Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1094-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
2S-1094-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
A. S.
Advokatai
Irena Maksimova
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1094-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Marijonas Greičius ir Rasa Gudžiūnienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl įkeldinimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl įkeldinimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, kuriuo įkeldino A. S. į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausančią ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatė, šalių naudojimosi šiuo butu tvarką.

Šalies argumentai

Atsakovas V. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas peržiūrėti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių, motyvuodamas tuo, jog priimant sprendimą už akių buvo pažeista jo procesinė teisė naudotis advokato pagalba, pasirinkti advokatą ir gintis nuo jam pateiktų reikalavimų. Be to, buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 12 str. numatytos rungimosi principo nuostatos, kadangi ieškovas naudojosi byloje advokato pagalba, o atsakovui nebuvo suteikta teisė vesti bylą per advokatą, nors atsakovas neturi teisinių žinių ir negali pilnai įgyvendinti savo procesinių teisių. Teismas taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso 17 str. nustatyto procesinio lygiateisiškumo principo reikalavimus, nes neleisdamas jam naudotis pasirinkto advokato paslaugomis, užkirto kelią apginti savo teises teikiant priešieškinį, nes tik pateikdamas priešieškinį ir reikalaudamas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas galėtų siekti pilnai išspręsti ginčą dėl naudojimosi butu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad pats atsakovas nesilaikė Civilinio proceso kodekso 7 str. 2 d. nuostatų sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nors atsakovas turėjo beveik tris mėnesius susirasti jo interesus ginsiantį advokatą, pareikšti priešieškinį ar atlikti kitus procesinius veiksmus, tačiau sutartis su advokate buvo sudaryta tik 2009-12-11 (paskutinę darbo dieną iki teismo posėdžio). Atsakovo nurodomi argumentai dėl jo ligos taip pat nėra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą už akių, kadangi CPK 156 str. numato, kad byla gali būti atidedama tik dėl svarbių priežasčių, o šalies neatvykimas dėl ligos ar šalies atstovo užimtumo, paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi. Ieškovo atstovo nuomone atsakovo argumentas, kad ginčijamu sprendimu pažeistas CPK 2 str. įtvirtintas teisinės taikos siekimo principas, taip pat nepagrįstas, kadangi byloje buvo išnaudotos visos galimybės pasiekti taikų susitarimą su atsakovu, ne kartą dėl to atidėti teismo posėdžiai, kas rodo, jog nebuvo galimybių taikiai išspręsti ginčą.

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, kad priimant sprendimą už akių buvo pažeisti teisinės taikos siekimo, rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai, neturi pagrindo. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė priežasčių, trukdžiusių per beveik 7 mėnesius (skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 26 d. parengiamojo teismo posėdžio), kreiptis į advokatą, galintį atstovauti jo interesus teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vengė atvykti į parengiamuosius teismo posėdžius, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, reiškė aiškiai nepagrįstą teisėjos nušalinimą ir tuo vilkino bylos nagrinėjimą, dėl ko teismas 2009 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą už akių. Be to, atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių iš esmės naujų argumentų ar įrodymų, kurie nebuvo vertinti priimant 2009-12-14 sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos jo teisėtumui bei pagrįstumui.

Šalies argumentai

Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl iš atsakovo buvo atimta teisė naudotis advokato pagalba, nes Civilinio proceso kodeksas nenumato termino, per kurį atsakovas privalo sudaryti sutartį su advokatu. Teismo nurodytas motyvas, kad atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas gali keldamas naują bylą teisme, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 2 straipsnio nuostatoms, nes teismas savo sprendimu sukūrė naujus ginčus, nors privalėjo išspręsti bylą taip, kad kuo greičiau būtų pasiekta teisinė taika. Byloje nustatyta labai svarbi aplinkybė, kad buto kambariai, dėl kurių ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką, yra pereinami, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas, kai ieškovas turi gyvenamąjį būstą, nelaikytinas jo pažeistų teisių atstatymu. Teismas nepripažino, kad atsakovas asmeniškai nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, nors jis pateikė įrodymus, kurie patvirtino, kad teismo posėdžio metu buvo operuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais.

Teismas priima sprendimą už akių, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, o būtent, jog šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pripažintina pagrindu naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.

Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendimo už akių atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais pagrindais. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežasties – tai, kad jis buvo gydytas ligoninėje nuo 2009-12-13 iki 2009-12-23, teismo posėdžio metu buvo operuojamas, svarbia, tokia teismo išvada prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, tačiau kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, nurodant, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, <...> paprastai nelaikomas svarbia priežastimi). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-12-14 teisme buvo gautas atsakovo atstovės advokatės Irenos Maksimovos, su kuria atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2009-12-11 (b.l. 65), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, jame nurodant, kad atsakovas buvo skubiai paguldytas į ligoninę, 2009-12-14 teismo posėdyje dalyvauti negali, o šią dieną advokatė dalyvauja teismo posėdyje kitoje civilinėje byloje (b.l. 64). Kolegija nurodo, kad tokia teismui nurodyta neatvykimo į posėdį priežastis kaip staigus atsakovo sveikatos pablogėjimas esant tam tikroms aplinkybėms galėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios būtų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, bet ne priimti sprendimą už akių [nors paprastai neatvykimas dėl ligos nelaikoma svarbia priežastimi (Civilinio proceso kodekso 156 str. 1 d.)]. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal bylos duomenis atsakovas visą pasirengimo bylos nagrinėjimui laikotarpį nesistengė tinkamai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kadangi vengė atvykti į parengiamuosius teismo posėdžius, nevykdė teismo įpareigojimų pateikti dokumentus, reikalingus greitesniam bylos išnagrinėjimui, tuo vilkindamas greitą bylos išnagrinėjimą esant nesudėtingam teisiniam ginčui dėl ieškovo įkeldinimo į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas bei naudojimosi tvarkos šiomis patalpomis nustatymo, turėdamas galimybę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokate per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, tai padarė prieš kelias dienas iki paskirtos parengiamojo posėdžio datos, ir advokatė negalėjo dalyvauti posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, kas pagal Civilinio proceso kodekso 156 straipsnio 1 dalį paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodytos neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės teismo pagrįstai nebuvo pripažintos svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kolegijai net ir pripažinus, kad nurodytos atsakovo ir jo atstovės neatvykimo į posėdį priežastys pripažintinos svarbiomis, vien tokia procesinio pasyvumo aplinkybė nesudarytų pagrindo panaikinti iš esmės teisingo sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo. Dėl nurodytų motyvų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl jo teisės naudotis advokato pagalba, reikšti priešieškinį pažeidimo.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė jokių sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turinčių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ar pažeidžia atsakovo teises, susijusias su byloje kilusiu ginču dėl ieškovo įkeldinimo ir naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymu. Tai, kad pasak atsakovo, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad buto kambariai, dėl kurių ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką, yra pereinami, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas tenkino ieškinį pažeisdamas daiktinę teisę reglamentuojančias materialinės teisės normas ar asmenų teisę naudotis jiems priklausančiu turtu pagal nustatytą tvarką, todėl nesant nurodytos šios sprendimo nepagrįstumo aplinkybės panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą už akių nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyta Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies sąlygų, kurioms esant teismo sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, todėl teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

V. S. paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio (b.l. 98). Kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas V. S. iš valstybės biudžeto. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti V. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 132 Lt sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą iš valstybės biudžeto.

Priteisti iš V. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Marijonas GreičiusRasa Gudžiūnienė