- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- ATP-225-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03062-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 130 (vieno šimto trisdešimties) litų dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3300 (trijų tūkstančių ir trijų šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos ir A. M. paskirta 3300 (trijų tūkstančių ir trijų šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 20.30 val., Žemynos g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir kliudė stovintį automobilį „Honda Legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei, jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. M. įgaliotasis atstovas M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą; jei apeliacinės instancijos teismas konstatuos, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; teismui pripažinus apylinkės teismo nutarimą pagrįstu, A. M. skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų bei nepagrįstai A. M. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apelianto teigimu, A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, nesurinkus pakankamai įrodymų, ir tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 260 str. nuostatos.
Anot apelianto, policijos pareigūnas A. D., buvęs įvykio vietoje, nei tarnybiniame pranešime, nei jokiame kitame dokumente neužfiksavo jokių automobilio Honda apgadinimų, nes, jeigu tokių buvo, jie privalėjo būti aprašyti, remiantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo", be to, policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, taip pat neužfiksavo jokių duomenų, kad įvykio vietoje buvo kokių nors eismo įvykio požymių.
Nurodo, jog protokolo surašymo dieną tik liudytoja A. G. teigė, jog A. M. sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, kadangi tiek automobilio „Honda Legend" naudotojo R. M. paaiškinime, rašytame 2012-05-20, tiek ir policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota tik tai, ką teigė mačiusi A. G.. Teigia, kad pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis teismas darė išvadą, jog A. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, yra subjektyvūs liudytojos A. G. parodymai apie tai, jog ji girdėjo garsą, kuris, jos manymu, būdingas įvykusiam eismo įvykiui. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. G., nagrinėjant bylą pirmą kartą ir antrą kartą, teisme davė skirtingus parodymus apie tuos pačius įvykius. Priešingai, nei rašoma nutarime, liudytoja A. G., apklausiama teisme, parodė, kad ji nuo įvykio vietos buvo 10-15 metrų atstumu ir nematė, ar automobiliai „Renault Scenic" ir „Honda Legend" buvo susilietę. Papildomai liudytoja A. G. parodė, jog, jai priėjus prie A. M. automobilio „Renault Scenic", tarp jo ir automobilio „Honda Legend" buvo tarpas ir jie nebuvo susiglaudę.
Teigia, kad teismas netinkamai įvertino ir liudytojo R. M. parodymus, jog jis, atėjęs prie savo automobilio, rado jį apgadintą, ko vėliau neginčijo A. M.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog policijos pareigūnų L. D. ir A. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, įrodo, jog A. M. suvokė, sukėlęs eismo įvykį, nepagrįstas. Šie asmenys nebuvo įvykio vietoje, teismui pateikė tik tas aplinkybes, kurias jiems perpasakojo kiti asmenys. Priešingai, nei nurodė liudytojas R. M., susitikimo tikslas buvo ne pripažinti kaltę, apgadinus automobilį, o išsiaiškinti, jog tikrai tokie apgadinimai buvo padaryti, siūlyti savo pagalbą, atlyginant R. M. patirtą žalą.
Pažymi, jog tarp liudytojų A. G. bei R. M. parodymų yra prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino, tačiau šių liudytojų parodymais rėmėsi, priimdamas skundžiama nutarimą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai nurodyta nutarime, A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio laiku jis su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau A. M. nurodė, jog vairuotojo pažymėjimo su savimi jis neturėjo dėl to, kad iš jo tą pačią dieną buvo pavogta piniginė su visais asmens dokumentais, tai patvirtino jo turėta policijos išduota pažyma apie užregistruotą pranešimą. Ši aplinkybė yra patvirtinta Pašilaičių policijos nuovados pažyma.
Anot apelianto, šioje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, nes tokiam poelgiui nebuvo jokio motyvo.
Teigia, kad, surašant A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, šios abejonės nebuvo pašalintos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai protokolą, tyrimui papildyti arba bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog specialisto išvadoje yra pateikta kategoriška išvada, jog negalima techniniu požiūriu pagrįsti protokole nurodytos pažeidimo esmės, kad „2012-05-30 apie 20:30 Žemynos g. 2, Vilnius, A. M., vairuodamas automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, buvo neatidus ir kliudė stovintį automobilį „Honda Legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei, jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ". Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas specialisto V. M. išvadą, rėmėsi prielaida, kad automobilis „Renault Scenic" po aptariamo eismo įvykio galėjo būti suremontuotas, nes šis automobilis policijos pareigūnų pirmą kartą buvo apžiūrėtas, praėjus mėnesiui po galimo eismo įvykio. Šios abejonėms pašalinti pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti ekspertizę. Pažymi, jog bylos nagrinėjime teisme dalyvavęs AB „Lietuvos draudimas" atstovas V. P. kėlė tas pačias abejones dėl automobilio „Renault Scenic" remonto, kurias skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, bei pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, kad būtų atsakyta į klausimą, ar po aptariamo eismo įvykio automobiliui „Renault Scenic" buvo atlikti remonto darbai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad 2012-12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad A. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. A. M. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai vertintini, kai jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo A. M. taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „Honda“ apgadintas, į jį atsitrenkus A. M. vairuojamam automobiliui bei A. M. kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. Automobilio vairuotojas eismo įvykio metu turėjo suprasti, kad įvyko avarija.
Teigia, jog tos aplinkybės, kurių nenustatė policijos pareigūnai, buvo nustatytos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas remiasi tuo, kad protokolo surašymo dieną policijos pareigūnai nustatė ne tuos automobilio „Renault Scenic“ sugadinimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinės bylos medžiagoje nurodomi tik galimai įvykio metu padaryti automobilio sugadinimai. Tam, kad nustatyti, ar automobilių apgadinimai atitinka, būtinos specialios žinios. Policijos pareigūnai nėra trasologijos ekspertai. Pažymi, jog policijos pareigūnai galėjo, bet neprivalėjo byloje skirti ekspertizę. Skirtos ekspertizės išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto ir tokia ekspertizė yra skiriama tuo atveju, kai tam tikrų aplinkybių negalima, remiantis turimais įrodymais, kai nėra įvykį mačiusių liudytojų ir pan. Nagrinėjamu atveju ekspertai galėjo tik patvirtinti arba paneigti liudytojos A. G. parodymus, kad automobiliai susidūrė. Tuo metu, kai A. M. automobilį „Renault Scenic“ apžiūrėjo policijos pareigūnai ir specialistas V. M., automobilis „Renault Scenic“ galėjo būti suremontuotas arba apgadinimai galėjo būti paslėpti, naudojant specialias chemines priemones ir pan. Specialisto V. M. išvada negali būti laikoma nepriklausoma išvada, kadangi ją savo iniciatyva užsakė A. M..
Pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas" siekė savarankiškai apžiūrėti automobilį „Renault Scenic“, bet iki bylos nagrinėjimo pabaigos ir iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienos AB „Lietuvos draudimas" specialistams nepavyko pažiūrėti šio automobilio, nes prie A. M. gyvenamosios vietos šis automobilis nestovi. A. M. nenurodė, kur laikomas jo automobilis.
Be to, teigia, jog A. M. paaiškinimai skiriasi nuo liudytojų parodymų, be to, jis sutiko duoti paaiškinimus teismui tik po to, kai pasikonsultavo su teisininku.
Atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. prisipažino automobilio „Honda“ vairuotojui R. M., kad įvykis buvo. Prieš teisminį bylos nagrinėjimą A. M. siūlė atlyginti žalą, informavo apie tai, kad įvykio metu su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. A. M. informavo apie sergantį šeimos narį. A. M. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2012 -06-04.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, jog A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas tinkamai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. M. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors A. M. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2-3), liudytojų R. M., A. G., A. G., A. D. parodymais, A. D. tarnybiniu pranešimu (b.l.5), Kelių eismo įvykio vietos schema (b.l.7,8), Transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei foto lentelėmis (b.l.10, 11), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš liudytojo R. M. 2012-05-20 paaiškinimo (b.l.8), įvykio dieną jis buvo parduotuvėje, iš kurios išėjęs pamatė, kad automobilis apgadintas, nuplėštas bamperis. Priėjusi mergina jam pasakė, kad matė automobilį, kuris apgadino jo automobilį, bei parodė šio automobilio nuotrauką ir nurodė jo valstybinį numerį. Jis šią informaciją pasakė policijos pareigūnams. Mergina minėjo, kad prašė kaltininko sustoti, bet senukas nuvažiavo.
Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas R. M. papildomai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su juo susitiko toje pačioje aikštelėje, jis neginčijo kaltės ir sakė, kad buvo labai susinervinęs, nes buvo pametęs dokumentus, minėjo, kad reikalingos teisės, nes turi neįgalią anūkę. Jie apžiūrėjo automobilius. Automobilį vairavęs Algirdas prisipažino, kad užkabino jo automobilį, kad labai susinervino, nes jo dokumentai buvo pavogti ar pamesti, ir dėl to jis pasišalino. Jis pripažino kliudęs ir pasišalinęs dėl to, kad dokumentai pamesti.
Liudytoja A. G. tiek pirminiame paaiškinime (b.l.12), tiek teisme nurodė, kad tą vakarą ėjo į parduotuvę ir matė patį įvykį. Eidama link parduotuvės, ji matė, kaip aikštelėje kaltinamojo automobilis kliudė kitą automobilį - šonu prabraukė nukentėjusiojo mašiną. Ji priėjo, pabarbeno į automobilio langą ir pasakė vairuotojui, kad šis sustotų. Tačiau kaltininkas nesustojo ir išvažiavo. Ji padarė fotonuotrauką telefonu, palaukė aikštelėje, kol atėjo apgadinto automobilio savininkas ir šiam persiuntė nuotrauką. Tada išėjo namo. Kaltininkas kitą automobilį kliudė šonu, važiuodamas į priekį, po to pajudėjo atgal, bandydamas išmanevruoti. Ji stebėjo įvykį 10-15 metrų atstumu. Kai ji priėjo, pabarbeno į stiklą, vairuotojas atsidarė langą, išsakė necenzūrinius žodžius. Ji pasakė, kad šis išliptų, patarė sustoti ir prisipažinti, padarius eismo įvykį. Žmogus atsisakė pripažinti įvykį. Ji nesileido į diskusijas. Ji matė, kad automobilio šone kažkas buvo. Ji nufotografavo išvažiuojančią iš aikštelės mašiną. Jos manymu, vairuotojas, su kuriuo kalbėjosi, tikrai suprato, kad padarė įvykį.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. G. nurodė, kad automobilio modelio neprisimena, buvo eismo įvykis. Vienas iš eismo įvykio dalyvių buvo pasišalinęs. Tolimesnis įvykio tyrimas buvo perduotas jam. Jis susisiekė su liudytojais. Liudytoja atvykti ir duoti savo raštiškų parodymų negalėjo, davė parodymus telefonu. Vėliau buvo gautas jos rašytinis paaiškinimas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-05-20, apie 20.59 val. patruliuojant iš VPK OVS buvo gautas pranešimas vykti į eismo įvykio vietą Žemynos g. 2, Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi automobilio „Honda Legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. M., kuris paaiškino, kad 2012-05-20 apie 20.30 val. jis atvažiavo savo automobiliu ir paliko jį stovėti stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, Žemynos g. 2, Vilniuje. Apie 20.45 val. atėjęs prie savo automobilio, rado jį apgadintą. Prie jo priėjusi mergina pasakė, kad tai padarė automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris numetė nukritusį „Renault“ automobilio numerį ant variklio dangčio ir išvažiavo iš įvykio vietos. Daugiau liudytojų nėra (b. l. 5). Šias aplinkybes A. D. patvirtino teismo posėdžio metu.
