Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei D. B., nedalyvaujant atsakovei E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. T. teismui nurodė, kad yra SĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierius. Jis prisimena 2015 m. balandžio mėn. įvykį, kurio metu nukentėjo ieškovė. Paaiškino, kad jis su kolegomis tikrino bilietus viešajame transporte. Išlipus iš tikrinamo autobuso, pastebėjo, jog ieškovė yra sulaikiusi pažeidėją, bylos atsakovę, kuri išlipusi iš autobuso garsiai keikėsi, nepakluso kontrolierių reikalavimams. Pažeidėja buvo su nepilnamečiu vaiku, todėl jos nepilnametis vaikas buvo paleistas į namus, o pažeidėja palydėta į tarnybinį automobilį surašyti protokolui. Ieškovė prašė atsakovės pateikti asmens dokumentą, atsisėsti, tačiau ši atsisakė. Vėliau atsakovė nepraleido ieškovės į tarnybinio automobilio galą, netrukus trenkė ieškovei. Liudytojas iš karto išskyrė atsakovę ir ieškovę. Galiausiai visi tarnybiniu automobiliu nuvyko į policijos komisariatą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. P. teismui nurodė, kad yra SĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierius. Jis prisimena 2015 m. balandžio mėn. įvykį. Prisimena atsakovę, kuri tuomet garsiai keikėsi viešajame transporte ir nenorėjo išlipti iš autobuso už padarytą pažeidimą. Po įkalbinėjimų atsakovė su savo nepilnamečiu vaiku išlipo iš autobuso. Nepilnametis vaikas buvo paleistas į namus, o kontrolieriai ir atsakovė nuėjo į jų tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Tarnybiniame automobilyje atsakovė elgėsi agresyviai, atsistojo automobilyje taip, kad niekas negalėjo praeiti į automobilio galą. Ieškovei tuo metu reikėjo praeiti paimti dokumentus. Ieškovė du-trys kartus prašė atsakovės praleisti, kad ši galėtų praeiti, tačiau atsakovė nesutiko, galiausiai trenkė ieškovei. Vėliau atsakovė atsisėdo, tačiau ir toliau keikėsi bei įžeidinėjo ieškovę. Po to visi vyko į policijos įstaigą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. S. teismui nurodė, kad yra SĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierius. Jis prisimena 2015 m. balandžio mėn. įvykį. Tuomet liudytojas buvo tarnybiniame automobilyje ir nagrinėjo bylas. Jis surašinėjo protokolus kitiems pažeidėjams, kai kolegos už pažeidimo padarymą atvedė į tarnybinį automobilį atsakovę. Pažeidėja garsiai keikėsi, buvo nepatenkinta. Ieškovė norėjo praeiti į tarnybinio automobilio galą pasiimti dokumentus, tačiau pažeidėja jos nepraleido, trenkė, po to atsisėdo, bet toliau keikėsi ir įžeidinėjo ieškovę. Liudytojas teismui pažymėjo, kad įvykio gerai nematė, nes tuo metų surašinėjo kitus pažeidimo protokolus, buvo užsisukęs, smulkiai atpasakoti negali.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą atsakovei buvo pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys laikomos nesvarbiomis.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00342-15 esančių dokumentų nustatyta, kad 2015-06-09 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės E. M. atžvilgiu pagal LR BK 286 str. dėl pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėjos O. M. nutarimu ieškovė D. B. ikiteisminio tyrimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. 2015-12-02 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 6 p. ir BK 40 str. pagrindais nutraukė, atleido įtariamąją (šios bylos atsakovę) E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str., padarymo, perduodant ją pagal laidavimą A. M., nustačius vienerių metų laidavimo terminą, be užstato. Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminio tyrimo byloje nustatė, kad atsakovė panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: ji, 2015-04-19 apie 20.27 val., (duomenys neskelbtini) visuomeninio transporto stotelėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini), SĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio salone, kontrolierei D. B., bandant pro ją praeiti, sudavė ranka per veidą, tuo sukeldama fizinį skausmą, ir tokiu būdu, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojai. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi Nr. 1S-67-315/2016 Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-12-02 nutarimą paliko nepakeistą. Civilinės ieškinys ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo pareikštas.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pagal laidavimą nėra asmens reabilitavimas dėl padarytos veikos, asmuo nėra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau remiantis LR BK 40 str. nuostatomis, toks nutraukimas yra galimas, kai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vilniaus apygardos prokuratūra įsitikino, kad visos šios sąlygos yra ir nutarimu ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu nutraukė pagal laidavimą. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą galioti. Tokiu būdu daroma išvada, kad atsakovė E. M. buvo padariusį minėtą LR BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką, kuria buvo įtariama, dėl kurios prisipažino visiškai, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista pagal laidavimą. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų atlyginta turtinė ar neturtinė žala, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo pareikštas.

Ieškovė pateikė teismui reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Teismui nurodė, kad dėl šios atsakovės nusikalstamos veikos ji patyrė 800 Eur neturtinės ir 30 Eur turtinės žalos.

Neturtinę žalą (800 Eur) ieškovė motyvuoja savo neigiamais emociniais ir dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija bei nerimu, sumenkinta reputacija, taip pat patirtu fiziniu skausmu.

