- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 1-114-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00265-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1979 m. gegužės 6 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Alinava“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) e, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. V. 2014 m. balandžio 8 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė už rankų pažastų srityje savo sugyventinės D. J. dukrą U. J., gimusią 2001 m., ir, pakėlęs ją, metė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai U. J. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis G. V. 2014 m. balandžio 8 d. nuo 20 val. iki 21 val. 30 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užvedęs benzininį pjūklą, grasino nužudyti savo sugyventinės D. J. dukrą U. J., gimusią 2001 m., sakydamas, kad papjaus ir užmuš ją, taip sudarė nukentėjusiajai U. J. pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. balandžio 8 d. vakare į namus grįžo išgėręs. Namuose triukšmavo jo sugyventinės D. J. dukterys, jis perspėjęs, kad mergaitės liautųsi kėlusios triukšmą, nes namie buvo ir jo pasiligojusi, sena mama. Mergaitės į jo perspėjimus nereagavusios, vyresnioji Ugnė ėmusi atsikalbinėti. Jis supyko, priėjęs prie jos, sugriebė jai už dešinės rankos aukščiau riešo sąnario ir stipriai patempė ją link lovos. Nuo jo tokio patempimo Ugnė nukrito ant lovos, po to atsikėlė ir nuėjusi į kitą kambarį, jame užsirakino. Jis ėmė belstis, reikalaudamas, kad Ugnė atrakintų duris, nes tame kambaryje jis miegodavo. Ugnė į jo reikalavimus nekreipė dėmesio, į jo raginimus nereagavo. Jis sugalvojo pagąsdinti, prie kambario, kuriame buvo užsirakinusi Ugnė, atsinešė benzopjūklą, jį įjungė, sakė, kad išpjaus duris, jei Ugnė neatidarys jų. Įjungęs pjūklą, būdamas įpykęs, pasakė, kad ją užmuš, nors tokių ketinimų neturėjęs. Kai Ugnė ir į tai nesureagavo, jis išjungė elektrą visame name, bet trumpam laikui. Visą tą laiką jis kalbėjo necenzūrinius žodžius Ugnės atžvilgiu, gąsdino ją, Ugnė taip pat jį vadino įžeidžiančiais žodžiais. Peilio jis nebuvo paėmęs, juo papjauti negrasinęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. V. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji mažametė U. J. parodė, kad 2014 m. balandžio 8 d. vakare jos mamos sugyventinis G. V. į namus po darbo grįžo piktas. Jis paklausė, kur yra mama, tačiau ji jam neatsakė. Ji sėdėjo ant lovos, kai priėjęs prie jos G. V. pakėlė ją už pažastų ir metė ant lovos. Ji nukritusi ant šono, kurį iš pradžių skaudėjo. Dėl tokio G. V. elgesio ji supyko, nuėjo į kitą kambarį ir jame užsirakino. Ji sėdėdama užsirakinusi kambaryje verkė, klausėsi įvairiausių G. V. įžeidinėjimų, jis ją vadino „kale“, kurva“. G. V. daužė duris reikalavo įleisti, tačiau ji durų neatrakino. Girdėjo, kaip G. V. atsinešė benzopjūklą, jį užvedė, šaukdamas sakė, kad išpjaus duris. Kelis kartus buvo išjungęs elektrą name, įjungęs benzininį pjūklą ir tamsoje šaukė, kad užmuš ją. Ji išsigando, bijojo įpykusio G. V., todėl kambario durų neatrakino. Ar jis buvo pasiėmęs peilį ji nematė ir nesuprato, grasinimų papjauti negirdėjo.
Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą D. J. paaiškino, kad konflikto tarp jos dukters Ugnės ir sugyventinio G. V. pradžios ji negirdėjo, nes buvo kieme. Išgirdusi triukšmą namuose, ji sugrįžo į namus. Matė ir girdėjo, kaip G. V., priėjęs prie kambario, kuriame iš vidaus buvo užsirakinusi Ugnė, durų pasakė Ugnei, kad jis ją užmuš, papjaus, reikalavo atidaryti duris. Buvo pasiėmęs ir užvedęs benzininį pjūklą, tačiau su juo nieko nedarė, buvo išjungęs šviesą name. Ugnė durų neatidarė. Matė, kaip G. V. tamsoje, tuo metu kai buvo išjungta šviesa, turėjo peilį, girdėjo, kaip eidamas link kambario, kuriame buvo užsirakinusi Ugnė, sakė, kad ją papjaus.
Liudytoja O. V. parodė, kad 2014 m. balandžio 8 d. vakare ji buvo savo namuose, kur kartu gyvena jos sūnus su sugyventine D. J. ir jos vaikais. Kai vakare Ugnė pradėjo trankyti duris, Gintaras paprašęs, kad ji netriukšmautų, Ugnė ėmė atsikalbinėti, įžeidžiančiais žodžiais vadinti Gintarą. Ji, būdamas kitame kambaryje, pro praviras duris matė, kaip priėjęs G. V. pastūmė Ugnę, ji nugriuvo ant lovos, po to atsikėlė, nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegodavo Gintaras, ir užsirakino. Gintaras prašė, kad Ugnė įleistų jį, tačiau Ugnė neklausė, atsikalbinėjo. Girdėjo, kaip jos sūnus buvo užvedęs benzopjūklą, tačiau grasinančių žodžių negirdėjo, peilio jo rankose nematė.
Iš policijos duomenų bazės apie telefoninius pranešimus (4-9 b. l.), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (16-17 b. l.) matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d. 21 val. 41 min. gautas telefoninis D. J. pranešimas apie tai, kad jos sugyventinis muša mažametę dukrą. Po šio telefoninio pranešimo policijos pareigūnai vyko į G. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnams D. J. paaiškino, kad jos sugyventinis G. V. tampė mažametę dukrą U. J. už rankų, pakėlęs sviedė ant lovos. Įvykio vietos apžiūros metu (11-13 b. l.) apžiūrėtas namas, kuriame gyvena G. V., lova, ant kurios buvo numesta mažametė U. J..
Iš alkotesterio parodymų (30 b. l.) matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d. 22 val. 37 min G. V. nustatytas 0,95 promilių girtumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis G. V., būdamas neblaivus, tyčia sugriebęs U. J. už pažastų pakėlė ją į orą, nusviedė ant lovos, dėl ko mažametė patyrė fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. U. J. užsirakinus kambaryje, reikalaudamas kad mažametė atrakintų kambarį, grasino ją užmušti, ne tik tiesiogiai savo ketinimus išsakydamas žodžiu, bet ir įsijungęs benzininį pjūklą. Įrankio, kuriuo galima mirtinai sužaloti žmogų, demonstravimas kartu su žodžiais apie susidorojimą ir gyvybės atėmimą, mažametės mergaitės atžvilgiu sudarė galimybę jai suprasti, kad grasinimai jos mamos sugyventinio yra realūs, panaudojus turimą įrankį lengvai įgyvendinami, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį G. V. kaltinamas įvykdęs grasinimus mažametės U. J. atžvilgiu. Kaltinamasis nepripažino, kad buvo pasiėmęs peilį, grasinęs papjauti mažametę U. J., teismo posėdžio metu U. J. parodė, kad ji peilio G. V. rankose nematė, ar jis peilį buvo paėmęs, nesuprato, grasinimų papjauti negirdėjo. Nors nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. J. matė savo sugyventinį turintį peilį rankos, tačiau apibūdinti peilio negalėjo, patvirtino, kad tuo metu namuose buvo atjungta elektra ir buvo tamsu, peilis, kurį galimai turėjo kaltinamasis, įvykio vietoje neapžiūrėtas. Kadangi nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja abejones vertinti kaltinamojo naudai, byloje nesurinkus neginčijamų, objektyvių įrodymus, kad grasindamas nužudyti mažametę G. V. turėjo peilį rankose, pati nukentėjusioji mažametė tokių aplinkybių nepatvirtino, peilio nematė, todėl kaltinimo apimtis mažinama iš kaltinimo išjungiant šią aplinkybę.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis G. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisme, iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, kritiškai vertinamo savo elgesio darytina išvada, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamasis G. V. pripažino, kad jo veiksmams – nepagrįstas susinervinimas dėl mažametės elgesio, smurto panaudojimui jos atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
G. V. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, įvykdė nesunkius nusikaltimus, dirba, administracinių nuobaudų neturi, todėl jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra numatyta kaip vienintelė bausmės rūšis BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nėra pagrindo. Tikėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paveiks nuteistąjį taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, užtikrins teisingumo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose, jos vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui. Atidedant bausmės vykdymą, įstatymas numato privalomą vieną iš įpareigojimų, nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje, taikymą, todėl G. V. skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažįsta dėl visų jam pareikštų kaltinimų, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos – paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.