Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas 16 kartų, paskutinį kartą:

1) 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. S. į lūpą, dėl ko R. S. pajuto fizinį skausmą, po to kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė nukentėjusiajam R. S. į dešinę kaklo pusę, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės bei prarado sąmonę, taip I. T. sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. T. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato. Nori parodyti, kad narkologo, psichiatro gydytas nėra, į įskaitas neįrašytas. Jis pažįsta R. S., pažįsta jį iš anksčiau, kadangi anksčiau gyveno tame pačiame name, tame pačiame aukšte. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine I. B. buvo daugiabučio namo kieme, prie (duomenys neskelbtini) namo. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų priėjo pažįstamas R. S.. Tada jie kartu visi trys vartojo alkoholį, o būtent išgėrė 3-4 butelius po 1 litro talpos alaus. Tada jiems būnant visiems kartu ir vartojant alkoholį, R. pradėjo labai negražiai kalbėti apie jo sugyventinę I., vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Jis jam kelis kartus pasakė, kad jis taip nekalbėtų, o jis jo neklausė. Tada jis savo dešinės rankos kumščiu trenkė R. vieną kartą į jo lūpą. Po smūgio jis iš karto nukrito. Nuo smūgio jis prarado sąmonę. Jis tada prie jo priėjo, lengvai pliaukštelėjo ranka jam per žandą pasižiūrėti ar jam viskas gerai. Tada jis atgavo sąmonę, bet buvo apsvaigęs. Jis suprato, kad jam viskas gerai ir jie su I. nuėjo, o jis liko gulėti, bet sąmonę buvo jau atgavęs. Jie išskubėjo, nes jam buvo (duomenys neskelbtini) autobusas į namus. I. T. net nematė, ar jis turėjo telefoną ar ne, kadangi jis prie jų jo nebuvo pasiėmęs, nematė, ar kam butų skambinęs. Jis jokio telefono neėmė, bei jokio tikslo neturėjo jį pagrobti, kaip ir minėjo, trenkė jam tik dėl to, kad jis negražiai kalbėjo apie I.. Jis mano, kad iš jo telefoną galėjo paimti bet kas, kadangi toje vietoje vaikšto labai daug asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, jis nežino, kiek laiko jis ten dar gulėjo. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Sutinka, kad ikiteisminį tyrimą pabaigtų baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be I. T. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. T., veikdamas tiesiogine tyčia, (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. S. į lūpą, dėl ko R. S. pajuto fizinį skausmą, po to kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė nukentėjusiajam R. S. į dešinę kaklo pusę, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės bei prarado sąmonę, taip I. T. sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus I. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Skiriant bausmę I. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. T. – teistas 16 kartų, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 30 parų areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. (I. T.) skirti galutinę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

I. T. (I. T.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) Ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4) Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.