Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. prašymą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalims apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjos V. M. rašytinių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M.. Po jo mirties liko palikimas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Šį butą, V. M. oficialiuoju testamentu (bendru sutuoktiniu testamentu) paliko pareiškėjai V. M.. Pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė nurodė, pagal valstybės įmonės Registrų centro 2017-10-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, jog minėtas butas su rūsiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. M. ir jo buvusiai sutuoktinei L. M., nes šis turtas buvo įsigytas santuokoje 1992 metais.

V. M. ir L. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), V. M. ir L. M. kartu negyveno nuo 1987 m., Trakų rajono liaudies teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuoka buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Butas įgytas (privatizuotas) 1992-08-11 pirkimo- pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-4177, už butą sumokėjo V. M. savo asmeninėmis lėšomis -valstybės išduotais investiciniais čekiais, mokėjo visus komunalinius mokesčius, todėl šiuo pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė V. M.. (duomenys neskelbtini) V. M. su pareiškėja Virginija sudarė santuoką.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 d. 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. 1989-10-23 Trakų rajono liaudies teismo sprendimu Nr.2-758 V. M. ir L. M. santuoka buvo nutraukta, ištuoka buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje tik 1993-05-04. V. M. Butą įgijo 1992-08-11, tačiau tuo metu jau 5 m. negyveno su L. M..

Taigi Butas iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė V. M., nes jis savo vardu pasirašė buto pirkimo - pardavimo sutartį, už Butą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, pasirašant šią sutartį su L. M. jau nebegyveno. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių turtinių pretenzijų į butą, adresu (duomenys neskelbtini)., neturi.

V. M. Butą įsigijo 1992 m., t.y. prieš CK įsigaliojimą. Sprendžiant, ar iki civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo metu galiojusio Šeimos ir santuokos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Dėl to, galima daryti išvadą, kad sudarant sandorį ir negaliojant teisės normai, reikalaujančiai aiškiai išreikšti valią, kad santuokos metu įgyjamas turtas už asmenines lėšas bus asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nagrinėjamu atveju taikytina aukščiau paminėta suformuota teismų praktika ir laikytina, kad V. M., įsigydamas savo vardu Butą už asmeninės lėšas, išreiškė savo valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, V. M. laikytinas buto savininku nuo jo įgijimo 1992-08-11 ir teismo sprendimu patvirtinama, kad butas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo iki šiol L. M. nereiškė pretenzijų į šį butą, kad jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, su pareiškimu sutiko, šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis butas įgytas iš V. M. asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05- 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybei. Teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus nustatyta ir įrodyta, jog ginčo Butas buvo įgytas iš V. M. asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. M., butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) privatizuotą santuokos metu, įgijo iš asmeninių lėšų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. butas priklauso asmenine nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.