Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-483-1017/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
II-483-1017/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00553-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Giedrė Norvilienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
A. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-483-1017/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00553-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ingai Klimovičienei,dalyvaujant skundą padavusiai J. S., jos atstovui advokatui M. S.,suinteresuotam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2022 m. balandžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 10-11).

Nutarime nurodyta, kad 2021 m. kovo 12 d., apie 18.00 val. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja atėjusi prie automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, jog automobilis apgadintas, šalia stovi kitas automobilis Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmęs į pranešėjos automobilį. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, Toyota Auris vairuotoja A. A. paaiškino, kad 2021 m. kovo 10 d., apie 8.00 val. ji atvyko į darbą šiuo automobiliu, paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini), o sugrįžusi tą pačią dieną, apie 16.36 val. prie minimo automobilio, pastebėjo, kad į jį atsirėmęs automobilis Hyundai Tucson. J. S. paaiškino, kad 2021 m. kovo 12 d., apie 12.10 val. automobiliu Hyundai Tucson ji atvyko (duomenys neskelbtini), paliko jį stovėti, automobilis buvo tvarkingas, prieš automobilį stovėjo automobilis Toyota Auris, tarp transporto priemonių buvo pakankamai vietos, tačiau tą pačią dieną, apie 17.35 val. policijos pareigūnai pranešė, kad ji turi prieiti prie savo automobilio, atvykusi pamatė, kad į jos automobilį įsirėmęs automobilis Toyota Auris. J. S. mano, kad automobilio Toyota Auris vairuotoja manevruodama bandė išvažiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį Hyundai Tucson. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes kaip A. A. ir J. S. Įvykio metu apgadinti automobiliai – Toyota Auris, užpakalinis bamperis, ir Hyundai Tucson, priekinis bamperis. Eismo įvykio tyrimo metu nepavyko gauti vaizdo įrašo.

Nutarime konstatuota, jog A. A. ir J. S. parodymai yra prieštaringi. Eismo įvykio tyrimo metu nepavyko nustatyti neginčijamų įrodymų, kuris automobilis judėjo ir apgadino šalia stovėjusį automobilį. Minėtos aplinkybės apsunkina galimybę nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o įstatymų leidėjas nenumatė galimybės naudoti prielaidas kaip įrodinėjimo priemonę, kadangi nustatant administracinio nusižengimo sudėtį, turi būti remiamasi įrodymų visuma.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui J. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą A. A. arba grąžinti bylą Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybai (b. l. 2-6).

Skunde nurodė, kad eismo įvykio sąvoka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 4 punkte, paneigia skundžiamo nutarimo motyvą, kad tai, kas įvyko, nėra eismo įvykis. Be to, eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 12 d., taigi iki skundžiamo nutarimo gavimo dienos – 2022 m. balandžio 4 d. praėjo daugiau negu vieneri metai. Policijos pareigūnai per šį laikotarpį buvo du kartus buvo susisiekę su pareiškėja ir nurodė, kad prašys įrašo iš stebėjimo kamerų, esančių įvykio vietoje, pareiškėja nebuvo informuota apie negalėjimą gauti stebėjimo kamerų įrašų iš įvykio vietos, dabar jau prarasta galimybė gauti šį įrašą. Po to pareigūnai visų metų bėgyje nesusisiekė su pareiškėja, neteikė jokių žinių dėl įvykio, taip pat įvykio šalys nebuvo kviestos atlikti automobilių sustatymą, taip pat tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, jog tuo metu, kai Toyota Auris vairuotoja iškvietė policiją – 2021 m. kovo 12 d., apie 17.35 val., pareiškėja J. S. buvo darbe – (duomenys neskelbtini), tuo metu vyko (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina išrašas iš darbovietės). Svarbu ir tai, kad pareiškėjos automobilis Hyundai Tucson turi automatinę pavarų dėžę ir pagal savo technines savybes negalėjo pajudėti į priekį ant nuokalnės – užvažiuoti ant nuokalnės. Iš pateiktų pareigūnams nuotraukų matyti, kad būtent pareiškėjos automobilis Hyundai Tucson stovi tiesiai, žemiau negu Toyota Auris automobilis. Taip pat akivaizdžiai matyti, kad Toyota Auris stovėjo atsitrenkusi į pareiškėjos automobilį kairiuoju kampu, ne palei važiuojamosios dalies/gatvės kraštą, o kreivai – kairiuoju kampu, kas akivaizdžiai įrodo, kad būtent Toyota Auris judėjo (paliktas, nepasirūpinus, kad jis savaime nepradėtų riedėti), bandė išvažiuoti iš aikštelės ir atsitrenkė į pareiškėjos automobilį. Atitinkamai matyti, kad policijos pareigūnai apskritai nevertino jokių įrodymų, susijusių su 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykiu.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą (b. l. 32-33). Nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos ginčo nekyla, kad automobiliai Toyota Auris ir Hyundai Tucson tarpusavyje kontaktavo, tačiau nesutariama, kuris automobilis judėjo susidūrimo metu. Abiejų transporto priemonių vairuotojų paaiškinimai yra prieštaringi, įvykio vaizdo įrašas nebuvo gautas, nėra kitų, nesuinteresuotų eismo įvykio liudytojų, todėl nėra galimybės nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 26). Nurodė, kad atėjusi į įvykio vietą ir pamačiusi susilietusius automobilius, pagalvojo, kad galimi trys variantai: 1) automobilis Hyundai Tucson įvažiavo į jos automobilio galą, galbūt vairuotojas skubėjo į darbą, paliko savo telefono numerį ir nuėjo į darbą; 2) jos automobilis nuriedėjo (parkuodamasi visuomet užsuka priekinius ratus, kad jei pajudėtų automobilis, užpakalinis ratas remtųsi į bordiūrą), galima įtarti, kad automobilis Hyundai Tucson stovėjo per arti; 3) gal jos priekyje stovėjęs automobilis, važiuodamas atgal, pastūmė jos automobilį atgal. Neradusi palikto telefono numerio, paskambinusi policijai, pranešė apie įvykį. Atėjusi automobilio Hyundai Tucson savininkė pasakė, kad ji neįvažiavo į A. A. automobilį, kadangi teritorija stebima kameromis, ji neturėjo pagrindo netikėti šiuo paaiškinimu. Dėl to ji pasakė, kad jos (A. A.) automobilis nuriedėjo ir pasiūlė užpildyti deklaraciją, nesutikus, tvirtinant, kad A. A. įvažiavo į automobilį Hyundai Tucson, bendru sutarimu buvo iškviesta policija. Ji tikrai atbula nevažiavo ir netgi jeigu jai būtų reikėję važiuoti, priekyje apie 30 m ir kairėje apie 20 m nebuvo jokių kliūčių (niekas nestovėjo), tad manevruoti atgal nebuvo tikslo ir logikos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavusi J. S. skundą palaikė. Paaiškino, kad ji atvažiavo į darbą apie 12.00 val., pastatė automobilį Hyundai tiesiai palei bordiūrą, ir priekyje, ir gale iki kitų automobilių buvo apie vieno metro atstumas, po ko nuėjo į darbą. Statydama automobilį, nekliudė kito automobilio. Jos automobilio pavarų dėžė automatinė, toje vietoje kelio reljefas lygus. Po pietų sulaukė skambučio iš policijos, jai pranešė, kad turi atvykti į įvykio vietą, nes padarė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos. Atėjusi pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis – pareiškėjos automobilis kaip stovėjo taip ir stovi, o kitas automobilis stovėjo kampu į kairę, įvažiavęs į pareiškėjos automobilio priekį. Ji siūlė A. A. užpildyti deklaraciją dėl to, kad ji pareiškėjai įvažiavo. A. A. pareiškė, kad nesutinka pildyti deklaracijos, kad tai pareiškėja padarė avariją – įvažiavo į A. A. automobilį ir pabėgo. Pareiškėja apsižiūrėjo ir pamatė, kad visur yra kameros. Tuomet iškvietė policiją ir laukė pareigūnų. Pareiškėjos automobilio buvo sugadintas priekinis bamperis, žibintas ir metalas, kuris yra priekyje. Automobilis jau sutvarkytas, draudimas padengė išlaidas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad įvykio dieną ji atvyko į darbą automobiliu Toyota Auris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį pasistatė prie ligoninės sterilizacinės šonu prie bordiūro. Turi įprotį visada užsukti vairą pastačius automobilį, nes jos automobilio pavarų dėžė mechaninė. Ar prieš ją buvo automobilis neatsimena, bet už jos tikrai nebuvo automobilio, nes ji paliko pravažiavimą prie (duomenys neskelbtini). Galimai automobilį pastatė ne prie pat bordiūro, nes ten ne stovėjimo aikštelė, o kiemas. Neatsimena kaip tiksliai paliko automobilį, galimai ratai nelietė bordiūro, galimai automobilis stovėjo įstrižai bordiūrui. Kai atėjo po darbo, rado susilietusius automobilius. Apžiūrėjus įvykį, automatiškai pagalvojo apie tris galimus variantus. Pirmas, kad į ją įvažiavo, antras, kad