Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedusio, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja R. B. 2015 m. gegužės 5 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 5 d. apie 13.50 val. iš parduotuvės „Maxima“, Santaikos g. 34G, Alytuje pavogė 2,17 Eur vertės žvejybinį valą „Silver edition strong“.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal ATPK 50 straipsnio atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t. y., kad 2015 m. gegužės 5 d. apie 13.50 val. MAXIMA LT, UAB X979 „Maxima XX“ Santaikos g. 34 G, Alytuje, prekybos salėje pastebėtas vyras, kuris iš lentynos paėmė žvejybinį valą „Strong“ 2,17 Eur vertės, įsidėjo jį savo krepšį ir, eidamas pro kasas, nepateikė jo apmokėjimui. Daiktų (prekių) paėmimo protokolas patvirtina, kad valas grąžintas parduotuvei. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir V. K. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog V. K. veikė tyčia. Visos administracinės teisenos metu V. K. aiškino, jog jis neketino valą išsinešti iš parduotuvės už jį nesumokėjęs. Tyčios pavogti valą neturėjo, labai dėl to išgyvena, taip pat nurodė, jog serga Parkinsono liga ir depresija, kurios ir galimai įtakojo tai, kad nepastebėjo krepšyje nedidelio dydžio prekės ir dėl tokios savo būsenos galėjo taip atsitikti, kad tiesiog pamiršo kasininkei paduoti valą iš pirkinių krepšio. V. K. rašytiniame paaiškinime ir nagrinėjant bylą nurodė, jog valo tarp prekių nepastebėjo. Netikėti šiais V. K. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių paneigiančiu minėtus parodymus nenustatyta. V. K. teismui pateikė išrašą iš medicinos dokumentų, patvirtinantį jo minėtas diagnozes ir paskirtą gydymą.

Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina V. K. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jo veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t. y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (žvejybinį valą). Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu V. K. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

nutraukti bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.