- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1-587-1028/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24814-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2005-07-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 180 str. 2 d., 165 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, 2) 2012-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, 3) 2014-08-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2014-11-13,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę J. B., būtent: 2016 m. gegužės 27 d., apie 02 val. 20 min., namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, bendro naudojimo laiptinėje tyčia sugriebė nukentėjusiajai J. B. už plaukų ir juos tampė bei nagu įdrėskė kairiąją ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. B. kartu gyvena nuo 2015 metų gruodžio. Oficialiai nesusituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. G. J. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tarpusavio santykiai buvo puikūs, sutarė gerai. 2016 metų gegužės 26 dieną Jolanta buvo išėjusi į suaugusiųjų mokyklą, kur šventė paskutinio skambučio šventę. Jis buvo namuose vienas, išgėrė alaus. Vakare, apie 23 val., susitiko su J. autobusų stotelėje, nes atėjo jos pasitikti grįžtančios iš šventės. Kai susitiko su J., ji girta nebuvo. Abu grįžo į namus. Namuose jis gėrė alų, ir Jolanta kažkiek išgėrė alaus. Jau po vidurnakčio J. jo mobilaus ryšio telefone rado sms žinutes, kurios jai nepatiko. Ji pradėjo dėl žinučių priekaištauti, jis bandė pasiaiškinti, tačiau J. to neleido padaryti. Įvyko žodinis konfliktas ir J. liepė išeiti iš jos namų. Jis atsistojo ir išėjo, tačiau išeidamas pasiėmė J. mobilaus ryšio telefoną. Negali paaiškinti, kodėl paėmė J. telefoną, tiesiog būdamas girtas, nepagalvojo ką daro. Išėjęs iš buto nulipo laiptais žemyn ir nuėjo iki sandėliuko, kuris yra įrengtas laiptinėje tarp aukštų, šalia šiukšlių stovo. Su savimi turėjo alaus, jį gėrė ir užsnūdau. Po kurio laiko, tikslios valandos negali pasakyti, jį pažadino J. ir liepė grąžinti jos mobilaus ryšio telefoną. Jis pažadintas, būdamas girtas, nelabai orientavosi kas vyksta, pasakė, kad neatiduos telefono. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, pradėjo stumdytis, ir jis apliejo J. iš butelio su alumi. Tada sugriebė su ranka J. už plaukų ir juos pradėjo tampyti. J. pradėjo šaukti, kad paleistų. Po kurio laiko paleido J. plaukus, o ji tuo metu iš kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną. Tuoj po to jis nubėgo laiptais žemyn. Tampydamas J. už plaukų galėjo su nagu įdrėksti jai į ausį, tačiau to pats nepajuto. Būdamas lauke matė, kad atvyko policijos pareigūnai. Po kiek laiko paskambino J., kvietė grįžti į butą. Kai grįžo, policijos pareigūnai jį sulaikė. Dar būdamas bute atsiprašė J., kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, supranta, kad padarė nusikaltimą, jam įvykti įtakos turėjo alkoholis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo A. P. kaltę padarius nusikaltimą įrodo ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad jog su A. P. kartu gyvena nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, oficialiai nesusituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tarpusavio santykiai yra normalūs, sutaria gerai. Kadangi ji baigia mokslus suaugusiųjų mokykloje, 2016 metų gegužės 27 dieną su savo klasiokais šventė paskutinio skambučio šventę. Apie 23 val. į namus grįžo viešuoju transportu, buvo truputį išgėrusi alkoholio, tačiau girta nesijautė. Su A. buvo susitarę, kad jis pasitiks autobusų stotelėje. Susitikusi su A. pastebėjo, kad jis yra girtas. Abu apie 23 val. 30 min. grįžo į namus. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo. Namuose A. gėrė alų, ji taip pat išgėrė vieną stiklinę. Būnant dviese namuose, jau po vidurnakčio, A. pradėjo ją žodžiu užgaulioti, prikaišioti įvairius dalykus, todėl kilo žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad A. išeitų iš namų. Tuoj po to A. išėjo iš buto. Ji pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono, tačiau niekur nerado. Pagalvojo, kad A. išeidamas galėjo pasiimti jos telefoną. Nutarė išeiti į namo bendro naudojimo laiptinę ir pasižiūrėti, ar A. nėra sandėliuke, kuris yra įrengtas tarp šešto ir septinto aukštų. Apie 2 val. 20 min. išėjo į laiptinę, nulipo laiptais iki sandėliuko ir ten rado miegantį A.. Pažadino A. ir paprašė grąžinti telefoną. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, jo metu A. iš butelio apipylė alumi. Po to A. be jokios priežasties sugriebė dešine ranka jai už plaukų ir pradėjo juos tampyti. Nuo tampomų plaukų labai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pradėjo šaukti, kad A. paleistų. Kai A. paleido plaukus, ji paėmė iš kelnių kišenės savo mobilaus ryšio telefoną ir grįžo į butą, o jis laiptais nubėgo žemyn. Kai atvyko policijos pareigūnai, paskambino A.. Pareigūnai liepė jį pakviesti į butą. Neužilgo A. atėjo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. A. bandė atsiprašinėti dėl šio įvykio. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 26-27).
Papildomai nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Apžiūrėjęs ekspertas ant kairės ausies kaušelio rado įdrėskimą. Mano, kad šis įdrėskimas galėjo atsirasti, kai A. sugriebęs jai už plaukų juos tampė, galėjo su nagu įdrėksti. Įvykio metu nepajuto, kada tai įvyko, nes nuo tampomų plaukų jai labiau skaudėjo. Dėl kairės ausies įdrėskimo buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 29).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja J. B. nurodė, jog 2016-05-27, apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daugiabučio laiptinėje konflikto metu, neblaivus sugyventinis A. P. tampė už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą. J. B. apklausta paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bute susipyko su sugyventiniu A. P., tarp jų įvyko konfliktas, po kiek laiko konfliktas persikėlė į daugiabučio laiptinę, nes jį bandė išvaryti iš buto lauk. Sugyventinis A. P. ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukėlė fizinį skausmą. Jų konflikto niekas nematė. Su sugyventiniu A. P. gyvena kartu apie pusę metų ir veda bendrą ūkį. Apžiūrėta įvykio vieta apžiūros protokole adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (b. l. 3-7).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-27, apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namo laiptinėje girtas sugyventinis A. P. apipylė alumi J. B. bei tampė už plaukų, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 8-9).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad neblaivus sugyventinis A. P. tampė už plaukų sugyventinę J. B., sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11-14).
Medicinos specialisto išvadoje Nr. G 713/2016(04) nurodyta, kad J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė odos nubrozdinimas kairiosios ausies kaušelyje. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (b.l. 22).
Teismas sprendžia, kad A. P. kaltė visiškai įrodyta jo paties duotais parodymais, taip pat šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. A. P., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). A. P. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, kuri yra A. P. sugyventinė, kvalifikuojami teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi tarp A. P. ir J. B. yra susiklostę faktiniai šeimos santykiai, t. y. jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 75 paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 50 parų. Vadovaujantis LR BK 65, 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką - 1 parą.
Kaltinamasis A. P. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi (b. l. 76).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
Kaltinamasis A. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 32), kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje yra buvęs teistas (b. l. 41-46, 48-59), baustas administracine tvarka (b. l. 72-74), nedirbantis (b. l. 68). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti A. P. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina didesnė, nei vidutinė, numatyta įstatymo (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas - 1 para (b. l. 33-34) (BK 65, 66 str.).
A. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir su juo susiję įpareigojimai (b. l. 39-40) - panaikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 75 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. A. P. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 1 parą, ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 arešto dieną.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.