jos automobilis nuriedėjo, ir trečias variantas, kad galimai kažkas pastūmė jos automobilį ir jos automobilis nuriedėjo. Paskambino policijai, greičiausiai policijai pasakė, kad ji atėjusi rado susilietusius automobilius ir arba į ją įvažiavo ir išskubėjo į darbą, arba jos automobilis pajudėjo. Pati ji grįžusi po darbo prie automobilio jo nevairavo, net nelipo į automobilį. Negali tiksliai pasakyti, ar automobilį pastatė būtent taip ir toje vietoje, kaip užfiksuota foto nuotraukose, kadangi tiksliai neprisimena, kaip jį pastatė. Įvykio vietoje laukė savininko, atėjo moteris, ji jai taip ir pasakė: „Arba Jūs įvažiavot arba mano nuriedėjo“. Nuo pirmos minutės jai buvo aiškinama, kad suinteresuotas asmuo važiavo mechaniškai, judėjo atbula eiga ir dėl to įvažiavo į kitą automobilį. Kito automobilio savininkė pasakė, kad ji neįvažiavo, suinteresuotas asmuo patikėjo, kadangi yra kameros, bet suinteresuotas asmuo nesutiko su teiginiu, kad ji pati įsėdo į automobilį ir važiavo atbula. Jeigu būtų reikėję išvažiuoti, ji galėjo važiuoti į priekį ir į šoną, nes nebuvo jokios kliūties, o jeigu ji būtų manevruodama įvažiavusi, tai ir apgadinimai būtų buvę žymesni, nes jos automobilis visiškai nenukentėjo. Viskas nufilmuota, jai nėra tikslo meluoti. Suinteresuotas asmuo neatmeta galimybės, kad jos automobilis galėjo nuriedėti. Jeigu ten yra nuokalnė, tai ji nėra didelė. Jai policininkai akcentavo, kad greičiausiai ji nuriedėjo, bet buvo labai rami, nes ten buvo kameros ir galvojo, kad viskas nufilmuota. Pakartotinai paklausta dėl nuokalnės, suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuokalnė yra, bet labai nedidelė, tai net policija fiksavo. Suinteresuoto asmens automobilis stovėjo aukščiau nei pareiškėjos automobilis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. L. nurodė, kad ji yra pareiškėjos dukra. 2021 m. kovo 12 d. jos mama dirbo po pietų. Mama paskambino ir pasakė, kad ją iškvietė iš (duomenys neskelbtini) policija ir pareiškė, kad buvo įvažiuota į jos automobilį. Ji su patėviu (pareiškėjos atstovu) iš karto nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur įvyko įvykis. Atvažiavę pamatė, kad mamos automobilis Hyundai stovėjo palei bordiūrą tiesiai, prie pat (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens automobilis Toyota Auris stovėjo lygiagrečiai, kairiau mamos automobilio, priekiniu galu įsiterpęs į mamos tiesiai stovintį automobilį, o jo ratai buvo išsukti į kairę. Liudytojai buvo akivaizdu, kad žmogus važiavo, manevravo ir įvažiavo atbulom. Mama nepadarė įvykio, nes ji dirbo. Liudytojai suinteresuotas asmuo pasakė, kad ji kaltės nepripažįsta. Liudytoja pasiūlė pildyti deklaraciją, bet suinteresuotas asmuo nesutiko, kadangi nesutiko, jog ji važiavo automobiliu ir įvažiavo į mamos automobilį. Aikštelė neturi nuokalnės. Kitą dieną jai skambino iš policijos moteris ir patikino, kad įvykio vietoje yra kameros, kad paprašys jų vaizdo įrašų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu – 2021 m. kovo 12 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), kontaktavo du automobiliai – automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo į įvykio vietą apie 8.00 val. atvyko suinteresuotas asmuo A. A., bei automobilis Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo į įvykio vietą apie 12.00 val. atvyko pareiškėja J. S. Tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir pareiškėja nuosekliai teigia, kad statydamos palei bordiūrą šiuos automobilius jos kitų automobilių nekliudė, o vėliau šių automobilių nevairavo, tačiau atėjusios į įvykio vietą tą pačią dieną vakare, apie 17.00 – 18.00 val., pamatė, kad šie automobiliai buvo susilietę (kontaktavo). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, šio automobilio savininkė A. A. paaiškino, kad įvykio metu jos automobilis apgadintas nebuvo, šiuo metu jis jau parduotas. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, ką patvirtino ir pareiškėja teismo posėdžio metu, tuo pačiu nurodydama, jog šiuo metu jos automobilis jau yra sutvarkytas. Taigi nagrinėjamo įvykio metu galimai įvyko eismo įvykis – judant bent vienam iš šių automobilių, buvo apgadintas turtas (SEAKĮ 2 straipsnio 14 punktas). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra ir nėra pagrindo netikėti suinteresuoto asmens, pareiškėjos bei liudytojos paaiškinimais.

