- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- I-4878-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03007-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Vita Valeckaitė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. prašymą dėl termino pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atnaujinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl J. A. iki nacionalizacijos turėtą ir valdytą žemės plotą (duomenys neskelbtini) (b. l. 1, 8, 13).
Nurodė, kad 1998 m. spalio 27 d. padavė prašymą dėl senelio žemės sklypo grąžinimo. Tačiau pavėluotai. Buvo atnaujintas terminas. Išsiuntė dokumentus, įrodančius giminystės ryšį, išskyrus santuokos liudijimą. Buvo išsiskyrusi, todėl nusiuntė ištuokos liudijimą. Tačiau vėl pavėlavo, kadangi dokumentus reikėjo atsiųsti iki 2003 m. gruodžio 31 d. 2008 m. sausio mėnesį Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas telefonu pranešė, kad žemės sklypas, priklausęs J. A., atiduotas kitam asmeniui. Todėl nusivylė ir niekur daugiau nesikreipė. Mano, jog buvo apgauta. Teigia, kad būtent dėl šios priežasties praleido terminą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-21).
Nurodė, kad dėl nuosavybės teisių į J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę atkūrimo 1997 m. gruodžio 27 d. į Šalčininkų rajono Šalčininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko anūkė V. L., tačiau iki įstatyme nustatyto termino (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pabaigos nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (santuokos liudijimo). Nurodė, kad pareiškėjai buvo siųsta atmintinė, jog ji iki nustatyto termino turi pateikti reikalingus dokumentus, bei kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas teismine tvarka. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 7-330 pareiškėjai buvo pranešta, kad 2007 m. gruodžio 21 d. atsiųsto santuokos liudijimo negalima priimti, nes giminystės ryšį įrodančius dokumentus pareiškėja turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat raštu paaiškinta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas ir galima kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J A. S. kaime, Šalčininkų rajone, valdytą žemę. Šalčininkų skyriaus 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr. 43SD-1849-(14.43.104.) pareiškėjai buvo primintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 7-330 turinys ir pareiškėja informuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę procedūra galėtų būti pradėta tik tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises bus pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja nenurodė priežasties, dėl kurios ji negalėjo iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, taip pat nenurodo priežasties, dėl kurios ji negalėjo iki 2008 m. kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Šalčininkų skyriui nei konkreti žemės sklypo buvimo vieta, nei žemės sklypo tikslios turėtos žemės valdos ribos, nėra žinomos. Mano, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai, o pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti pateisinama ir svarbi praleistam terminui atnaujinti, negali būti laikoma objektyvia kliūtimi, dėl kurios ji negalėjo per tiek laiko paduoti giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Kitos svarbios priežastys, kurios galėjo nulemti įstatymo nustatytų terminų praleidimą, pareiškėjos nėra nurodomos.
2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija. 2007 m. gruodžio 21 d. nusiuntė santuokos liudijimą. Iš archyvo pateiktas 1936 m. gegužės 2 d. protokolas įrodo, kad J. A. iki nacionalizacijos valdė žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas termino pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 1997 m. gruodžio 27 d. į Šalčininkų rajono Šalčininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises kreipėsi buvusio savininko (J. A.) anūkė V. L. (b. l. 25-26), tačiau iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (iki 2003-12-31) pabaigos ji nepateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (santuokos liudijimo). Pareiškėjai buvo siųsta atmintinė, kokius dokumentus turi pateikti, taip pat buvo pranešta, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas teismo tvarka (b. l. 42). Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 7-330 į pareiškėjos 2007 m. gruodžio 21 d. prašymą atsakė, kad atsiųsto santuokos liudijimo negali priimti, kadangi jį pareiškėja turėjo pateikti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu terminu, - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas bei kad dėl termino atnaujinimo būtina kreiptis į teismą (b. l. 44). Pareiškėja pakartotinai 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono Žemėtvarkos skyrių, prašydama grąžinti jai senelio žemę (b. l. 43). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius 2019 m. birželio 21 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame priminė pareiškėjai 2007 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 7-330 turinį, t. y. tai, kad jau tai dienai pareiškėja buvo praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti santuokos liudijimą, kurį buvo būtina pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., bei kad dėl termino atnaujinimo pareiškėja turi kreiptis į teismą. Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę procedūra galėtų būti pradėta tik tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu būtų pateiktas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjai atnaujintas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas (b. l. 2).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistą terminą atnaujina teismas.
Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalį, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., kurį teismas taip pat gali atnaujinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio J. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja yra praleidusi terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (Nuosavybės teisę į žemę, mišką, vandens telkinį įrodančių dokumentų bylos), pareiškėjai buvo siųsta atmintinė (b. l. 24). Tačiau pareiškėja iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė santuokos liudijimo. Kaip nustatyta, santuokos liudijimą pareiškėja siuntė 2007 m. gruodžio 21 d., tačiau Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė jį priimti, 2007 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 7-330 informuodamas, kad santuokos liudijimas pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Taip pat pareiškėjai išaiškino teisę kreiptis dėl termino atnaujinimo į teismą (b. l. 44).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, jie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šioms teisėms atkurti reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009). Taigi, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A-858-109/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartį Nr. A-492-530/2014).
Vadinasi, termino praleidimo priežasčių svarbą iš esmės lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio, kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą pateikti giminystės ryšį įrodantį dokumentą grindžia aplinkybe, jog 2008 m. sausio mėnesį Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas telefonu jai pranešė, kad žemės sklypas, priklausęs J. A., atiduotas kitam asmeniui. Todėl nusivylė ir niekur daugiau nesikreipė. Mano, jog buvo apgauta. Teigia, kad būtent dėl šios priežasties praleido terminą. Pareiškėja nenurodė jokių kitų aplinkybių ar priežasčių, įtakojusių jos pasyvų elgesį, kuomet žinodama apie tai, kokius dokumentus turi pateikti žemėtvarkos skyriui ir kokiais terminais nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga, nesielgė apdairiai, kad konkrečioje situacijoje būtų galėjusi išvengti neigiamų savo atžvilgiu pasekmių. T. y. bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog ji turi pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėja iš esmės neginčija šios aplinkybės. Pareiškėja nenurodė konkrečios priežasties, dėl kurios ji negalėjo iki 2003 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančio dokumento. Iki nustatytos datos giminystės ryšį įrodančių dokumentų nepateikus, dar 2007 metais pareiškėjai buvo paaiškinta jos teisė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Tačiau, kaip matyti, pareiškėja tik 2019 m., t. y. tik po 12 metų kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Juolab, kaip minėta, pareiškėja nenurodė jokių svarbių, pagrįstų ir objektyvių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Nurodyta priežastis, kad buvo apgauta žemėtvarkos skyriaus darbuotojo, kurio pavardės neprisimena, telefonu šiam pasakius, kad žemė atiduota kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju nėra laikoma svarbia ir pateisinančia priežastimi dėl aptariamo termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinoma, jog trūksta giminystės ryšį patvirtinančio dokumento, tačiau pati aktyvių veiksmų nei nustatytu terminu, nei iš karto, sužinojusi apie praleistą terminą, nesiėmė.
Pažymėtina, kad LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., LVAT administracinėje byloje Nr. A146-423/2010, Nr. A261-1249/2010 ir kt.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kad būtų išvengta kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008). Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
Byloje nenustatyta objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių realizuoti teisę pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. L. prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.