Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-196-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
2S-196-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24824-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
UAB „Versse“
Ieškovas
Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos
Civilinė byla Nr. 2S-196-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24824-2014-6 (S) Teismo sprendimo kategorija: 110.1; 122.1
VILNIAUS MIESTO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Versse“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-32445-820/2014 pagal ieškovo Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos ieškinį atsakovui UAB „Versse“ dėl 34 999,50 Lt sumos, 1049,99 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Versse“ : 1) 34 999,45 Lt sumą; 2) 1 049,99 Lt palūkanas nuo 34 999,45 Lt sumos už 6 mėn. laikotarpį; 3) 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimams 36 049,49 sumai užtikrinti areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai pareiškimo reikalavimams užtikrinti – kilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai – areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos, priklausančios skolininkui ir esančios pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti turtu, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymą privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaitymą su darbuotojais.

Atsakovas pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad atsakovas gali atsiskaityti su kreditoriais 65.321,30 Lt sumos ribose. Nurodė, kad areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas faktiškai sustojo atsakovo veikla, o tai didina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įmonės nemokumo ar veiklos pabaigos priežastimi. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas ir viešasis interesas, nes ES struktūrinių fondų skiriamos lėšos negali būti neįsisavintos ar prarastos, todėl atsakovui negalint vykdyti savo įsipareigojimų, nukentės ne tik atsakovas, bet ir kiti dalyviai, su kuriais atsakovas sudaręs sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB “Versse” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Atsakovas savo reikalavimą, formuoja kaip prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas nustatyti, kad atsakovas gali atsiskaityti su kreditoriais 65 321,30 Lt sumos ribose. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių alternatyvų, kad būtų galima jau pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Iš esmės atsakovas prašė sumažinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, suteikiant prioritetą kai kuriems kreditoriams ir remiasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi). Atsakovo nurodyti kreditoriai šioje byloje nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykių su skolininku šalis, todėl negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo, kuris yra privatus juridinis asmuo, atžvilgiu, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai. Byloje nėra nustatyta, kad buvo pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvuoja argumentais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria taikytos priemonės buvo paliktos nepakeistos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Versse“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti prašymą pakeisti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (b.l.26-30). Nurodo, jog stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovo turto areštas akivaizdžiai apsunkina atsakovo galimybes sėkmingai tęsti komercinės veiklos vykdymą, tuo pačiu pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovas ilgą laiką vykdo mokymo paslaugų bei konsultacijų teikimo veiklą. Pagrindinė veiklos specifika suponuoja tai, kad daugelį prekių ir paslaugų atsakovas perka iš trečiųjų asmenų. Atsakovui tenka atsiskaitinėti su biuro patalpų nuomotojais, mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais, mokymų medžiagos spausdinimo paslaugas teikiančiais tiekėjais, kanceliarinių prekių pardavėjais ir kt. Atsakovas iš savo apyvartinių lėšų turi išnuomoti mokymų sales, užsakyti dalyvių maitinimo paslaugas, o mokymams pasibaigus galutinai atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti mokymų lektoriams, taip pat iš anksto skirti lėšų mokymų medžiagos leidybai ir kt.

Atsakovas dalyvauja 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „KOKYBIŠKAS UŽIMTUMAS IR SOCIALINĖ APRĖPTIS“ priemonės Nr. VP1-1.1-SADM-01-K „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ TOBULINIMAS ĮMONĖSE“ projektuose, ir kurio vykdymas šiuo metu yra pagrindinė atsakovo veikla bei pajamų šaltinis. Nutarties nepanaikinimas užkerta bet kokias galimybes atsakovui tinkamai ir laiku vykdyti prievoles pagal minėtą Projektą. Tuo pačiu panaikinama galimybė gauti atsiskaitymus už įvykdytus projektinius mokymus. Siekdamas įvykdyti Sutartį, atsakovas būtinai turi užsakyti ir iš savo apyvartinių lėšų sumokėti už mokymų šalių nuomą, mokymų dalyvių maitinimą, turi atsiskaityti su lektoriais, taip pat iš anksto skirti lėšų mokymų medžiagos leidybai.

