Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Linai Vyšniauskienei, Romai Džiovėnaitei ir atsakovei A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, o atsakovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2008 m. spalio 8 d. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutartį Nr. 08-22 (b.l. 3-4), pagal kurią ieškovas atsakovei išnuomojo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 37,01 Lt per mėnesį. Ši sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2010 m. spalio 19 d. (b. l. 8).

Byloje ginčas kilęs dėl minėtos Nuomos sutarties vykdymo. Kaip jau minėta ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 481,13 Lt nuompinigių, o atsakovė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad išnuomotame bute ji negyveno, nes jis netinkamas gyventi, jame nėra būtinų komunalinių paslaugų teikimo.

CK 6.587 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. O šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.

Teismui nuvykus į nuomojamą butą ir jį apžiūrėjus, nustatyta, kad atsakovei išnuomotame bute nėra įvesta elektros instaliacija, nėra šildymo sistemos, t.y. jame esantys du pečiai išardyti. Vanduo ir tualetas įrengti lauke. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo suteiktas butas iš savivaldybės manevrinio butų fondo gyventi kartu su vyru ir dviem mažametėmis (4 ir 1 metų dukromis), laikytina, kad ieškovo išnuomotas butas nėra tinkamas gyventi, nes jame nėra teikiamos būtinosios komunalinės paslaugos, t.y. nėra šildymo sistemos, o butas buvo išnuomotas rudens pabaigoje, prieš patį šildymo sezoną, keli langai išdaužyti, užklijuoti polietilenu, t.y. tokios būklės, kad gyvenimas jame keltų grėsmę nuomininkės ar jos šeimos narių sveikatai. Taigi, ieškovas nesilaikė savo pareigos išnuomoti tinkamas gyventi patalpas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad jai ieškovo atstovai žadėjo pakeisti buto langus ir įvesti elektrą, tačiau minėti darbai taip ir nebuvo atlikti, o ji butą išsinuomojo dėl šių pažadų, nes pati lėšų pakeisti langus ir jį suremontuoti neturi. Tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, išskyrus vieną jos rašytinį prašymą 2008 m. spalio 27 d. prašymą dėl elektros instaliacijos remonto.

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutarties nuostatas ir kaip nuomotojo įstatymuose nustatytas pareigas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąžiningumo principas, vertinant sutarties vykdymą, taikytinas abiems sutarties šalims. Tai reiškia, kad ne tik nuomotojas, bet ir nuomininkas, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, turi būti pakankamai atidūs, rūpestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi (CK 1.5 str. 2 d., 6.200 str.).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Taigi atlygintinumas yra viena iš būtinųjų nuomos sutarties sąlygų. Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d. ). Pareiga laiku mokėti nuomos mokestį išlieka ir tuo atveju, jeigu nuomininkas faktiškai nesinaudoja perduotu daiktu, nebent sutarties šalys susitartų kitaip (pvz., susitartų dėl atleidimo nuo mokesčio tuo laikotarpiu, kuomet laikinai nėra galimybės naudotis daiktu). Nuomos mokesčio mokėjimo pareiga išlieka ir tuo atveju, kai vėliau paaiškėja perduoto naudotis daikto trūkumai arba iš esmės pablogėja daikto būklė ar kitos sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos (CK 6.485 str. 1 d., 6.487 str. 1 d. nuostatos). Nuomininko teisės, kuomet jis negali naudotis nusinuomotu daiktu dėl šio trūkumų arba kitų objektyvių aplinkybių, numatytos CK 6.485 straipsnio 2 dalyje. Daikto perdavimo su trūkumais, kurie nebuvo aptarti ir kurie trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį, pagrindu atsakovė nė viena įstatyme numatyta reikalavimo teise nesinaudojo.

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovas šalių susitarimu 2008 m. spalio 19 d. sutartį nutraukė tik 2010 m. spalio 19 d. (b. l. 8). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad ir atsakovė sudarydama ir vykdydama nuomos sutartį nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir nebendradarbiavo su ieškovu, nes nors ir negyveno nuomojamame bute, nuomos sutartis buvo pratęsta remiantis CK 6.481 straipsnio pagrindu, kaip toliau naudojantis nuomojamu butu, nes atsakovė ieškovo neinformavo, kad bute negyvena.

Nesant byloje ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio (481,13 Lt) už visą nuomos laikotarpį ir atsižvelgiant į tai, kad abi šalys netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, į jų elgesį po nuomos sutarties sudarymo, kad atsakovė nuomojamu butu nesinaudojo, o ieškovas nepatyrė dėl to nuostolių (ir šiuo metu butas neremontuojamas ir jame niekas negyvena) bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ženkliai finansiškai stipresnė šalis, o atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji teisiškai neišprususi, ieškovo prašoma priteisti suma mažintina iki 150 Lt.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas už ieškinio padavimą turėjo mokėti 50 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovės proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams priteistina į valstybės biudžetą 15,50 Lt (50 Lt x 31 proc.) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (kodas 188722373) naudai iš atsakovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,5 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.