Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 25S96844 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui ne visada buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas, ir tik keturis mėnesius buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Eur, o būtent - pareiškėjui 2024 m. gegužės - rugpjūčio mėn. (iš viso 4 mėn.) buvo mokėtas 1268,04 – 1535 Eur darbo užmokestis, kas atitinka asmens prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, 2023 m. spalio – lapkričio mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei nurodyta prašyme dėl leidimo laikinai gyventi, 872,73 – 900 Eur, darbo užmokestis, kuris atitiko 1 minimalią mėnesinę algą, 2024 m. balandžio, rugsėjo mėn. ir 2025 m. vasario, kovo mėn. (viso 5 mėn.) buvo mokėtas atlyginimas 248,45 - 800 Eur, t. y. mažesnis nei nustatytas MMA, o 2024 m. sausio – kovo mėn., spalio – gruodžio mėn. ir 2025 m. vasario mėn. (iš viso 7 mėn.) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1200 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo pilnai išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pažymėjo, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio).

Nurodė, kad pareiškėjas ginčija, jog Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neišanalizavus informacijos išsamiai, t. y., negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcentavo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.

Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjui negaunant įstatyme numatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, jog pareiškėjui yra žinomi įstatyme įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, tad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjas galėjo ir turėjo kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 25S96844 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. S., Tadžkistano pilietis, ketindamas dirbti suvirintoju UAB „International personnel solution “, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį suvirintoju. Nurodyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, mėnesinis atlyginimas – 1200 Eur.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760246725, galiojantį iki 2025 m. gegužės 8 d.

Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas, ir tik keturis mėnesius buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Eur. Pareiškėjui 2024 m. gegužės - rugpjūčio mėn. (iš viso 4 mėn.) buvo mokėtas 1268,04 – 1535 Eur darbo užmokestis, kas atitinka asmens prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, 2023 m. spalio – lapkričio mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei nurodyta prašyme dėl leidimo laikinai gyventi, 872,73 – 900 Eur, darbo užmokestis atitiko 1 minimalią mėnesinę algą, 2024 m. balandžio, rugsėjo mėn. ir 2025 m. vasario, kovo mėn. (viso 5 mėn.) buvo mokėtas atlyginimas 248,45-800 Eur, t. y. mažesnis nei nustatytas MMA, o 2024 m. sausio – kovo mėn., spalio – gruodžio mėn. ir 2025 m. vasario mėn. (iš viso 7 mėn.) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.

2025 m. balandžio 18 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25S96844, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 bei 14 punktais.

Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas, ir tik keturis mėnesius jam buvo mokamas prašyme nurodytas darbo užmokestis, du mėnesius mokamas darbo užmokestis, didesnis nei MMA, 5 mėnesius mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA ir 7 mėnesius darbo užmokestis iš viso nemokomas. Pažymima, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui 12 nebuvo išmokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto MMA darbo užmokestis ar iš viso nemokomas, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui 5 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, o 7 mėnesius per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo iš viso išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Pareiškėjas teigia, kad jis atlyginimą gavo ne tik pavedimu, bet ir grynais pinigais, ir nežinojo, jog darbdavys teikia neteisingus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pareiškime nurodo, jog ruošiamas skundas Darbo ginčų komisijai, tačiau įrodymų, jog toks skundas pateiktas, nėra, tad, teismo vertinimu, Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog viso leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840 Eur, išskyrus 6 mėnesius, yra nepaneigtas. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu (išskyrus 6 mėnesius) buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus ar iš viso nemokomas, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktai).

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl galimybės pateikti paaiškinimus administracinės procedūros metu ir jo išankstinio neinformavimo apie planuojamą jo atžvilgiu priimti administracinį sprendimą nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą administracinį sprendimą, kadangi užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas). Be to, pareiškėjui sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus teismui, kartu su papildomais rašytiniais duomenimis, kurie teismo įvertinti.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.