Byloje nustatyta, kad iš esmės nesutarimas tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos kilo dėl to, kurios iš jų automobilis judėjo ir sukėlė eismo įvykį, t. y. dėl eismo įvykio mechanizmo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareigūnai administracinio nusižengimo bylos tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis, pareigūnams buvo vienareikšmiškai žinoma, jog įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kameromis, tačiau šių duomenų byloje nėra ir nėra žinoma, dėl kokių priežasčių dėl vaizdo įrašų laiku nebuvo kreiptasi (nesikreipta pakartotinai) arba šie vaizdo įrašai negauti. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nepavyko susisiekti su atsakingais už vaizdo kameras asmenimis, o kada siųstas raštas dėl eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo, nėra galimybės nustatyti, kaip ir nėra byloje atsakymo į šią užklausą. Be to, byloje neatliktas automobilių sugretinimas, nors iš karto po įvykio tai buvo galima padaryti, o šiuo metu tokios galimybės nebėra, nes automobilis Hyundai Tucson jau sutvarkytas. Juolab kad nagrinėjamo įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai. Svarbu ir tai, jog esant prieštaravimams tarp suinteresuoto asmens bei pareiškėjos paaiškinimų, jos nebuvo pakviestos papildomai apklausai ar akistatos atlikimui, t. y. nebuvo imtasi veiksmų šių prieštaravimų pašalinimui. Taip pat byloje neužfiksuotos ir neištirtos aplinkybės dėl galimos nuokalnės eismo įvykio vietoje, dalyvavusių automobilių techninių duomenų (mechaninė/automatinė pavarų dėžė), neapklausti specialistai dėl galimo automobilių kontaktavimo mechanizmo ir t.t. Tuo tarpu ANK 593 straipsnyje numatyta administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus, tarp jų atlikti apklausas, akistatas, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, atlikti (pakartotinę) įvykio vietos apžiūrą.

Nagrinėjant skundą teisme, papildomai apklausus suinteresuotą asmenį, pareiškėją bei liudytoją, taip pat išklausius pareiškėjo atstovo, kuris iš karto po įvykio buvo atvykęs į įvykio vietą, paaiškėjo, jog suinteresuotas asmuo A. A. bei pareiškėja J. S. abi kategoriškai neigia vairavusios automobilius įvykio metu, tačiau suinteresuotas asmuo A. A. neatmeta galimybės, jog jos automobilis Toyota Auris, kuris buvo pastatytas palei bordiūrą susuktais ratais ir kurio pavarų dėžė yra automatinė, pariedėjo atgal link pareiškėjos automobilio, kuris, galimai esant nežymiai nuokalniai, stovėjo už (žemiau) suinteresuoto automobilio. Pagal teisme teiktus paaiškinimus, suinteresuotas asmuo A. A. kategoriškai nesutiko, jog ji manevruodama automobiliu ir bandydama išvažiuoti, kliudė pareiškėjos automobilį, dėl to įvykio vietoje nebuvo užpildyta deklaracija ir iškviesti pareigūnai. Tuo tarpu teikdama atsiliepimą į skundą bei duodama paaiškinimus teisme, A. A. patikslino, kad galimybės dėl savaiminio jos automobilio nuriedėjimo ji neatmeta. Minėta, jog šios aplinkybės nebuvo tirtos, todėl tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta ši administracinio nusižengimo byla, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo nustatymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis dėl to paties įvykio buvo pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos – ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini), o užklausose dėl vaizdo įrašų abejose byloje nurodyta, jog automobilių susidūrimas galimai įvyko vienam iš jų pariedėjus.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei nesiėmus visų ANK numatytų galimybių bylą tiriantiems pareigūnams, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išsiaiškintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Patenkinti J. S. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2022 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė