Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-04-24 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš M. V. priklausančios striukės, buvusios spintoje, kišenės pavogė pastarajam priklausančius 800 eurų (2760 Lt), tuo padarė M. V. 800 Eurų (2760 Lt) turtinę žalą.

Taip A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-04-24 vakare ji buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo viena. Su ja bute gyvena mama B., brolis E., kuriam 5 metai ir patėvis M. V.. Ji norėjo išeiti į lauką ir koridoriaus spintoje ieškojo savo striukės. Beieškant striukės nukrito jos patėvio striukė. Ji ją pakėlė ir užčiuopė, kad striukės kišenėje yra kažkoks maišelis. Ji pasižiūrėjo ir rado voką, o jame buvo pinigai – eurai. Ji neskaičiavo kiek ten buvo pinigų, bet jai kilo spontaniškai mintis pavogti šiuos pinigus. Ji pagalvojo, kad visų pinigų neims ir todėl paėmė 800 eurų, po 100 eurų kupiūromis. Šiuos pinigus paslėpė savo rankinėje tarp vadovėlių. 2014-04-25 „Mados“ parduotuvėje išsikeitė visus pinigus, gavo 2760 Lt. Šiuos pinigus išleido rūbams, kosmetikai, batams, parfumerijai ir kitiems smulkiems dalykams. Juos išleido per vieną dieną. 2014-04-29 ji atėjo iš mokyklos namo, žinojo, kur yra padėti jos patėvio pinigai ir vėl nusprendė pavogti pinigų. Tada spintoje iš striukės kišenės iš vokelio su eurais pasiėmė 100 eurų. Tada ji nuvažiavo iki stoties ir juos išsikeitė, gavo 345 Lt. Tada centre susitiko su draugu, vėliau susitiko su kitais draugais Antakalnyje, kurie paklausė jos ar turi pinigų. Kai pasakė, kad turi, jie nuėjo į parduotuvę ir beveik visus jos pinigus išleido alkoholiui ir užkandžiams. Ji sau pasiliko tik 60 Lt, kuriuos išleido sekančią dieną. 2014-05-01 ji buvo namie, o prieš tai 2014-04-30 ji buvo papuolusi į reanimaciją dėl girtumo. 2014-05-01 ją paleido iš ligoninės apie 12 val. Ji namie buvo su patėviu, tačiau neturėjo pinigų. Apie 19.30 val. nusprendė vėl pavogti pinigų iš tos vietos, kur žinojo, kad jų yra. Tada patikrino spintoje patėvio striukę, tačiau pinigų ten nebuvo. Tada sulaukė momento, kai jos patėvis išėjo į tualetą. Tada ji iš jo piniginės, kuri gulėjo ant sekcijos lentynos pavogė 100 eurų. Tada apsirengė ir išėjo iš namų, važiavo iki stoties išsikeisti pinigų. Ten gavo 345 Lt ir nuvažiavo į centrą. Visą naktį buvo centre ir leido pinigus (b. l. 57, 62, 70).

Nukentėjusiojo M. V., apklausto kaip liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-04-02 dienos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žieminės striukės, pakabintos spintoje, kišenėje pasidėjo 3000 eurų. 2014-04-27 apie 17 val. patikrinęs striukės kišenę, pastebėjo, kad joje trūksta 800 eurų. Įtarus, kad pinigus galėjo pavogti jo sugyventinės dukra A. Š., kuriai 14 metų, apie tai pranešė jos mamai B. Š.. Ji abejojo dėl to, kad dukra galėjo pavogti pinigus, todėl jis pasiūlė padėti likusią pinigų sumą atgal į tą pačią vietą ir vėliau patikrinti ar visi pinigai bus savo vietoje. 2014-04-29 apie 11 val. patikrinę piniginę jie išvyko į Druskininkus. Apie 19 val. sugrįžus į namus pastebėjo, kad iš minėtos pinigų sumos dingo 100 eurų. Jis įsitikinęs, kad pinigus pavogė sugyventinės dukra A. Š.. Jis gyvena tame pačiame bute, į butą įsilaužta nebuvo. Papildomai apklaustas M. V. parodė, kad 2014-05-01, apie 18.30 val., namie (duomenys neskelbtini), spintos lentynoje pasidėjo savo piniginę, kurioje buvo pinigai, tarp kurių 100 eurų. Apie 19 val. į namus sugrįžo sugyventinės dukra A. Š.. Apie 19.30 val. jis nuėjo iki bendrabučio tualeto, piniginę paliko toje vietoje, kur ir buvo. Po kažkiek laiko jis sugrįžo ir tada jam Agata pasakė, kad išeina. Jai išėjus, jis patikrino savo piniginę ir pastebėjo, kad trūksta 100 eurų. Jis įsitikinęs, kad pinigus pavogė A. Š., nes be jos namuose daugiau nieko nebuvo (b. l. 12, 22, 27).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. Š., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-04-24 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš M. V. priklausančios striukės, buvusios spintoje, kišenės pavogė pastarajam priklausančius 800 eurų (2760 Lt), kuriais turėjo galimybę disponuoti. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamosios A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu, nurodė, jog laikysis teismo nustatytų įpareigojimų ir draudimų, bus namie nustatytu laiku, tęs mokslus (b. l. 71).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, veikta tiesiogine tyčia), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją A. Š. - praeityje neteista, tačiau jos atžvilgiu pradėti keli ikiteisminiai tyrimai (b. l. 35), šią nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė – 14 metų amžiaus, administracine tvarka nebausta (b. l. 37), mokosi (b. l. 50), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 39), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 41), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2014-05-02 iki 2014-05-12, diagnozė: kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (b. l. 43), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-02-06 specialisto išvadoje Nr. 104MS-38/2015 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 45). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 6 mėnesiai – šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai – laisvės apribojimo bausmės metu kiekvieną dieną atitinkamu metu būti namuose bei tęsti mokslus, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymėtina, jog prokuroro siūlomus įpareigojimus be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įsipareigojimai atskirai skirti netikslinga, kadangi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, ir taip privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įsipareigojimai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose bei tęsti mokslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose bei tęsti mokslus.

A. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.