje nėra registruota.

Bylos duomenimis pareiškėjas turi banko sąskaitas AB „Swedbank“ banke, tačiau joje pinigų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-11-02 dirba vadybininku UAB „Sorbum LT“, gauna pajamas 288,80 Eur. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti, byloje nėra. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis nėra iš esmės priklausomos nuo pareiškėjo, dėl ko vien aplinkybė, jog pareiškėjo pajamos yra mažos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas siekia nuslėpti savo tikrąsias bei realiai galimai gaunamas didesnes pajamas. Taigi, šiuo metu pareiškėjas gauna mažas pajamas iš darbo užmokesčio, palyginus su turimais pareiškėjo skoliniais įsipareigojimais yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėjas šiuo metu yra nemokūs.

Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Teismas pažymi, kad remiantis pareiškėjo paaiškinimais pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jų pajamos. Teismo manymu skoliniai pareiškėjo įsipareigojimai iš esmės susidarė siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, nemokus fizinis asmuo rengia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodo planuojamas gauti pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Nurodytą planą fizinis asmuo pateikia teismo paskirtam bankroto administratoriui, kuris parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pateikia ją fiziniam asmeniui bei kreditoriams (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), kurie sprendžia dėl pritarimo nurodytam planui. Plano tvirtinimo teisė suteikta teismui, kuris plano tvirtinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, yra visos sąlygos pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui. Vėliau, nagrinėjant pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, bus sprendžiama, ar nurodytas planas atitiks nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. ar toks planas nepažeis skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės galimybę gauti tikslesnius-išsamesnius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir tiksliau nustatyti pareiškėjos turtinę būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir dėl to planas gali būti neįvykdytas, bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratoriui taip pat kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje pateiktus duomenis atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos (skolininkės), nei jos kreditorių interesų – pareiškėja ir toliau liktų faktiškai nemoki, nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visų kreditorių reikalavimų. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, t. y. abi šalys (skolininkė ir kreditoriai) siektų atkurti pareiškėjos mokumą, kuris atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad iš esmės turimi skoliniai pareiškėjų įsipareigojimai yra atsiradę dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, nesant jokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, galėjusių nulemti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėja, siekdama nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodama savo kreditorius bei pradėdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams iškeltina bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti Justą Sakavičių, suinteresuotieji asmenys kitų kandidatūrų nepasiūlė. Prie pareiškimo pridėtas Justo Sakavičiaus sutikimas atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis), leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas, Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (FAB 13 straipsnio 7 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, lėšų suma sudarys 730 Eur. FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nustatytina 750 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas prašė teismo patvirtinti 170 sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavimas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas maistui skiria 100 Eur, vaistams 15 Eur, higienos reikmėms 10 Eur, transporto išlaidoms 25 Eur ir rūbams, avalynei ir kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur.

Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjų poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjo prašomą 170 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas šiuo metu pareiškėjų pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjo prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjų kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 170 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Paskirti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi Justą Sakavičių, Ulonų g. 5, Vilnius.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, kurią bankroto administratorius Justas Sakavičius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys