Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsisakydamas išnagrinėti ieškovo skundą BPK 173 straipsnio pagrindu dėl sistemingų neteisėtų prokuroro J. K. veiksmų, pažeidinėjant BPK 168 straipsnio 4 dalyje, 443-446 straipsniuose nustatytą tvarką ir nepateikiant ieškovui priimtų nutarimų kaip atsakymų į ieškovo skundus, pripažinimo ir šių neteisėtų veiksmų pasekmių pašalinimo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė ir suvaržė ieškovo konstitucines teises gauti nutarimus į savo skundus BPK 168 straipsnio 4 dalies, 446 straipsnio 4 dalies pagrindu ir apskųsti šiuos nutarimus BPK nustatyta tvarka bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu. Todėl atsakovas Lietuvos Respublika privalo pripažinti padarytus ieškovo konstitucinių teisių pažeidimus ir suvaržymus, juos pašalinti ir atlyginti ieškovui padarytą materialinę ir moralinę žalą. Turėtą materialinę 25,20 Lt žalą įrodo pašto išlaidų kvitai, susirašinėjant su teismais ir valstybės institucijomis dėl įstatymais garantuotų konstitucinių teisių pažeidimo atstatymo, ją patvirtina pridedami registruotos korespondencijos siuntimo kvitų nuorašai, o 1 730 Lt turėtą materialinę žalą įrodo ieškovui nepagrįstai neatlyginta baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1433-98 padaryta žala, ką patvirtina 2001 m. sausio 16 d. nutarimas baudžiamoje byloje Nr. 25-l-1433-98. Patirtą 100 000 Lt moralinę žalą privalo atlyginti atsakovas dėl šių argumentų:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją, nesiklausė tik įstatymo, pažeidė ieškovo lygybę prieš įstatymą ir teismą, kai atsisakė išnagrinėti ieškovo skundą dėl neteisėtų prokuroro J. K. veiksmų, neužtikrinus nutarimų priėmimą ieškovo skundų BPK 168 straipsnio 4 dalies, 446 straipsnio 4 dalies pagrindu ir nutarimų pateikimą ieškovui. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas vilkino nutarimų minėtų straipsnių pagrindu Generalinėje prokuratūroje priėmimą ir ieškovui pateikimą, ieškovui buvo sudaromi nepatogumai kreiptis į valstybės institucijas ir teismus, žalojama ir luošinama ieškovo kaip pirmos grupės nevaikščiojančio invalido sveikata. Dėl to ieškovui buvo padaryta 40 000 Lt moralinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nesiklausė tik įstatymo ir neužtikrino ieškovo lygių konstitucinių teisių prieš įstatymą ir teismą, kad organizuotai su Generaline prokuratūra nebūtų užtikrintas objektyvus ir visapusiškas baudžiamosios bylos Nr. 25-l-1433-98 aplinkybių išnagrinėjimas ir ieškovui toje baudžiamoje byloje padarytos materialinės žalos atlyginimas bei nebūtų demaskuotas baudžiamosios bylos Nr. 20-1-198-96 ieškovui sufabrikavimas žinomai melagingų liudytojų K. T. ir A. S. parodymų pagrindu dėl savanaudiškų prokuratūros pareigūnų paskatų, tikslu įvykdyti, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi keršto motyvais, politinį susidorojimą su ieškovu kriminalinėmis priemonėmis. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sukėlė ieškovui pergyvenimus, žemino ieškovo kaip teisininko reputaciją, neužtikrino ieškovui teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir žalojo ieškovo kaip pirmos grupės nevaikščiojančio invalido sveikatą. Dėl to ieškovui padaryta 30 000 Lt moralinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nesiklausė tik įstatymo ir neužtikrino ieškovo lygių teisių prieš įstatymą ir teismą bei vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją, priklausomai nuo ieškovo nuteisimo sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-306-97. Jeigu iki 2006 m. balandžio 11 d. ieškovo kasacinio skundo atmetimo sufabrikuotoje baudžiamoje byloje Nr. 24-l-306-97, ieškovo tokio paties turinio skundai kaip ir 2006 m. balandžio 8 d. skundas buvo išnagrinėjami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir ieškovo bei kitų asmenų teisės nebuvo pažeidžiamos ir ginamos BPK 173 straipsnio nustatyta tvarka nuo tokių pačių neteisėtų prokuroro J. K. veiksmų, pažeidinėjant BPK 168 straipsnio 4 dalį, tai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutarties, priklausomai nuo ieškovo kaip nuteistojo padėties, ieškovo teisės nuo neteisėtų ir nusikalstamų prokuroro J. K. veiksmų, piktnaudžiaujant sistemingai tarnybine padėtimi bei netinkamai atliekant savo pareigas, dėl ko ieškovui padaryta žymi žala, yra nebeginamos. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas vykdo šantažą ir sukelia ieškovui nepatogumus gintis nuo sufabrikuotų Generalinės prokuratūros korumpuotų ir nusikalstamai organizuotų prokurorų ieškovui sufabrikuotų baudžiamųjų bylų, žemina ieškovo kaip teisininko reputaciją, žaloja ieškovo kaip pirmos grupės invalido sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina 2005 m. liepos 28 d. nutartis, 2006 m. vasario 8 d. nutarimas, 2005 m. liepos 20 d. nutartis, 2006 m. kovo 16 d. nutarimas. Dėl to ieškovui padaryta 30 000 Lt moralinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Viso ieškovui padaryta 101 755,20 Lt materialinė ir moralinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Kaip minėta, apeliantas šioje byloje pareiškė tokius reikalavimus 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė ieškovo konstitucines teises ir laisves, neteisėtai atsisakydamas BPK 173 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėti ieškovo 2006 m. balandžio 8 d. skundą dėl sistemingų neteisėtų prokuroro J. K. veiksmų pripažinimo, pažeidžiant BPK 168 straipsnio 4 dalyje, 446 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką ir nepriimant bei ieškovui neišduodant nutarimų ieškovo skundų pagrindu ir neteisėtai neįpareigojo Generalinę prokuratūrą pašalinti padarytus pažeidimus; 2) pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė ieškovo konstitucines teises ir laisves ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu, neteisėtai atsisakydamas BPK 173 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėti ieškovo 2006 m. balandžio 8 d. skundą dėl neteisėtų Generalinės prokuratūros prokuroro J. K. veiksmų pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo, priklausomai nuo ieškovo kaip nuteistojo teisinės padėties; 3) įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą pašalinti per 10 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo padarytus ieškovo konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymus ir pažeidimus bei užtikrinti nutarimų Generalinėje prokuratūroje į ieškovo skundus pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį, 446 straipsnio 4 dalį priėmimą ir ieškovui pateikimą vietoje nurodytų 2004 m. balandžio 30 d., birželio 11 d., spalio 29 d. raštų Nr. 7.2-1577, 7.2-2285, 7.2-4228; 4) priteisti ieškovui 101 755,20 Lt iš atsakovo už neteisėtais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiksmais ieškovo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimu ir suvaržymu padarytą materialinę ir moralinę žalą.

Taigi, ieškinio dalyku apeliantas formulavo keturis reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pirmieji du reikalavimai, apelianto suformuluoti kaip savarankiški, yra tik faktiniu pagrindu kitų dviejų reikalavimų išsprendimui, o ne ieškinio dalyku - apeliantas, prašydamas pripažinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų, pažeidusių apelianto konstitucines teises ir laisves, neteisėtumą, savo motyvus grindžia teiginiais esą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas veikė ne pagal įstatymą ir atsisakė išnagrinėti apelianto skundą dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, tokiu būdu neužtikrino jam teisės gauti iš prokuroro tinkamos formos procesinių sprendimų, taip pat vykdė apelianto atžvilgiu diskriminaciją priklausomai nuo jo kaip nuteistojo teisinės padėties. Apelianto teigimu, dėl to nebuvo užtikrintas baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1433-98 tinkamas aplinkybių išnagrinėjimas, dėl ko, kaip nurodo apeliantas, patyrė 101 755,20 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog „neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Todėl nagrinėjamo ieškinio dalyku yra trečiasis ir ketvirtasis ieškinyje suformuluoti reikalavimai, o pirmieji du yra susiję su vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų (ne)egzistavimo nustatymu, t.y. ieškinio pagrindu trečiajam ir ketvirtajam reikalavimų (ne)tenkinimui. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo - ne visų pareikštų reikalavimų išsprendimas. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas minėtos procesinės normos pažeidimą, ir pats nenurodo, kokius, jo manymu, reikalavimus teismas vis tik išsprendė, o kokių neišsprendė. Antra, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra nustatyti neteisėti apylinkės teismo veiksmai, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareikštus materialinius reikalavimus ir ieškinį atmetė. Akivaizdu, kad civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas), nenustačius vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų - veiksmų neteisėtumo, negalima, tokiu atveju taip pat nėra pagrindo įpareigoti kitą šalį šalinti nepripažintų neteisėtais veiksmų pasekmes (beje, pastebėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo šioje byloje apeliantas atsakovu apskritai ir nepatraukė, teismas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ir nustatyti įpareigojimus tokiam asmeniui nebūtų galima).