Atsakovas kaip partneris dalyvauja Priemonės projekte Nr. VP1-1.1.-SADM-01-K-02-309 „Įmonių konkurencingumo didinimas per darbuotojų kvalifikacijos kėlimą“ projekto vykdymo laikotarpis 2013-09-23 - 2015-09 (Projektas (2)), pagal kurį siunčia mokytis savo darbuotojus. Atsakovas yra Projekto (2) partneris ir turi įsipareigojimų finansuoti Projektą (2) savo įmonės lėšomis. Neįvykdžius aukščiau minėtų sutarčių sąlygų, tikėtina, kad su atsakovu Sutartys galimai bus nutrauktos. Atsakovas negaus planuojamų pajamų, jo veikla bus faktiškai sustabdyta, o atsakovas gali būti nepajėgus atlyginti ieškovui ateityje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius. Bus pažeisti ne tik projekto partnerių, bet ir kitų asmenų, kuriems projekto įgyvendinimo metu būtų perteikta tam tikra informacija interesai. Teismas, leisdamas atsiskaityti su dalimi atsakovo kreditorių, sudarytų galimybes atsakovui sėkmingai tęsti mokymo paslaugų ir konsultavimo veiklos vykdymą. Tokiu būdu būtų pasiekta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Tik užtikrinęs atsiskaitymų su būtiniausiais kreditoriais įvykdymą, atsakovas galės tęsti savo komercinę - ūkinę veiklą ir teikdamas paslaugas gauti pajamas.

2014 m. lapkričio 3 d. prašymu atsakovas nesiekė, kad teismas leistų jam atsiskaityti su absoliučiai visais prekes ir paslaugas teikiančiais kreditoriams, tačiau tik su tais, iš kurių užsakomos prekės ir paslaugos atsakovui yra privalomos tam, kad jo komercinės - ūkinės veiklos vykdymas nenutrūktų ir toliau galėtų būti sėkmingai tęsiamas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, atsakovui skirti maksimalią LR CPK 95 str. 2 d. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas (b.l.35-39). Nurodo, jog išskiriant ieškovą kaip kreditorių ir taip bloginant jo padėtį kitų kreditorių prasme yra akivaizdus LR CK 6.66 str. 1 d. pažeidimas, nes atsakovas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitiems kreditoriams, pažeidžia lygiateisiškumo principą kitų kreditorių atžvilgiu dėl ko nukentėtų ieškovo teisės ir teisėti interesai. Atsakovo pareikštas prašymas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei atsakovas sumokėtų ieškiniu reikalaujamą sumą į teismo sąskaita arba už atsakovą būtų laiduojama. Atsakovas nenurodė, kokius suvaržymus, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ir jo siekis toliau vykdyti veiklą negrąžinant skolų. Atsakovo argumentai, kad jis gauna lėšas kaip avansą projektų vykdymui, neatitinka tikrovės, nes atsakovo sąskaitos yra tuščios, o atsakovo pateikiami argumentai/duomenys galimai yra fiktyvios, ir atsakovas jokių pajamų apskritai negauna, o turi tik kreditorinius įsipareigojimus.

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo nemokumą, nes atsakovo turimų ir pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams siekia 110 370, 79 Lt. Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kuris atsako tik savo turtu, todėl atsižvelgiant į ieškovo pareikšto reikalavimo dydį ir į tai, kad teismams viešuosiuose registruose (2014-07-25, 2014-10-28 nutartys) patikrinus ir nustačius, kad atsakovas turto neturi, pagrįstai spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, galimai palankaus teismo sprendimas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovas kitoje byloje reikšdamas patikslintą ieškinį, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio, tai taip pat patvirtina atsakovo sunkią finansinę padėtį.

Laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą vykdantis antstolis (antstolė B. P.) informavo, kad atsakovo areštuotos sąskaitos yra tuščios, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo veiklos ar trukdyti atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškiniu prašomos priteisti lėšos taip pat gautos iš ES struktūrinių fondų lėšų, todėl ieškovo ieškinys taip pat susijęs su viešuoju interesu. Be to, atsakovas pagal CPK 49 str. nėra subjektas, galinti ginti viešąjį interesą.

Net ir tenkinus atskirąjį skundą atsakovo padėtis nepasikeis, nes atsakovui sąskaitų areštai ir draudimai disponuoti jose esančiomis lėšomis yra pritaikyti ir dėl įsipareigojimų nevykdymo civ. byloje Nr. 2-7585-863/2014.

Atsakovas pirmos instancijos 2014-07-25 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas buvo išnagrinėtas ir atsakovo atskirasis skundas apeliacine tvarka atmetus, todėl tai parodo akivaizdų atsakovo piktnaudžiavimą (CPK 95 str. 2 d.) todėl jam skirtina maksimali bauda.

Prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą pareiškė pats atsakovas ir būtent jis pats turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes – ilgai trunkantį bylos nagrinėjimą, kurio metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. CPK 148 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovui UAB „Versse“ pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą bendrai 10 440.65 EUR (36 049,49 Lt) sumai. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo t.y. prašydamas nustatyti, kad atsakovas gali atsiskaityti su kreditoriais 18 918.36 EUR (65 321,30 Lt) sumos ribose. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto prašymas savo esme atitinka prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o ne prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes leidžiant atsiskaityti su kitais apelianto kreditoriais 18 918.36 EUR (65 321,30 Lt) sumos ribose, kuri beveik du kartus viršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą ir nesant duomenų, jog apeliantas bus pajėgus atsiskaityti tiek su minėtais kitais kreditoriais 18 918.36 EUR (65 321,30 Lt) sumos ribose, tiek su ieškovu 10 440.65 EUR (36 049,49 Lt) sumos ribose (iš viso 29 359.01 EUR (101 370,79 Lt )), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebetektų savo prasmės ir nebevykdytų apsauginės funkcijos. Apeliantas nepateikė aktualios finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti realią, šiuo metu esančią atsakovo finansinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi byloje surinktais įrodymais – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi taikytos priemonės paliktos nepakeistos ( b.l.60-61; 130-133) buvo konstatuota, jog apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad pareikšto reikalavimo suma (36 049,49 Lt) jam yra didelė, be to pagal NTR duomenis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto; duomenų apie kitą apelianto turimą turtą nenustatyta. Duomenų apie apelianto finansinės padėties pagerėjimo perspektyvas apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, kad pakeitus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomu įvykdyti. Be to, šioje nutartyje jau konstatuota, jog keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nepasiūlė jokio lygiaverčio ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.

Nors apeliantas nurodo, jog neprašo leisti atsiskaityti su absoliučiais visais kreditoriais, tačiau tik su tais, kurių teikiamos prekės ar paslaugos būtinos atsakovo veiklos vykdymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo nurodyti kreditoriai šioje byloje nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykių su skolininku šalis, todėl negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo, kuris yra privatus juridinis asmuo, atžvilgiu, nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai. Apeliantas, siekdamas tęsti ūkinę veiklą gali tartis su kontrahentais, prašyti kontrahentų atidėti mokėjimus, juos išdėstyti ar pan.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, susijusios su pareikštais reikalavimais, todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pritaikyta daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvuoja argumentais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, tačiau šis klausimas jau buvo išspręstas – kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria taikytos priemonės buvo paliktos nepakeistos ( b.l.60-61; 130-133).

Apeliantas nepagrindė ir egzistuojant nagrinėjamu atveju neabejotiną poreikį sumažinti jam taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, nes šiuo atveju, kaip jau minėta, leidžiant atsiskaityti su kitais apelianto kreditoriais tokios sumos ribose, kuri beveik du kartus viršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą ir nesant duomenų, jog apeliantas bus pajėgus atsiskaityti su visais kreditoriais (įskaitant ieškovą, jei teismo sprendimas būtų palankus pastarajam), interesų pusiausvyra ne tik nebūtų užtikrinta, bet ieškovo reikalavimai šioje byloje apskritai liktų neužtikrinti.

Nagrinėjamu atveju, ieškiniu prašomos priteisti lėšos taip pat gautos iš ES struktūrinių fondų lėšų. Taigi, tiek ieškovo, tiek atsakovo vykdomi projektai yra susiję su viešuoju interesu, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones taip, kai to prašo apeliantas.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

Ieškovas pateikė prašymą skirti atsakovui (apeliantui) maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.) – akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apelianto veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatė, t. y. kad apeliantas, pasinaudodamas jam CPK 334 straipsnyje nustatyta subjektine teise paduoti atskirąjį skundą, būtų sąmoningai pareiškęs nepagrįstą skundą. Todėl ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 str. 2 d., 185 str.).

Nors ieškovas prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, tačiau nepateikė tokias patirtas išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl iš apelianto ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina