Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-350/2012

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00269-2011-8

2012 m. sausio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo V. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (sukčiavimas J. K. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti M. A. J. atžvilgiu) nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Iš V. F. nukentėjusiajai J. K. priteista 2500 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai M. A. J. - 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – asmeniu vardu „Saulius“, asmeniu vardu „Tomas“ ir dar dviem asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 01 d. apie 15.49 val., ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. K. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad J. K. anūkės draugas N. susižalojo, krisdamas nuo laiptų, ir tuo pačiu sužalojo merginą, kuriai sutrenkta galva ir sugadintas šios turtas – kompiuteris, ir kad merginos gydymui reikalingi pinigai, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, nukentėjusiajai sutikus žalos atlyginimui sumokėti 2500 Lt, ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytiems trims asmenims – „Tomui“, „Sauliui“ ir dar vienam asmeniui - nurodžius jam nuvykti ir paimti pinigus iš nukentėjusios, ketvirtam nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu V. F. nurodžius konkretų adresu, kur turįs nuvykti, jis tą pačią dieną, apie 16.50 val. nuėjęs pas J. K. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , ir paėmęs iš J. K. pinigus – 2500 Lt, tokiu būdu bendrininkaudamas su keturiais ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir keturių ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus 2500 Lt.

Be to, V. F. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – asmeniu vardu „Saulius“, asmeniu vardu „Tomas“ ir dar dviem asmenimis - savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: 2011-08-02 apie 14.39 val. tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai M. A. J. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini), prisistačius anūku iš Londono ir melagingai pranešus, kad jis – tariamas anūkas, prekybos centre, krisdamas nuo laiptų susižalojo ir sužalojo kitą žmogų, po to apsimetus ambasados darbuotoju ir pranešus to paties pokalbio metu, kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai, nukentėjusiajai sutikus žalos atlyginimui sumokėti 1000 Lt, tyrimo metu nenustatytiems trims asmenims – „Tomui“, „Sauliui“ ir dar vienam asmeniui - nurodžius jam nuvykti ir paimti pinigus iš nukentėjusios, ketvirtam nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu V. F. nurodžius konkretų adresą, kur turįs nuvykti , jis tą pačią dieną apie 15.30 val. nuėjęs pas M. A. J. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje pasikėsino savo ir keturių tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai M.A. J. priklausančius 1000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi, kilus įtarimui, jog jis apgaule užvaldys svetimą turtą, V. F. nukentėjusios ir jos buto kaimynės buvo sulaikytas nukentėjusios bute ir perduotas policijos pareigūnams.

Kitą dieną jam vėl būnant alaus bare, tie patys nepažįstami vaikinai vėl davė mobilaus ryšio telefoną ir paprašė vėl nuvažiuoti į tą patį namą, tik nueiti į kitą butą ir paimti pinigus. Kadangi buvo labai girtas, jis sutiko, užėjęs į M. A. J. butą paimti pinigų apskritai nesuprato kas vyksta, nes ten buvo dar pašalinių asmenų jam reiškusių pretenzijas, o netrukus atvyko ir policijos pareigūnai.

Prašo atsižvelgti į tai, kad jis su sugyventine augina mažametį sūnų, kad dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, kad yra gydomas nuo epilepsijos, be to, jam reikia padėti silpnos sveikatos broliui. V. F. nurodo, kad šiuo atveju reikšminga ir tai, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko stengėsi gyventi dorai, buvo registruotas darbo biržoje, dirbdavo pavienius darbus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė -atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus padarė pagrįstas išvadas, jog V. F. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą - 2500 Lt ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą M. A. J. priklausantį turtą – 1000 Lt. Šios teismo išvados byloje pagrįstos surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Apelianto skunde dėstomi argumentai iš esmės yra analogiški jo duotiems parodymams pirmosios instancijos teisme, kurie skundžiamame nuosprendyje yra detaliai aptarti ir įvertinti.

V. F. pripažįsta pinigų paėmimo iš J. K. faktą ir tai, kad kitą dieną atvykęs pas tame pačiame name gyvenančią M. A. J. taip pat ketino iš jos paimti pinigus, tačiau iš esmės savo kaltės dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti bendrininkaujat nepripažįsta, tvirtindamas, kad juo tokiu būdu pasinaudojo tikrieji nusikaltimo organizatoriai, kurių jis nepažįsta.

Tačiau tai, kad V. F. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu byloje yra įrodyta tiek nukentėjusiųjų J. K. ir M. A. J. parodymais, tiek liudytojų V. V., N. S., parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, asmens parodymo atpažinti protokolu, V. F. asmens kratos metu paimto mobilaus ryšio telefono ir jame buvusios SIM kortelės apžiūros, telefoninių pokalbių išklotinių analize ir kitų byloje esančių įrodymų, kurie skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir jų vertinimui apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. Šių įrodymų visetu V. F. kaltė yra visiškai įrodyta, o jo dėstoma versija, kad jis nesuvokė, jog daro nusikaltimą yra nelogiška bei prieštaraujanti įrodymų visetui.

Jokių naujų aplinkybių, kurių nėra įvertinęs apylinkės teismas ir kurios galėtų įtakoti kitokį teismo sprendimą, nei priimtasis, apeliantas savo skunde nenurodo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste, nepalieka jokių abejonių dėl V. F. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas ir tai, kad jis įgyvendindamas dalį nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių žinojo ir suprato kokia veika yra daroma. Pažymėtina, kad apeliantas nuteistas už tai, kad jis jam inkriminuotas veikas padarė vykdydamas nenustatyto asmens telefonu jam duodamus nurodymus. Tokias aplinkybes jis nurodė ir duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, bei apeliaciniame skunde.

V. F. argumentai, kad jo veika J. K. epizode turėtų būti perkvalifikuota iš BK 182 str. 1 d. į 182 str. 3 d., nes jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaip užmokestį gavo tik 50 Lt atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybė, kaip (kokiu santykiu) apeliantas su kitais bendrininkais pasidalino nusikalstama veika gautus pinigus jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes ją apsprendžia visų nusikaltimo bendrininkų bendrų veiksmų pasekoje padaryta turtinė žala.

Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su BK 19 str. 1 d., aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Asmens apsvaigimas atsakomybę šalinančia aplinkybe yra tik kai asmuo nusikalstamą veiką (išskyrus sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) padaro būdamas nugirdytas ar kitaip apsvaigintas prieš jo valią (BK 19 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra, todėl apeliantas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu negali būti atleistas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Skirdamas apeliantui bausmę, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytas aplinkybes ir bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.

V. F. tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus. Teismas pagrįstai nuoširdaus gailesčio ir prisipažinimo nepripažino V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, skirtingai nei nurodo apeliantas, jis savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta iki šiol. Jo atsakomybę sunkino tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje ir veiką padarė būdamas apsvaigęs dėl alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apeliantas charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į V. F. asmenybę, ankstesnius teistumus, teismas už padarytas veikas laisvės atėmimo bausmes skyrė sankcijos ribose. Bausmės proporcingos padarytoms veikoms ir nėra aiškiai per griežtos, švelninti bausmių nėra pagrindo. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjo iš dalies, o ne visiškai, todėl ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apelianto argumentai dėl nepagrįstai iš jo M. A. J. priteistos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų seka, kad dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji jautėsi moraliai pažeminta, taip pat patyrė stresą ir pergyveno. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį teisingai vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, pasekmes, kaltę, į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nukentėjusiajai priteistos atlyginti iš nuteistojo 1000 litų neturtinės žalos suma nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams. Todėl apelianto V. F. prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. F. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. byloje yra įrodyta neabejotinai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. F. apeliacinį skundą atmesti.