Minėta, kad apeliantas savo reikalavimus kildina iš tokių neteisėtų (anot apelianto) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiksmų – teismas veikė ne pagal įstatymą ir atsisakė BPK 173 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėti apelianto 2006 m. balandžio 8 d. skundą dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, tokiu būdu neužtikrino jam teisės gauti iš prokuroro tinkamos formos procesinių sprendimų, taip pat vykdė apelianto atžvilgiu diskriminaciją priklausomai nuo jo kaip nuteistojo teisinės padėties. Taigi, materialiniai reikalavimai kildinami tik iš teismo neteisėtų veiksmų, dėl ko teisėjų kolegija pažymi, kad prokuratūros veiksmų, atsakant 2004 m. balandžio 30 d., birželio 11 d., spalio 29 d. raštais Nr. Nr. 7.2-1577, 7.2-2285, 7.2-4228 į apelianto skundus/pareiškimus, (ne)teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija dėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su prokuratūros veiksmų vertinimu, ir dėl jų nepasisako, nes nagrinėjamos bylos išsprendimui reikšmingas yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiksmų vertinimas, nagrinėjant apelianto 2006 m. balandžio 8 d. skundą (t. 1, b.l. 5-6) BPK normų, galiojusių šio skundo padavimo metu, laikymosi kontekste. Apeliantas konkrečiai ieškinį grindžia BPK 173 straipsnio nuostatų, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, pažeidimu, o būtent tuo, kad ikiteismio tyrimo teisėjas neteisėtai atsisakė BPK 173 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėti 2006 m. balandžio 8 d. skundą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.

Visų pirma pažymėtina, kad apelianto skundas buvo išnagrinėtas (plačiąja prasme), t.y. jis nebuvo nenagrinėjamas apskritai. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarties matyti, kad nors jos rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutarta skundo nenagrinėti, tačiau šios nutarties motyvuojoje dalyje yra išdėstyti tokios galutinės išvados motyvai (t. 1, b.l. 18). Teismas nurodė, jog BPK 173 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuroro veiksmų, nustatė, kad joks ikiteisminis tyrimas, kuriame proceso dalyviu būtų apeliantas ir prokuroras būtų jo metu atlikęs procesinius veiksmus, nėra atliekamas, vertino prokuroro aukščiau minėtus raštus, kuriais apeliantas informuotas apie jo skundų nagrinėjimo eigą, ir nelaikė jų procesiniais veiksmais, kuriuos turėtų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, nutartyje nurodyta, kas nustatyta iš pridėtų prie apelianto skundo dokumentų, išaiškinta teismo galimybių ribos įtakoti ikiteisminį tyrimą bei jo pradžią, prokuroro tarnybinių pareigų atlikimą. Taigi, teismas faktiškai išnagrinėjo apelianto skundą ir jo priedus bei motyvuojamoje nutarties dalyje išdėstytų motyvų pagrindu bei vadovaudamasis būtent BPK 173 straipsniu darė išvadą, kad skundas nenagrinėtinas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto skundas nebuvo išnagrinėtas apskritai. Tai, kad išnagrinėjimo rezultatas nėra toks, kokio pageidavo apeliantas, ar galutinė išvada suformuluota būtent taip kaip nurodyta nutartyje per se vien dėl lingvistinio padarytos išvados aspekto neteikia pagrindo teigti priešingai, nes apie tai nagrinėjo teismas skundą ar nenagrinėjo reikia vertinti ne formaliai paimant atskirą frazę ar žodį (šiuo atveju - žodį „nenagrinėti“), o pagal visą nutarties turinį bei esmę. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pasinaudojo aptariamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties apskundimo teise BPK nustatyta tvarka ir jo skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkės 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi (t. 1, b.l. 19). Šiame kontekste atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl kitokios jo skundo dėl 2006 m. balandžio 14 d. nutarties nagrinėjimo tvarkos – pagal BPK 65 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis proceso dalyviai galėjo apskųsti tik apylinkės teismo pirmininkui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkės 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi apelianto skundas iš esmės 2006 m. balandžio 14 d. nutarties motyvais buvo atmestas, kas tik patvirtina, kad apelianto 2006 m. balandžio 8 d. skundas buvo nagrinėjamas ir priimtas nepalankus apeliantui procesinis sprendimas, o formuluotė 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje „skundo nenagrinėti“ yra tik išvada, padaryta aiškinant ir taikant BPK normas, bet ne skundo procedūrinio nagrinėjimo atsisakymas apskritai. Tuo tarpu tai, kad apylinkės teismas savo nutartyje būtent taip vertino faktines aplinkybes bei prokuroro raštus (kaip neprocesinius veiksmus) ir nepriėmė palankaus (apelianto pageidaujamo) sprendimo, kaip minėta, nereiškia, kad apylinkės teismas apskritai atsisakė nagrinėti apelianto skundą ir tokiu būdu pažeidė jo teises. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjantis civilinę bylą teismas negali kvestionuoti išvadų, išdėstytų teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, teisingumo teismų priimtuose ir įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose/sprendimuose/nutartyse (juolab, baudžiamosios justicijos), ir – nagrinėjamu atveju – nėra instancija, kuriai būtų suteikta teisė peržiūrėti ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiant konkretų klausimą teisės aiškinimo ir taikymo aspektu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.