Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir civilinio ieškovo E. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 137 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant per vienerius metus E. M. atlyginti 1325,68 Lt padaryta turtine žala.

Iš I. Š. priteista 1325,68 Lt E. M. turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš I. Š. priteista 1745,00 Lt Vilniaus teritorinei ligoniu kasai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. Š. nuteista už tai, kad sunkiai sutrikde sveikata del neatsargumo, t.y., 2007 m. sausio 18 d., apie 00.30 val., klube (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su R. G. metu, tycia mete i pastaraja stiklini bokala. R. G. išsisukus, bokalas pataike už R. G. nugaros stovejusiam E. M. i galva, i dešines akies sriti, padarydamas poodines kraujosruvas dešines akies vokuose, dešines akies voku bei akies obuolio kiaurymines žaizdas. Tokiu budu ji sunkiai sutrikde E. M. sveikata, kadangi jis del dešines akies obuolio traumos neteko regejimo šia akimi, ir del to prarado 35 % bendro darbingumo.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija ir kita, teismo ivertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ir nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jam buvo padaryta neturtine žala, taciau nepagristai sumažino jo prašoma priteisti suma iki 10 000 Lt. Nukentejusiojo manymu, priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis yra nepagristai mažas, neadekvatus jo prarastam regejimui viena akimi ir tuo paciu bendro darbingumo sumažejimo 35%, del ko jis negales dirbti kompiuteriu, kas apsunkins jo galimybes isidarbinti, dirbti kvalifikuota, gerai apmokama darba. E. M. pažymi, kad tapes neigaliu negali gyventi visavercio gyvenimo, jauciasi socialiai pažeidžiamas.

Nukentejusysis E. M. ir jo atstovas adv. D. Zagreckas prašo apeliacini skunda patenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda tenkinti iš dalies : nukentejusiajam E. M. priteisti 50 000 lt. neturtines žalos atlyginima. Nuteistoji I. Š. ir jos gynejas prašo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendis keistinas civilinio ieškinio dalyje del neturtines žalos, priteistos E. M., dydžio ( LR BPK 328 str. 4 p. ).

LR CK 6.283 str. 1 d. itvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, jog neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. LR CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais.

Taigi, istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasini, fizini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda ( dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ).

Neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i kilusias pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, neturtinei žalai nustatyti šioje byloje reikia ivertinti tokia žala padariusio asmens kalte, del to kilusias sveikatai pasekmes, nukentejusiajam sukelto fizinio skausmo pobudi, prarasta darbinguma, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukretima, padarytos turtines žalos dydi, nuteistosios materialine padeti.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad I. Š. nusikalstamu veiksmu, numatytu LR BK 137 str.1 d., pasekoje, buvo sunkiai sutrikdyta E. M. sveikata ( b. l. 12 ). Del dešiniosios akies voku bei akies obuolio kiaurymines žaizdos, traumines kataraktos, prarasto regejimo sužalota akimi, darbingumo sumažejimo 35%, atliktu dvieju operaciju, tokio jauno amžiaus ( 22 metu ) žmogus, kaip nukentejusysis, be jokiu abejoniu, patyre stipru fizini skausma, didelius dvasinius išgyvenimus, sukretima ir nepatogumus, bendravimo bei isidarbinimo galimybiu sumažejima. Nukentejusiajam padarytas sužalojimas, del kurio šis neteko dešine akimi regos, iš esmes sukele neprognozuojamas pasekmes, tame tarpe ir sveikajai akiai, ilgalaiki gydymosi procesa - papildomas operacijas, reabilitacijas ( b. l. 205-208 ), kas be jokiu abejoniu, E. M. trukdo visaverciam socialiniam gyvenimui – siekti mokslu, isidarbinti bei dirbti norima darba, tinkamai pasirupinti savimi socialiai. Akivaizdu, jog aukšciau nustatytos aplinkybes yra labai svarbios ir i jas, nustatant neturtines žalos dydi, turejo buti tinkamai atsižvelgta.

Pažymetina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, spresdamas neturtines žalos dydžio klausima, nepakankamai ivertino ir nuteistosios socialine bei turtine padeti, kuri, yra žymiai geresne nei nukentejusiojo. Taigi, kaip matyti iš bylos dokumentu, pacios nuteistosios paaiškinimu, I. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus, turi išsilavinima, darba, gauna pastovias ir gana nemažas pajamas, taigi, yra finansiškai savarankiška, išlaikytiniu neturi ( b. l. 209 ). Kita vertus, ji turi galimybe, o nagrinejamu atveju, netgi ir pareiga, laisvai pasirinkti bet koki darba ar versla, kuris sudarytu salygas jai atlyginti nukentejusiajam padaryta nusikaltimu žala ( Konstitucijos 48 str. ). Tuo tarpu E. M. yra moksleivis, t. y. mokosi Vilniaus siuveju ir automechaniku mokykloje, stipendijos negauna. Sodros duomenimis, pastarasis niekur nedirba, taigi neturi pajamu, isidarbinti del patirto sužalojimo ir iš dalies prarasto darbingumo, šiuo metu niekur negali, išmoku negauna, jam yra skirta giminaiciu globa, kadangi tevas mires, mama gyvena Rusijoje ( b. l. 210-212 ).

Taigi, atsižvelgus i aukšciau nustatytu ir aptartu aplinkybiu visuma, padarytos turtines žalos dydi bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismu praktika, nukentejusiojo E. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atkreipiant demesi i tai, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai ivertinti neturtine žala pinigais, nera imanoma. Todel, užtikrinant abieju pusiu, nukentejusiojo ir nuteistosios interesu pusiausvyra, pirmosios instancijos teismo E. M. priteistas neturtines žalos dydis padidinamas iki 50 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dali del 10 000 Lt neturtines žalos priteisimo iš nuteistosios I. Š. E. M. pakeisti : iš nuteistosios I. Š. priteisti E. M. 50 000 Lt ( penkiasdešimt tukstanciu litu ) neturtines žalos atlyginima.