Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas S. J. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti šimtą valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 12.00 val., Zarasų r., kelio Pakriauniai-Samaniai-Suviekas, 12 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,10 promilės etilo alkoholio), vairuodamas savo automobili „VW PASSAT”, v. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, 133 punkto reikalavimą – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje kartu važiavęs keleivis Petras Baranauskas dėl bukos kietos transportinės traumos su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, stuburo smegenyse, žuvo.

Nurodo, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui - tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas, tačiau ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Bausmė teisinga tada, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, nei vienam iš jų neteikiant prioritetinės reikšmės (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006).

Nurodo, kad S. J. inkriminuoto BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, vadinasi bausmės vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Teisminio proceso metu prokuroras prašė teismo S. J. skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme yra švelnesnė nei galimas vidurkis ir yra adekvati S. J. padarytai veikai, tačiau teismas nepagrįstai, nepakankamai atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, skyrė švelnesnę bausmę nei galimas bausmės vidurkis ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliaciniu skundu ginčijamas tik nuteistajam S. J. paskirtos bausmės dydis, bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio taikymo) pagrįstumą, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik šiais klausimais.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltės formą ir rūšį, kitas bylai svarbias aplinkybes. Be to, BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

S. J. inkriminuoto BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Ir bausmės vidurkis už šią nusikalstamą veiką, kaip teisingai nurodyta ir prokuroro apeliaciniame skunde, yra šešeri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistajam skyrė bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, įtvirtintų BK 54 str. Teismas atsižvelgė į S. J. kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikaltimo padarinius – žuvo žmogus, kaltininko asmenybę – teisiamas pirmą kartą, augina mažametę dukrą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, po įvykio atsiprašė žuvusiojo sutuoktinės ir padeda jai ūkio darbuose, bei įvertinęs S. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį, skyrė laivės atėmimo bausmę BK 281 str. 6 d. sankcijos ribose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tinkamai pritaikė ir BK 61 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai S. J. paskyrė švelnesnę už pritaikyto BK straipsnio sankcijos vidurkį bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Taigi, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra ir teisinga, ir teisėta.

Pirmosios instancijos teismas S. J. pripažinęs kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir paskyręs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 8 p. šios bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip jau buvo minėta, S. J. nuteistas penkerių metų laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje įvertino tai, kad S. J. anksčiau neteistas, veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ( vairavimo automobilį, kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu), nuo tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nurodė visas įvykio aplinkybes, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusios atsiprašė ir teikia jai pagalbą ūkio darbuose, taip siekdamas sušvelninti savo veika sukeltus padarinius. Kolegija visiškai sutinka, kad šios aplinkybės yra pakankamos pagrįstai išvadai, kad S. J. iš tikrųjų suvokė savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio, dėl kurio žuvo jam pakankamai artimas žmogus ir tai leidžia manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų. Be to, S. J. pozicija nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – visiškas pripažinimas savo kaltės ir nuoširdus gailėjimasis, atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, rodo, kad nagrinėjamu atveju dalis bausmės tikslų – sulaikyti nuteistąjį S. J. nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, iš esmės yra pasiekti. Taip pat kartu su bausme S. J. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone - atėmimu teisės vairuoti transporto priemones įstatymo leidžiamam maksimaliam terminui, yra atimta ir galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumu.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar yra pagrindo manyti, kad be realaus S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo bus pasiekti likę BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai – nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra nubausti tik asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu ir bausme negali būti sukeliamos neigiamos pasekmės kitiems asmenims, o juo labiau nukentėjusiesiems, t.y. asmenims, jau tiesiogiai patyrusiems žalos dėl kalto asmens padaryto nusikaltimo.

Minėta, kad byloje yra duomenys apie tai, jog nuteistasis padeda kaimynystėje gyvenančiai nukentėjusiajai G. B., kuri, dėl S. J. kaltės žuvus jos sutuoktiniui, gyvena kaime viena, nudirbti ūkio darbus. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju S. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ne tik kad nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, bet būtų pažeistas nukentėjusiosios teisėtas interesas, kad prie nusikaltimu jai jau padarytos žalos atlyginimo dėl to kaltas asmuo prisidėtų savo darbu padėdamas jai nudirbti ūkio darbus, kurių ji pati viena nudirbti negali ir, neturėdama galimybės gauti S. J. pagalbos, būtų priversta patirti papildomas išlaidas.

Nuteistojo laisvės suvaržymas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtais įpareigojimais ir esant bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos kontrolei, nuteistojo ir nukentėjusiosios geranoriško susitarimo dėl pagalbos pastarajai teikimo vykdymas šiuo atveju, kolegijos manymu, padės labiau pasiekti visus bausmės tikslus nei kad būtų pasiekta nuteistajam S. J. tam tikrą gyvenimo dalį praleidus laisvės atėmimo vietoje, dėl ko dar labiau nukentėtų nukentėjusiosios G. B. interesai todėl, teisėjų kolegijos nuomone, S. J. atžvilgiu priimtas nuosprendis tiek dėl paskirtos bausmės dydžio, tiek dėl BK 75 straipsnio taikymo yra teisingas ir teisėtas, ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.