Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. S., G. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal tuo metu galiojančius įstatymus, neteismine tvarka, (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje jų santuoka buvo nutraukta (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Santuokos nutraukimo metu nebuvo privaloma aptarti santuokoje įgyto turto dalybų, todėl šis teisinis procesas nebuvo atliktas. Nors po santuokos nutraukimo J. S. išsikraustė iš jų namų, juose liko gyventi pareiškėja viena, teisiškai minėtas trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu(duomenys neskelbtini) liko kaip bendra jungtinė jų nuosavybė.

duomenys neskelbtini) J. S. mirė. Jis (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) jam priklausiusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises, paliko savo dukrai G. S.. Dukra per nustatytą įstatymo terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo. Notarė, tvarkydama paveldėjimo bylą, pastebėjo, kad ji ir J. S. būdami santuokoje, pagal (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigiję butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kuris nutraukus jų santuoką liko nepadalintas, todėl ji atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po J. S. mirties atsiradusį palikimą.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės CM skyriuje sudarė santuoką su J. S., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) . Būdami santuokoje pareiškėja ir J. S. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jie taip pat susilaukė dviejų vaikų – R. S. ir G. S., kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

(duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje jų santuoka pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo nutraukta (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau liko nepadalintas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas turtas, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nebuvo privaloma pasidalinti santuokoje įgytą turtą.

(duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) J. S. jam priklausiusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises, paliko savo dukrai G. S.. (duomenys neskelbtini) J. S. mirė. D. G. S per nustatytą įstatymo terminą kreipėsi į notarę dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo, tačiau notarė, tvarkydama paveldėjimo bylą, pastebėjo, kad pareiškėja ir J. S., būdami santuokoje pagal (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo įsigiję butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kuris, nutraukus jų santuoką, liko nepadalintas, todėl ji atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po J. S. mirties atsiradusį palikimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjai ir J. S. nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, kadangi tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos ir jos nereikalavo, kad nutraukiant santuoką, kartu būtų išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 straipsnį turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 23 straipsnyje nurodyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Pažymėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu Įstatymas įtvirtina, prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Šiuo atveju, kadangi santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, laikytina, kad nutraukus pareiškėjos ir J. S. santuoką, turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nutraukus pareiškėjos ir J. S. santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatytinas juridinis faktas, kad po pareiškėjos ir J. S. santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turinti faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusio(duomenys neskelbtini)) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo(duomenys neskelbtini) jiems priklausė po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu(duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.