Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „P. dvaras“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-11, 145-146), prašydama: 1) atsakovės V. A. (toliau – ir atsakovė) reikalavimus pateiktus Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atmesti; 2) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2025 m. sausio 22 d. sudarytą darbo sutartį (toliau – ir Darbo sutartis).

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kreipėsi į VDI Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), prašydama: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu, negrąžinant į darbą; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti dienpinigius už 20 komandiruočių dienų Lietuvoje; 4) priteisti 101,99 Eur išlaidų kompensaciją už įsigytą lagaminą. DGK 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) (1 t., b. l. 12-20) pripažino atleidimą neteisėtu, priteisė atsakovei iš ieškovės 6 147,89 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. ir po 137,23 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki Sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 532 Eur dienpinigių už 19 dienų ir 101,99 Eur išlaidų atlyginimo.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo priimta dirbti pardavimų vadybininke. Atsakovei pradėjus eiti pareigas, jai buvo nustatyti konkretūs veiklos tikslai, susiję su pardavimų apimtimis, klientų aptarnavimu ir darbo rezultatų pasiekimu, jos darbo rezultatai buvo reguliariai vertinami pagal pasiektus pardavimų rodiklius ir aktyvumo duomenis. Per bandomąjį laikotarpį atsakovė nesugebėjo pasiekti planuotų klientų pritraukimo ir pardavimo apimčių, o jos darbo rezultatai nesudarė objektyvaus pagrindo manyti, kad per protingą laiką darbo rezultatai galėtų būti pagerinti, todėl 2025 m. gegužės 6 d. ieškovė parengė ir atsakovei įteikė rašytinį pranešimą dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl darbuotojo nepasiektų darbo rezultatų). Pranešime buvo nurodyta, kad Darbo sutartis bus nutraukta nuo 2025 m. liepos 20 d., pasibaigus įspėjimo terminui. Ieškovė 2025 m. gegužės 6 d. taip pat ir žodžiu buvo išsamiai informuota apie darbo trūkumus bei nepasiektus asmeninius rezultatus, po ko atsakovė ieškovei pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – ir Išvada), nurodydama, kad dėl turimo neįgalumo negali tinkamai vykdyti darbo funkcijų. Išvadoje nurodyta, kad atsakovės darbingumo lygis yra 40 procentų. Pasak ieškovės, atsakovė suprato, kad dėl sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų ir pati ketino nutraukti Darbo sutartį dėl turimo neįgalumo. Šią aplinkybę atsakovė pripažino kreipdamasi į DGK. Pasak ieškovės, atsakovė Išvadą pateikė ieškovei, siekdama pateisinti darbo rezultatų nepasiekimą ir išvengti Darbo sutarties nutraukimo.

4. Ieškovė nurodė, kad Darbo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 5 dalis), nes atsakovė, sudarydama Darbo sutartį, tyčia nuslėpė esminę aplinkybę, t. y. neinformavo ieškovės apie turimą neįgalumą, nors tai turėjo esminės reikšmės sprendžiant klausimus dėl jos tinkamumo dirbti siūlomoje pozicijoje, dėl darbo funkcijų apimties, darbo laiko režimo, veiklos teritorijos bei darbo tikslų nustatymo. Pasak ieškovės, jos valia sudaryti Darbo sutartį buvo formuota atsakovės neveikimu (nuslėpta informacija) sąlygotu klaidingu įsitikinimu apie atsakovės gebėjimą atlikti darbo funkcijas.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo dienpinigių už įprastas darbo išvykas, kurios negali būti vertinamos kaip komandiruotės. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei buvo pavesta aptarnauti visą vakarų Lietuvos regioną, įskaitant Klaipėdą, Tauragę, Telšius ir Šilutę. Darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbo vieta, tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę nuotolinio pobūdžio darbo santykiai, kuriais atsakovės darbo funkcijų vykdymas buvo susietas su konkrečia teritorija. Pati atsakovė pripažino, kad jos darbo funkcijos buvo vykdomos vakarų Lietuvos teritorijoje. Atsakovės pareigos pagal Darbo sutartį buvo susijusios su nuolatiniu klientų paieškos ir aptarnavimo darbu vakarų Lietuvos regione, t. y. kelionių pobūdžio funkcijomis.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pristačius lagaminą, 2025 m. liepos 23 d. buvo surašytas aktas dėl netinkamo pirkinio (toliau – Aktas). Akto turinys patvirtina, kad atsakovės įsigytas lagaminas nesusijęs su atsakovės atliekamomis darbo funkcijomis, nes ieškovės veikloje tokio tipo lagaminai nėra naudojami, todėl toks pirkinys negali būti laikomas darbo reikmėms įsigyta preke. 2025 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, kad ieškovė nepriima lagamino, t. y. ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepripažįsta šio pirkinio kaip būtinų darbo išlaidų, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti jo įsigijimo išlaidas.