Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-2366-496/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2-2366-496/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valč
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Liūtukai LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2366-496/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00068-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liūtukai LT“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ teismui pateiktu ir vėliau patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukai LT“ 1 066,55 Eur išmokėtos sumos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovei teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui ji nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2018 m. birželio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 11015952, kuria apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui, ją sudarant draudėjas (atsakovė) nurodė, kad transporto priemonė be kita ko nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, taksi veiklai, nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Sutartyje taip pat nurodyta, jog draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių draudėjo nurodytų aplinkybių pasikeitimas, apie kurias šis privalo informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką. 2018 m. birželio 29 d. 22.18 val. (duomenys neskelbtini) A. Ž., vairuodamas atsakovei priklausantį automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę (apsisukdamas), sukėlė eismo įvykį ir susidūrė su L. J. vairuojamu ir jai priklausančiu motociklu Yamaha, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilis Toyota Prius vykdė taksi/pavėžėjimo veiklą. Motociklo savininkei 2018 m. liepos 26 d. buvo suskaičiuota bei išmokėta 2 133 Eur dydžio draudimo išmoka. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas ir nepranešė ieškovei, kad automobilis Toyota Prius buvo naudojamas taksi paslaugoms teikti, reikalauja 50 procentų nuo sumos, išmokėtos už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę Yamaha. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2018 m. birželio 8 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta eismo įvykio informacija, 2018 m. liepos 26 d. pranešimas dėl draudimo išmokos, 2018 m. rugsėjo 13 d. pretenzija, Valstybės įmonės „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašas, nuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), ir kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte numatyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2018 m. birželio 29 d. Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu susidūrė atsakovei priklausantis automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei L. J. priklausantis motociklas Yamaha, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovei priklausančio automobilio vairuotojas. Atsakovė drausdama automobilį nurodė, jog transporto priemone Toyota Prius nebus teikiamos taksi/pavėžėjimo paslaugos, tačiau nustatyta, jog šios paslaugos eismo įvykio metu vis dėlto buvo teikiamos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė pranešė ieškovei apie draudimo rizikos padidėjimą, t. y. nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas atlyginti draudimo išmokos dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas). Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 066,55 Eur išmokėtą išmoką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dėl eismo įvykio metu apgadinto motociklo Yamaha L. J. buvo išmokėta 2 133 Eur draudimo išmoka. 50 procentų nuo šios išmokos sudaro 1 066,50 Eur, būtent tokio dydžio sumą ieškovė nurodė ir atsakovei pateiktoje pretenzijoje. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, ieškovės ieškinyje nurodytas išmokos dydis centų ribose vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir priteistina 1 066,50 Eur išmoka.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,57 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukai LT“, juridinio asmens kodas 303430362, 1 066,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus 50 centų) draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukai LT“, juridinio asmens kodas 303430362, valstybei 6,57 Eur (šešis eurus 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė