Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės E. R. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, įgaliotai atstovei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei UAB „Torpol Baltija“, trečiuoju asmeniu nurodytas UAB „Ūkio banko lizingas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo bei žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Torpol Baltija“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog 2014-01-09 dalyvavo UAB „Torpol Baltija“ organizuotame renginyje - prezentacijoje, kuris vyko Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekos Pempininkų filiale. Patikėjusi bendrovės darbuotojo pateikta informacija apie reklamuojamus gaminius bei jų teigiamą poveikį sveikatai, tą pačią dieną, t.y. 2014-01-09, minėtos bibliotekos patalpose sudarė užsakymą - sutartį Nr. 00610 ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 00610 su atsakove. Pagal šį užsakymą - sutartį bei pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė įsigijo reabilitacinį komplektą „Camel“. Prezentacijos metu sumokėjo 200,00 Lt avansą už prekes, o likusią kainos dalį bendrovės darbuotojų siūlymu nusprendė sumokėti lizingu, todėl 2014-01-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C401449419. Teigia, jog tiek prezentacijos metu, tiek atvežus prekes atsakovės darbuotojų klausė, ar galima norimas įsigyti prekes naudoti alergiškiems asmenims bei asmenims, turintiems širdies stimuliatorių. Atsakovės darbuotojai patikino, jog prekės yra tinkamos naudoti minėtiems asmenims. Gavusi prekes, nusprendė jas išmėginti - trumpai panaudojusi įgytą antčiužinį ir užklotą, ji pajuto neigiamus simptomus: kūną ėmė krėsti drebulys, pakilo kraujo spaudimas, labai plakė širdis, spengė ausyse, galva tiesiog „ūžė“, tapo labai sunki, sutriko miegas, jautėsi apsvaigusi ir be jėgų, kūną išbėrė spuogai. Pagulėjusi 2-3 valandas, ji persiklojo įprastą čiužinį bei paklodę. Sekančią naktį dar kartą apie 3 valandas bandė miegoti ant nupirkto čiužinio bei pagalvės, tačiau vėl pasikartojo tie patys neigiami reiškiniai, todėl ant jų miegoti negalėjo. Perskaičiusi prekių aprašymą, suprato, kad yra apgauta, nes aprašyme yra nurodyta, kad prekių (gaminių su magnetiniais intarpais) negalima naudoti žmonėms turintiems širdies stimuliatorių. 2013-01-12 telefonu susisiekė su atsakove ir pranešė, kad prekes nori sugrąžinti kaip netinkamas ir darančias žalą jos sveikatai. Atsakovės atstovė bandė įtikinti, kad įgytos prekės yra tinkamos, testuotos ir jų grąžinti negalima, kadangi jos buvo panaudotos. 2014-01-13 pateikė atsakovei rašytinį prašymą nutraukti 2014-01-09 sutartį ir grąžinti jos sumokėtus pinigus. Atsakovė atsisakė nutraukti sutartį. Todėl kreipiasi į teismą ir prašo pripažinti nutraukta 2014-01-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 00610, sudarytą tarp jos ir atsakovės UAB „Torpol Baltija“; priteisti iš atsakovės 808,04 Eur ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis pasiimti iš ieškovės prekes - antčiužinį „Camel“, antklodę „Camel“ir dvi pagalves „Camel“; priteisti 1448,10 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7, 69-70).

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovai prašo ieškinį tenkinti, atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-01-09 E. R. ir UAB „Torpol Baltija“ sudarė užsakymą-sutartį Nr. 00610 bei pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau – sutartis) (b.l. 9, 10-11). Pagal užsakymą-sutartį ieškovė E. R. įsigijo reabilitacinį komplektą „Camel“, t.y. antčiužinį „Camel“ 90/200, reabilitacinę antklodę „Camel“ 135/200, dvi reabilitacines pagalves „Camel“ 40/60. Sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose – Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekos Pempininkų filiale, esančiame adresu Taikos pr. 79/81A. Minėtos sutarties sudarymo dieną ieškovė asmeniškai sumokėjo atsakovei 200,00 Lt avansą (b.l. 15), likusią kainos dalį E. R. nusprendė sumokėti lizingu, todėl 2014-01-09 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C401449419 (b.l. 12-13). Pagal minėtą sutartį E. R. UAB „Ūkio banko lizingas“ suteikė 2590,00 Lt kreditą, kurį pervedė tiesiogiai UAB „Torpol Baltija“ 2014-01-16. Minėta sutartimi E. R. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas ir administravimo mokestį (b.l. 14, 47-48). Ieškovė už įsigytą prekę viso yra sumokėjusi 808,34 Eur (b.l. 16-18). 2014-01-13 E. R. raštu, registruotu laišku, pateikė UAB „Torpol Baltija“ prašymą nutraukti sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, vartojimo kredito sutartį, nes įsigyti daiktai jai netinkami naudoti dėl sveikatos būklės (b.l. 19-20). UAB „Torpol Baltija“ nesutiko nutraukti sutarties (b.l. 21-24). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-05-22 raštu pranešė E. R., jog įsigytos prekės neatitinka kokybės reikalavimų (b.l. 34-35). E. R. 2014-06-05 vėl pateikė prašymą nutraukti sutartį, tačiau UAB „Torpol Baltija“ nesutiko nutraukti sutarties (b.l. 25, 26).

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties teisinių santykių, t.y. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei sumokėtų pinigų grąžinimo.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta ir pinigų grąžinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.350 str.). Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos teismo ex officio pagal CK 6.188 str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Aiškinant vartojimo sutartis turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 – 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004-06-23 nutartis Nr. 3K-3-351/2004).

Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. CK 6.188 str., nustatantis nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę, ir yra specialioji, tik vartojimo sutartims taikoma norma, CK nuostatų, įtvirtinančių bendruosius sąžiningumo reikalavimus, atžvilgiu. Šiame straipsnyje nustatyto nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta produkcijos pristatyme (prezentacijoje) Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekos Pempininkų filiale, t.y. sutartis buvo sudaryta ne atsakovės veiklos vykdymo vietos adresu. Minėtos aplinkybės neneigia ir atsakovė. Todėl ši vartojimo sutartis laikytina sutartimi sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje (CK 6.357 str.). Atsižvelgiant į tai, tarp šalių iškilęs ginčas turėtų būti vertinamas ne tik pagal CK 6.350-6.370 str., bet taip pat pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo normas, Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170, Mažmeninės prekybos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217 bei Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose vietose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 226. Pažymėtina, jog 2014-01-09 ieškovė pasirašė atsakovės parengtą vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties tekstą ne prekybai skirtoje vietoje, pasirašytos sutarties sąlygos buvo standartinės (CK 6.185 str., 6.188 str.4 d.). Ieškovė E. R. pasirašydama sutartį neturėjo jokios realios galimybės įvertinti atsakovės siūlomos prekės patikimumo, tinkamumo ir atitikimo tos prekės rūšims keliamiems reikalavimams. Taip pat ieškovei nebuvo sudarytos galimybės tikslinti sutarties sąlygų, kadangi jai buvo pateiktas standartinių sąlygų sutarties tekstas. Minėti atsakovės, kaip verslo subjekto, veiksmai ieškovės, kaip vartotojo, atžvilgiu yra nesąžiningi, apribojantys vartotojo pasirinkimo laisvę ir elgesį siūlomos prekės atžvilgiu, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas). Kadangi užsakymo-sutarties Nr. 00610 bei pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 00610 pasirašymo dieną E. R. negalėjo žinoti, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalės naudoti įsigytos prekės pagal paskirtį, nejausdama neigiamo poveikio savo sveikatai (ieškovė turi širdies stimuliatorių, b.l. 28-30), todėl ji turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir remiantis CK 6.353 str. 9 d. reikalauti sutarties nutraukimo bei sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Tarp šalių sudaryta ginčo sutartis, kaip minėta, buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, todėl E. R. turėjo teisę atsisakyti sutarties ar ją nutraukti apie tai pranešdama raštu atsakovei per 7 dienas nuo užsakymo-sutarties Nr. 00610 bei pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 00610 gavimo (sutarties sudarymo ir gavimo datos sutampa) dienos (CK 6.357 str. 1 d., 4 d., redakcija galiojusi teisinių santykių metu). Minėtos ieškovės teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Iš ieškovės E. R. atstovių paaiškinimų bei liudytojo A. L. parodymų nustatyta, kad reabilitacinio komplekto „Camel“ ieškovė nenaudojo, o tik išbandė jį, po ko paaiškėjo, kad jis netinkamas, nes sukelia ieškovei daug neigiamų sveikatai pasekmių. Ieškovė daugiau komplekto nenaudojo ir nepraėjus net įstatyme nustatytoms 7 dienoms nuo sutarties pasirašymo dienos, po 4 dienų nuo 2014-01-09 ginčo sutarties sudarymo dienos, t.y. 2014-01-13, raštu kreipėsi į atsakovę dėl sudarytos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju prekė nebuvo sugadinta ir neprarado prekinės išvaizdos, o taip pat nebuvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo teisę reikalauti nutraukti sudarytą sutartį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovės platinama produkcija negali būti grąžinama kaip prekė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju CK 6.353 str. 9 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį yra proporcinga ir adekvati sutarties gynimo būdui. Nutraukus sutartį, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus bei atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.249 str.). Nustatyta, jog ieškovė atsakovei sumokėjo 200,00 Lt avansą, tretysis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ tarp atsakovės ir ieškovės 2014-01-09 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. C401449419 pagrindu tiesiogiai pervedė atsakovei UAB „Torpol Baltija“ 2590,00 Lt, o ieškovė E. R. viso sumokėjo 808,04 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 808,04 Eur suma, taip pat atsakovė įpareigotina per vieno mėnesio laikotarpį savo sąskaita pasiimti iš ieškovės parduotas prekes.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad teisę į neturtinę žalą numato ne tik CK 6.250 str. 1 d., bet ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė pardavė ieškovei netinkamos kokybės prekę. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, nurodo, kad jai buvo parduota netinkama prekė, be to, ji patyrė nepatogumus, siekdama nutraukti sutartį bei grąžinti įsigytas prekes. Teismas sutinka su ieškovės išdėstytais argumentai, jog dėl netinkamos prekės įsigijimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą bei buvo pardavėjo sąmoningai suklaidinta. Ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl neabejotinai turėjo išgyvenimų dėl netinkamos prekės įsigijimo, be to, pažeistas savo teises jai teko ginti teisme. Pažymėtina, kad ieškovė, įsigijusi netinkamą prekę, ilgiau nei metus turėjo ginti savo pažeistas teises bei interesus ir įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės atsakomybės sąlygos dėl netinkamos prekės įsigijimo yra įrodytos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Taigi, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės reikšmingumas šioje byloje turi lemiamą kriterijų.

Kaip minėta, teismas pripažįsta, jog ieškovė dėl netinkamos prekės įsigijimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad šie išgyvenimai lėmė ieškovės sveikatos praradimą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jos gyvenimui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, pažeistas vertybes, atsiradusias pasekmes, ieškovės patirtus išgyvenimus, šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir priteisia ieškovei iš atsakovės 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, 300,00 Eur yra teisinga suma atlyginti ieškovei neturtinę žalą už įsigytą netinkamą prekę (CK 6.250 str. 2 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.).

CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo 521,32 Eur (1800,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 64-65).

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties), aplinkybę, kad ieškovės ieškinys iš esmės buvo tenkintas sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį, aplinkybę, kad ieškovė yra silpnoji ginčo pusė, bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovei ginant savo, kaip vartotojo, pažeistas teises, be to, įvertinant tai, kad ieškovės prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir priskirtinas teismo kompetencijai ir ieškovės prašymas priteisti konkrečią pinigų sumą yra tik viršutinė riba, tačiau teismų praktikoje nelaikytina ieškinio patenkinimu iš dalies priteisus tik dalį prašomų nuostolių, todėl atsakovės turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti šios kategorijos bylose dalies ieškinio patenkinimo proporcingumo principas netaikytinas (CPK 93 str. 1, 4, 5 d., 98 str.).

Ieškovė yra vartotoja ir jos reikalavimai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). CPK 96 str. 1 d. nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus tai, iš atsakovės valstybei priteistina 41,99 Eur (145 Lt) žyminio mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Torpol Baltija“ ieškovei E. R. 808,04 Eur (2790,00 Lt) sumokėtų pinigų, 300,00 Eur (1035,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei 521,32 Eur (1800,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovę UAB „Torpol Baltija“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis ir jėgomis pasiimti iš ieškovės E. R. užsakyme-sutartyje Nr. 00610 nurodytas prekes, o ieškovę E. R. įpareigoti prekes perduoti.

Priteisti iš atsakovės 41,99 Eur (145 Lt) žyminio mokesčio valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.