Turtinę žalą (30 Eur) ieškovė motyvuoja negautomis pajamomis iš darbovietės.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovei atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (LAT nutartis Nr.3K-3-331/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė veikė neteisėtai. Sprendžiant, ar šie atsakovės neteisėti veiksmai padarė ieškovei žalą, įrodyti šį žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės ar turtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. M. ieškovės D. B. atžvilgiu padarė nusikaltimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės 800 Eur, šį reikalavimą grindė paaiškinimais apie fizinį skausmą patirtą pavartoto smurto jos atžvilgiu metu, dvasinių ir emocinių išgyvenimų buvimu bei kitais sukeltais nepatogumais. Teismui prie civilinės bylos yra pateikta ieškovės fotonuotrauka, daryta po įvykio. Ši nuotrauka yra pridėta ir ikiteisminio tyrimo byloje. Iš jos matyti, kad ant ieškovės kairiojo skruosto po įvykio buvo paraudimai ir įdrėskimo žymės. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio įvykio (sumušimo) ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą, taip pat teismui nepateikta kitų medicininių dokumentų. Teismas neabejotinai vertina, kad ieškovė dėl nusikalstamos veikos jos atžvilgiu įvykdymo metu patyrė tam tikrą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš kolegas, nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Tačiau ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų – medicininių išvadų ar kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės smurto jos atžvilgiu sukeltų dvasinių išgyvenimų, fizinių sužalojimų sukeltas jos nurodomas pasekmes. Atsakovė, iš kurios prašoma priteisti neturtinę žalą, nebuvo teista iki šio įvykio, ikiteisminio tyrimo byloje taip pat nėra neigiamai charakterizuojančių ją dokumentų, dėl nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, šiuo metu niekur nedirba. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai turėjo įtaką ieškovės neturtinės žalai atsirasti, tačiau nesant pakankamai įrodymų dėl nurodomų ieškovės pasekmių, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nėra pagrindo. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė 30 Eur turtinės žalos – negautų pajamų iš darbovietės. Negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Tai yra turtinė nauda, kurios asmuo žalą sukėlusių veiksmų metu dar nebuvo gavęs, tačiau būtų gavęs, jeigu nebūtų žalą sukėlusių veiksmų. Nukentėjusysis privalo įrodyti jam padarytų nuostolių tikslų dydį. Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui SĮ (duomenys neskelbtini) pažymą apie 2015 m. balandžio mėn. darbuotojos D. B. vidutinį valandinį darbo užmokestį bei 2015 m. balandžio ir 2015 m. birželio mėnesių darbo grafikus. Iš pažymos apie vidutinį valandinį darbo užmokestį matyti, kad ieškovė 2015 m. balandžio mėn. iš viso SĮ (duomenys neskelbtini) dirbo 20 dienų (160 val.), jai paskaičiuotas 1444,12 EUR darbo užmokestis, t.y. 9,03 Eur vidutinis valandinis darbo užmokestis. Iš pateikto 2015 m. balandžio mėn. darbo grafiko matyti, kad ieškovė iš viso turėjo šį mėnesį dirbti 167 val., t.y. matomas 7 valandų trūkumas (jei vertinant pagal pažymą apie faktiškai išdirbtas valandas 2015 m. balandžio mėn. ir planuojamą išdirbti grafiką). Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų) dėl kokių priežasčių ir kokiu būtent laikotarpiu ieškovė nedirbo SĮ (duomenys neskelbtini) minėtas 7 valandas pagal 2015 m. balandžio mėn. sudarytą grafiką (t.y. nepateikta nedarbingumo pažymėjimo ar kitų pažymų, kurios patvirtintų ieškovės negautas pajamas būtent dėl atsakovės veiksmų). Todėl šiuo atveju pagal rašytinius įrodymus teismas negali daryti net tikėtinos išvados, jog ieškovė minėtas 7 valandas darbovietėje nedirbo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kad būtent atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovės nedarbingumą ar kitas priežastis dėl ko ieškovė išdirbo SĮ (duomenys neskelbtini) darbovietėje 2015 m. balandžio mėn. 160 darbo valandų, vietoje planuotų 167 valandų. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui jokių kitų rašytinių įrodymų, išskyrus savo žodinius paaiškinimus, kurie pagrįstų jos negautas pajamas už sugaištą laiką policijos įstaigoje dėl atsitikusio įvykio, t.y. jog ieškovė gautų tikrai 30 Eur papildomas pajamas, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Kaip ieškovė paaiškino teisme jai darbdavys sumokėjo visą darbo užmokestį. Negautą užmokestį ji sieja su darbinių funkcijų neatlikimu tuo laiku kai buvo policijos įstaigoje ir negalėjo atlikti darbinių funkcijų ir per kurį ji galėjo nustatyti pažeidėjus, surašyti jiems protokolus ir atitinkamai būtų gavusi nuo kiekvieno tokio pažeidėjo papildomai iš viso apie 30 Eur. Šiuo atveju ieškovė prašydama priteisti minėtą 30 Eur turtinę žalą iš esmės remiasi tik savo pasvarstymais dėl padarytos jai turtinės žalos, kurie civilinėje byloje neparemti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog teismui nepateiktą pakankamai įrodymų dėl turtinės žalos padarymo, todėl ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 25 EUR žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25 EUR žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.