- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-21
- Bylos Nr.
- I-840-162/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- J. J.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Liudai Kreišmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai E. V., jos atstovei A. S., atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui Romualdui Bukauskui, 2007 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.V. skundą atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl 371,59 litų turtinės ir 3 000 litų neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 27-29) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 371,59 litus turtinei žalai bei 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad jos vyrui J. V. pagal 1995 m. lapkričio 14 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2073 bendrosios nuosavybės teise su broliu Zigmantu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,67 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Teigia, kad be jokio pagrindo 0,31 ha žemės sklypas buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini), tačiau ši žemė faktiškai pateko į pareiškėjos namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės – 4,67 ha buvo sumažinta 0,31 ha (0,16 ha pareiškėjos vyrui ir 0,15 ha vyro broliui Zigmantui). Mano, kad sklypas sumažintas todėl, kad klaidingai perkėlus žemės dalį į (duomenys neskelbtini), kuri pateko į namų valdą, nebuvo galimybės perkelti likusios 0,25 ha žemės iš pareiškėjos tėviškės, nes ji netilpo 3 ha plote. Nurodo, kad patyrė daug vargo, norėdama parduoti namų valdą, nes ji pagal dokumentus priklausė dviem savininkams. Aiškinantis priežastis, žemėtvarkininkai tikino, kad buvo jos mirusio vyro ir jo brolio susitarimas dėl 0,31 ha žemės perkėlimo iš (duomenys neskelbtini), tačiau broliai tokio prašymo nerašė. Nurodo, kad taisant padarytas klaidas už dokumentų tvarkymą Nekilnojamojo turto registre sumokėjo 239,59 litus bei 132 litus kelionės išlaidų (pagal žemėtvarkos skyriaus nurodymą pareiškėjos brolis važiavo į Vilnių bei iš Vilniaus buvo atvykusi bendrasavininkio Z. V. sutuoktinė notarinių veiksmų atlikimui). Teigia, kad parduodant ūkį dėl atsakovo kaltės patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, pažeminimą, tyčiojimąsi bei sąmoningą apgaulę, todėl prašo priteisti 3000 litų neturtinę žalą. Pažymi, kad ši žala yra reali. Nurodo, kad du mėnesius duktė ją slaugė Klaipėdoje, buvo nupirktas 3,5 tūkstančius litų kainavęs kvėpavimo aparatas, buvo išleistos lėšos telefoniniams pokalbiams, notarinių veiksmų atlikimui, pašto išlaidos, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėja E. V. bei jos atstovė A. S. skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Romualdas Bukauskas prašo skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo 0,31 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo pagal įstatymą iš savo vyro J. V. J. V. Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 2073 bendrosios nuosavybės teise su Z. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,36 ha bendro ploto (duomenys neskelbtini) natūroje ir 0,31 ha ekvivalentine natūra, t.y. prie J. V. turimų pastatų (duomenys neskelbtini). Ne vienas brolis tokiam sprendimui neprieštaravo. Mirus sutuoktiniui, E. V. 1998 metais priėmė tokį turtą, koks buvo palikėjo mirties dieną, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius statinius; pusę žemės sklypo, suteikto ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini) ir pusę žemės sklypo, sugrąžinto natūra (duomenys neskelbtini). Priėmusi palikimą pagal įstatymą pareiškėja jokių pretenzijų nereiškė, o jas pradėjo reikšti tik 2004 metais. Jai buvo išaiškinta, ką reikia daryti, kad galėtų parduoti visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei paskambinta Z. V. turto paveldėtojai J. V. ir paprašyta sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Kadangi J. ir E. V. Kvėdarnos apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteikta asmeninio ūkio žemė, tai padengiant jų naudojamą žemę prie namų valdos (duomenys neskelbtini), E. V. paveldima žemė 2,93 ha (duomenys neskelbtini), buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtam 2,50 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 0,30 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šiuos sklypus pareiškėja jau yra pardavusi. Teigia, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai veikė pagal įstatymus ir reikiamai informavo senyvo amžiaus moterį dėl galimybės parduoti privačios žemės sklypus, tačiau valstybės įmonės Registrų centro ir notarų paslaugos yra mokamos, tai išlaidos parduodant nekilnojamąjį turtą yra neišvengiamos (b.l. 35-36). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad formuojant 0,31 ha žemės sklypą ekvivalentine natūra jis suformuotas (duomenys neskelbtini), nes tiksliai nebuvo žinoma, kokiame kaime – (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos sodyba.