Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams V. V. ir N. R.-V. dėl skolos priteisimo už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. lapkričio 15 d. administravo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus bei teikė jiems techninės priežiūros paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu.Teigia, kad kitose civilinėse bylose buvo sprendžiamas skolos priteisimo klausimas iš kitų (duomenys neskelbtini) pastato gyventojų. Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-5671-807/2015) ir Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-181-258/2016) vertino tos pačius įrodymus bei ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį tenkino. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti iš civilinės bylos Nr. 2-5671-807/2015 prijungtus teismo posėdžių garso įrašus su liudytojų parodymais.Nurodo, kad teikė tiek administravimo, tiek techninės priežiūros paslaugas. Paaiškina, kad techninė priežiūra tai nėra tik defektų šalinimas ir remonto darbų atlikimas. Į techninės priežiūros funkciją patenka tik smulkūs remonto darbai (tam tikros bendro naudojimo objekto dalies pakalimas, suveržimas ir panašūs smulkūs darbai), kurių atlikimas nėra įforminamas atliktų darbų aktų. Nurodo, kad techninės priežiūros paslaugos buvo įformintos kasmetinių apžiūrų aktais ir įrašais techniniame priežiūros žurnale, o šiuos įrašus kaip realiai atliktus patvirtino tiek byloje tiesiogiai apklausti liudytojai, tiek civilinėje byloje Nr. 2-5671-807/2015 apklausti liudytojai.Paaiškino, kad administravimo mokestis (surinktos lėšos) yra skirtos administracinio ir organizacinio pobūdžio darbams atlikti, t. y. namo patalpų ir jų savininkų apskaitos duomenims, namo techninei ir kitai dokumentacijai tvarkyti, rangos darbų konkursams, pažymoms ruošti ir išduoti patalpų savininkams, prašymams nagrinėti, sutarčių sudarymui, bendravimui su klientais ir kt. Teigia, kad tokie veiksmai buvo atliekami, todėl pagrįstai buvo paskaičiuotas ir mokestis už administravimo paslaugą.Nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą dėl administravimo ir techninės priežiūros paslaugų suteikimo. Byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašo kopija, kasmetinių gyvenamojo namo apžiūrų aktų kopijos, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašų kopijos, žiniaraščiai, liudytojų parodymai, įrodo, jog ieškovas teikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.Atsakovai V. V. ir N. R.-V. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių negalima laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje, kadangi atsakovai nebuvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Pažymi, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 2 savarankiški, neturintys bendrų konstrukcijų, gyvenamieji namai, turintys atskirus unikalius numerius, inžinerines sistemas. Atsakovai gyvena kitame name, tuo tarpu apelianto nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėta kitam gyvenamajam namui galimai teiktos paslaugos.Pažymi, kad nei apžiūros aktai, nei techninės priežiūros žurnalas, nei liudytojų parodymai, nei kiti duomenys neįrodo, kad apeliantas atliko kokius nors techninės priežiūros darbus. Paaiškina, kad Vilniaus miesto 6 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30805-16 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl Namo techninės priežiūros žurnalo suklastojimo. Nurodo, kad byloje yra tik vienas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, kuriame korpusai nenurodyti, taigi, neaišku, kurio korpuso defektai nustatyti, yra duomenų apie jo pildymą atgaline data, žurnalas nepasirašytas, nenurodyti duomenys apie atliktus darbus ir jų įvykdymo datą, nėra nei vieno atliktų darbų akto, nėra duomenų apie šiame žurnale fiksuotų defektų šalinimo organizavimą, nei apie jų įvykdymą.Nurodo, kad byloje esantys gyvenamojo namo apžiūros aktai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi juose nėra išskirti namai (korpusai), kuriems nustatyti defektai, apžiūras vykdė ne specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, o vienasmeniškai vadybininkai, kurie jų paskyrimo laikotarpiu reikalaujamos kvalifikacijos neturėjo, nėra nei vieno atliktų darbų akto, programos duomenų apie šiuose aktuose fiksuotų defektų šalinimo organizavimą, nei apie jų įvykdymą.Teigia, kad apžiūros aktuose užfiksuoti defektai turėjo būti privalomai šalinami, tačiau jokių duomenų apie šių defektų pašalinimą apeliantas nepateikė.Nurodo, kad atsakovai niekada nesutiko su apelianto siunčiamomis sąskaitomis už nesuteiktas paslaugas.Pažymi, jog kadangi byloje nėra duomenų apie administravimo paslaugų teikimą, tai neturi būti taikomas administravimo tarifas. Vien aplinkybė, kad apeliantas buvo paskirtas namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratoriumi, savaime nepatvirtina administravimo funkcijų atlikimo fakto.Nurodo, kad daugiabučio namo administratorius turi pareigą įrodyti pateikiamų sąskaitų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo paslaugų teikimo fakto administruojant ir prižiūrint bendrojo naudojimo patalpas.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovams priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pastatą, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. administravo ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ (e. b. l. 7-11, 64-101 1 t.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 str. 2 d.). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 str. (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objekto administratorių. Ieškovas pateikė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame įvardinti pastato bendrojo naudojimo objektai (e. b. l. 58-60, 1 t.). Į bylą ieškovas tai pat pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos planą (e. b. l. 113, 2 t.), iš kurio matyti, kad namas turi bendrus vandentiekio tinklus nuo įvadinio vandens skaitiklio (esančio pastato vidiniame kieme) iki pastato bei nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinių (esančių pastato vidiniame kieme) iki pastato. Pateikti įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas turi bendrojo naudojimo objektus.Ieškovas, teigdamas paslaugas, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ bei šiuo įsakymu patvirtintu administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-8 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo 2006-01-16 Nr. 30-29 „Dėl „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ keitimo“. Teismas pažymi, kad nurodytais įsakymais ieškovas buvo paskirtas Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, be kita ko, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Taigi nurodytų poįstatyminių teisės aktų pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė teikti atsakovams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, kadangi nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai nesudarė nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties (CK 4.84 str.). Pastato butų ir kitų patalpų savininkai jungtinės veiklos sutartį bendro naudojimo objektų valdymui sudarė 2013 m. spalio 21 d., nekilnojamojo turto registre jungtinės veiklos sutartis išviešinta 2013 m. lapkričio 15 d.Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrijos nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra – tai techninių ir organizacinių priemonių, skirtų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, visuma, apimanti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir remontą; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas; administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirti užtikrinti.Ieškovas pateikė Apyvartos žiniaraštį už paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. objektui esančiam (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 12-14, 1 t.), kuriame nurodyta, kad administratorius skaičiavo administravimo ir namo techninės priežiūros mokestį. Remiantis pateiktu Apyvartos žiniaraščiu atsakovai už ieškovo teiktas paslaugas iš pradžių mokėjo (mokėjimai atlikti 2009 m.), tačiau vėliau nustojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai iš dalies atsiskaitę su ieškovu už jo teiktas paslaugas, pvz. 2010 m. sausio mėn. atlikę paskutinį 89,86 Eur (310,26 Lt) mokėjimą ieškovui, pripažino, kad ieškovas teikė administravimo ir namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas. Vykdyti mokėjimai taip pat patvirtina, kad atsakovai, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai, suvokė savo pareigą mokėti mokesčius už atsakovo teiktas paslaugas.Ieškovo pateikti Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas (e. b. l. 10-16, 2 t.), Gyvenamojo namo kasmetiniai apžiūros aktai (e. b. l. 17-20, 2 t.) patvirtina, kad ieškovas, kaip namo administratorius, vykdė namo pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros stebėjimo darbus, fiksavo defektus, deformacijas, įrangos gedimus.Ieškovas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tinkamą paslaugų teikimą. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 12, 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689- 577/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016). Atsakovų paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas daugiabučiui teikė paslaugas. Atsakovų pateikti įrodymai yra žodiniai arba rašytiniai ieškovo argumentų paneigimai, tačiau jokių aktų ar dokumentų, kaip pagal atsakovus turėtų būti teisingai teikiamos administravimo paslaugos ir teisingai skaičiuojami mokesčiai, atsakovai nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas teisėtai vykdė ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei technine priežiūra, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, nesilaikė savo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82–4.85 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi atsakovams, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, kyla pareiga proporcingai jų nekilnojamojo turto daliai mokėti už ieškovo teiktas paslaugas ginčo laikotarpiu.Byloje nustačius, jog ieškovas teisėtai ir realiai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytą, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas priešingas sprendimas – ieškinys tenkinamas.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas jo prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 955,90 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumas yra įvertinamas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas teismai turi atsižvelgti ne tik į rekomendacijų dydžius, bet taip pat kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, visų posėdžių trukmė, kuriose dalyvavo ieškovo atstovas sudaro beveik 5 val., teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (955,90 Eur) už advokato pagalbą yra per didelės, todėl mažinamos iki 500 Eur, kartu priteisiant ieškovo sumokėta 30 Eur žyminį mokestį. Viso iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 530 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.Apeliantas prašo priteisti iš atsakovų 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokatų pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, ieškovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į minėtų rekomendacijų (redakcija nuo 2015-03-19) 8.9 nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš atsakovų 300 Eur patirtų už advokatų pagalbą, kartu priteisiant ieškovo sumokėta 30 Eur žyminį mokestį. Viso iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 330 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.Ieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11 Eur (10,58 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus), priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

Tenkinti ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“, j. a. k. 121452134, naudai 1 340,09 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 340,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 530 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.