Iš byloje esančios Kelių eismo įvykio vietos schemos ir jos priedo matyti, kad 2012-05-20 eismo įvykio metu apgadintas automobilio „Honda Legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 6,7).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir foto lentelėje užfiksuoti automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, esantys ant automobilio galinio bamperio kairės pusės (b. l. 10, 11).
Teismui pateiktoje specialisto V. M. išvadoje konstatuojama, kad pagal pateiktą medžiagą negalima duoti išvados, ar automobilių „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Legend“, Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai galėjo susidaryti 2012-05-20 eismo įvyko metu (b. l. 33-37).
A. M. teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad eismo įvykis įvyko gegužės 20. Jis netoliese gyvena. Tą dieną buvo įvykio vietoje, aikštelėje, kur atvyko su mašina. Jis buvo parduotuvėje, po ko aikštelėje manevravo, kad išvažiuotų, ir išvažiavo. Manevruojant priėjo liudytoja. Langas buvo uždarytas, ši pabarbeno. Jis nesuprato, ką liudytoja sakė. Jis susidūrimo nejautė, todėl nuvažiavo. Lango neatidarė, nes nenorėjo kontaktuoti su svetimu nepažįstamu žmogumi. Po to, kai buvo iškviestas į apklausą, jam buvo pasakytas nukentėjusiojo numeris. Jis norėjo išsiaiškinti įvykį. Tuo tikslu toje pačioje aikštelėje vieną kartą susitiko su R. M. ir pastarojo paklausė, kokie pažeidimai padaryti, nes ant jo mašinos nieko nėra. R. M. nenorėjo veltis į kalbas ir pasakė, kad išsiaiškins institucijos. Jis ant R. M. automobilio apgadinimų nematė, ją apžiūrėjo. Jis minėjo, kad nemalonumai gresia, kad jam dėl anūkės reikia naudotis automobiliu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. M. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal R. M. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu.
Apeliacinio skundo argumentai, jog policijos pareigūnai netinkamai, nesilaikant instrukcijų, apžiūrėjo automobilius, nepagrįsti. Kelių policijos pareigūnų atliekama apgadintų transporto priemonių apžiūra įvykio vietoje tik išoriškai, atliekama ne specialisto.
Kaip matyti iš liudytojos A. G. parodymų, ji matė, kaip aikštelėje A. M. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, apie tai nurodė vairuotojui bei prašė sustoti, tačiau šis, supratęs apie eismo įvykį, iš aikštelės išvažiavo. Liudytojas R. M. patvirtino jo paliktam stovėti aikštelėje automobiliui padarytus apgadinimus, nurodydamas, kad apie kaltininką sužinojo iš liudytojos A. G., vėliau bendraujant su A. M., pastarasis šio fakto neginčijo ir pripažino, kad užkabino automobilį bei pasišalino. Automobilių kontakto garsas, kurį liudytoja nurodė girdėjusi 10-15 m atstumu, taip pat šios liudytojos nurodytos aplinkybės apie tai, kad po šio kontakto per atidarytą automobilio langą ji pasakė A. M. apie eismo įvykį, paties A. M. veiksmai po automobilių kontakto leidžia padaryti išvadą, kad A. M. suprato kilusio eismo įvykio faktą, galimas neigiamas pasekmes, kurių sąmoningai tikėjosi išvengti, dėl ko neliko eismo įvykio vietoje ir tyčia pasišalino iš jos. Liudytojas R. M. teisme patvirtino, kad jam A. G. nurodyti kaltininko automobilio duomenys ir valstybinis numeris priklauso A. M. priklausančiam automobiliui, pastarasis pripažino nurodytu metu ir laiku galėjęs būti įvykio vietoje, taip pat susitikimo metu neneigė eismo įvykio, nurodė, kad buvo susijaudinęs, nes kažkur pametė ar buvo pavogtas jo vairuotojo pažymėjimas, dėl to išvažiavo iš vietos. Pažymėtina, kad R. M. pirmos instancijos teismo buvo apklaustas liudytoju, todėl dokumentų neturėjimo fakto nebūtų galėjęs sužinoti kitaip, kaip tik iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Visų dokumentų neturėjimo su savimi įvykio metu faktą pripažino teismui pripažino ir pats pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo, juos atitinka kiti bylos duomenys: pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurias jis patvirtino teismo posėdyje, kelių eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojo A. G. parodymai. Specialistas V. M. išvadoje nepatvirtino automobilių „Renault Scenic“ ir „Honda Legend“ apgadinimų susidarymo 2012-05-20 eismo įvyko metu, tačiau, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, išvadoje nurodytas prielaidas ir abejones dėl automobilių kontakto paneigia jau minėtų kitų, pripažintų patikimais, įrodymų visuma.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto V. M. išvada, šis skundo argumentas nepagrįstas.
A. M. teismui tvirtino, kad negalėjo suprasti automobilių kontakto, ką patvirtina tai, jog ant jo automobilio „Renault Scenic“ nebuvo rasti jokie apgadinimai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. M. automobilis „Renault Scenic“ pirmą kartą po 2012-05-20 eismo įvykio buvo apžiūrėtas tik 2012-06-20, t. y. praėjus mėnesiui laiko, kuris yra pakankamas laiko tarpas asmeniui, tyčia išvažiavusiam iš eismo įvykio vietos, imtis priemonių pašalinti automobilio apgadinimus. Pažymėtina, jog specialistas V. M. specialisto išvadą padarė, išanalizavęs automobilio „Renault Scenic“ fotonuotraukas, tai, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, yra pagrindas abejoti šios specialisto išvados pagrįstumu. Taip pat specialisto V. M. išvada negali būti pripažįstama nepriklausoma išvada, kadangi ją savo iniciatyva užsakė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., ji buvo apmokėta ne valstybės, o užsakovo lėšomis (b.l. 78).
Tiek proceso metu, tiek apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl liudytojos A. G. parodymų tyrimo metu, kadangi jos paaiškinimas byloje surašytas po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimą atlikęs policijos pareigūnas A. G. nurodė teismui, kad, susisiekęs su liudytoja, išsiaiškino, kad ji negali atvykti ir duoti raštiškų paaiškinimų, todėl išklausė jos nurodytas aplinkybes telefonu, vėliau buvo pateiktas ir rašytinis A. G. paaiškinimas, taip pat minėtos abejonės buvo išaiškintos ir pašalintos teisme, tiesiogiai apklausus liudytoją A. G., dalyvaujant visiems proceso dalyviams, sudarant jiems galimybę užduoti klausimus šiai liudytojai. Liudytoja parodymus davė, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinėje byloje. Duomenų, kad minėta liudytoja turėtų suinteresuotumą šioje byloje, nenustatyta, ji nepažįsta nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei kito automobilio vairuotojo. Jos parodymai iš esmės nuoseklūs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai juos vertino, kaip patikimos įrodymus byloje.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be liudytojų A. G. ir R. M. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Apygardos teismas konstatuoja, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. M. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, jog eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė apgadinimų, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, konstatavęs, kad automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs.
Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas praras galimybę dėl ligos bei fizinių judėjimo sutrikimų lankytis gydymo įstaigose.
Šios apelianto nurodytos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju, tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma, jog jam būtina lankytis gydymo įstaigose ir kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos, neįforminus eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog, nors pažeidimo padarymo metu jis galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, praeityje buvo baustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog dėl padarytų pažeidimų išvadų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. įgalioto atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.