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. J., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 140), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos vyrui J. V. Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr.2073 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę bendrosios nuosavybės teise su Z.V. pagal pretendentų 1993 m. lapkričio 22 d. tarpusavio susitarimą. Jiems buvo atmatuota 4,36 ha natūroje, t.y. buvusioje vietoje (duomenys neskelbtini) ir 0,31 ha ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini). Broliai šį turtą valdė nekeldami jokių pretenzijų. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja 1998 metais turtą paveldėjo ir valdė be jokių apribojimų. Teigia, kad pareiškėja 2004 metais kreipėsi su prašymu, kodėl jos vyrui ir jo broliui nuosavybės teisė į žemės sklypus buvo atstatyta bendrai. Jos teigimu, buvo padaryta klaida, kurią reikia ištaisyti. Jai buvo paaiškinta, kad abu broliai mirę, Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracine tvarka pakeisti nėra galimybės, tai gali padaryti tik teismas. Taip pat pareiškėja buvo informuota, jog 0,31 ha (duomenys neskelbtini) prie statinių naudojamą žemės sklypą ji galės parduoti kartu su Z. V. turto paveldėtoja J. V., gyvenančia Vilniuje. Teigia, kad skambino J. V., kad ji paskubėtų sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, po ko J. ir E.V. sėkmingai pardavė 0,31 ha žemės sklypą. Kadangi pareiškėja yra senyvo amžiaus, tai jai buvo surašyta visa veiksmų seka dėl dokumentų privačios žemės pardavimui sutvarkymo. Nurodo, kad pareiškėja nei dėl jos, kaip skyriaus vedėjos, nei dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų jokios žalos nepatyrė (b.l. 117-118).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Pareiškėja E. V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 27-29) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 371,59 litus turtinei žalai bei 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjos skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų, atkuriant nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia turtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Pareiškėjai 1998 m. gegužės 29 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į mirusio sutuoktinio J.V. turtą – gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo 0,31 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 4,36 ha žemės sklypo, esantį(duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Tauragės apskrities valdytojo 1995 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.140 atstatyta nuosavybės teisė į žemę ir ji suteikta naudotis įsakymo priede išvardintiems asmenims (b.l. 38). Šio įsakymo priedo 16 punkte nurodyta, jog J. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise su Z. V. atstatoma nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone buvusį žemės sklypą, grąžinant natūra 4,36 ha bei ekvivalentine natūra 0,31 ha (b.l. 40). Pripažįstamas nepagrįstu atsakovo atstovo teiginys, jog atsakovui nebuvo tiksliai žinoma, kokiame kaime (duomenys neskelbtini) yra J. V. pastatai, nes minėtame įsakyme aiškiai nurodytas (duomenys neskelbtini). J. V. 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 2073, bendrosios nuosavybės teise su Z.V., buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,36 ha bendro ploto (duomenys neskelbtini) natūroje ir 0,31 ha ekvivalentine natūra, t.y. prie J.V. turimų pastatų (b.l. 43) pagal pretendentų 1993 m. lapkričio 22 d. susitarimą (b.l. 61). Tačiau 0,31 ha žemės sklypas J. V. buvo suformuotas ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) (b.l. 49). Tauragės apskrities valdytojo 1995 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 140 pagrindu Valstybinio žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruoti duomenys apie 0,31 ha žemės sklypą Šilutės rajone (duomenys neskelbtini), valdomą J. V. ir Z. V. bendrosios nuosavybės teise (b.l. 53). Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad šią klaidą ji pastebėjo 2004 metų pavasarį, kai ruošėsi žemės sklypą parduoti. 2004 m. birželio 11 d. kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją, prašydama ištaisyti padarytą klaidą (b.l. 45). Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas, 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-891 patikslino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypo adresą vietoj „(duomenys neskelbtini)“ įrašant „(duomenys neskelbtini).“, sklypo paskirtį vietoje „žemės ūkio“ įrašant „kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“, nominalią sklypo vertę vietoje „333,00 Lt“ įrašant 446,00 Lt“ (b.l. 44). Šių faktinių aplinkybių neginčija ir atsakovo atstovas.
Tokiu būdu, surinkti faktiniai duomenys įrodo, jog Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai neteisėtai grąžintiną ekvivalentine natūrą 0,31 ha žemės sklypą nurodė esantį(duomenys neskelbtini) kaime, dėl ko pareiškėja patyrė turtinę žalą, kuri susijusi su dokumentų klaidos ištaisymui ruošimu.
Pareiškėja, prašydama priteisti 371,59 litus turtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų Tauragės apskrities viršininko administracijos veiksmų, atkuriant nuosavybės teises, savo reikalavimą grindžia turėtomis išlaidomis kelionei į Vilnių, išlaidomis, turėtomis nustatant žemės rinkos vertę, perskaičiuojant žemės vertę, įregistruojant žemės sklypo nuosavybės teisę, dokumentų, reikalingų sandoriui įforminti, tvarkymu. Nurodo, jog dokumentų tvarkymui brolis vyko į Vilnių ir turėjo 66 litus išlaidų, bendrasavininkė J. V. notarinių veiksmų atlikimui atvyko iš Vilniaus į Šilalę, sumokėdama už kelionę 66 litus; perskaičiuojant, nustatant žemės sklypo vertę bei įregistruojant nuosavybės teisę VĮ „Registrų centras“ sumokėjo 99,25 litus; be to, turėjo 90,33 litus išlaidų išsiimdama pažymą sandoriui bei įformindama sandorį VĮ „Registrų centras“; taip pat 50 litų sumokėjo už notarinių veiksmų atlikimą.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad perskaičiuojant, nustatant žemės sklypo vertę bei įregistruojant nuosavybės teisę VĮ „Registrų centras“ pareiškėja sumokėjo 99,25 litus (b.l. 13). Dėl valstybės tarnautojų veiksmais padarytos klaidos, tvarkydama žemės sklypo nuosavybės dokumentus, pareiškėja turėjo kelionės iš Šilalės į Vilnių ir atgal išlaidų – 66 litus. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo A.K. parodymai bei pateiktas kelionės bilietas. Liudytojas A. K. parodė, kad sesers (t.y. pareiškėjos) prašymu vyko į Vilnių derinti dokumentų padarytos klaidos ištaisymui bei žemės sklypo pardavimui su Z. V. turto paveldėtoja J. V.. Sesuo sumokėjo kelionės išlaidas (b.l. 147-148).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese pareiškėja turėjo 165,25 litus išlaidų, t.y. jai buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtų išlaidų dydį.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidas, turėtas įforminant žemės sklypo dovanojimo sandorį: 66 litus bendrasavininkės J. V. turėtų išlaidų vykstant į Vilnių notariniams veiksmams atlikti, 90,33 litus išlaidų išsiimant pažymą sandoriui bei įformindama sandorį VĮ „Registrų centras“, taip pat, 50 litų išlaidų, turėtų už notarinių veiksmų atlikimą (dovanojimo sutartį). Tačiau tarp Tauragės apskrities viršininko administracijos tarnautojų padarytos klaidos, atkuriant nuosavybės teisę ir pareiškėjos turėtų išlaidų, įforminant žemės sklypo dovanojimo sandorį, nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pareiškėja prašo priteisti 3 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą grindžia dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu.
Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėja, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad dėl pablogėjusios sveikatos nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2005 m. kovo 26 d. gydėsi Šilalės rajono ligoninėje, o nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. – VšĮ „Klaipėdos apskrities ligoninė“. Teigia, jog dėl ligos įsigijo 3,5 tūkstančius litų kainavusį kvėpavimo aparatą.
Išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad E.V. diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiomis lėtinėmis ligomis susirgo dėl atsakovo veiksmų, atkuriant nuosavybės teises. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas dėl 3 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos E. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti E. V. iš atsakovo – Lietuvos valstybės 165,25 litus (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus ir dvidešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.