Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo R. P., gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl 2008 m. kovo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 m. (ketveriems metams).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta ir neatlikta pagal 2007-06-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. (penkeriems metams).

Iš R. P. priteista G. A. 100 Lt turinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Iš R. P. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 1263,80 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 11 d. apie 7.30 val., Kauno raj., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, namo savininkei G. A. atidarius lauko duris, papurškė jai dujų balionėliu į veidą, kartu su nusikalstamos veikos bendrininku įsibrovė į namo vidų, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ieškant G. A. namuose laikomų pinigų, R. P. - panaudodamas fizinį smurtą G. A. atžvilgiu, t.y. pargriaudamas ją koridoriuje ant grindų, sudavė jai rankomis į galvos sritį ne mažiau kaip šešis kartus, užlaužė rankas už nugaros ir medžiagine juosta surišo kojas, tokiu būdu atimdamas galimybę G. A. priešintis bei ranka sugriebęs už plaukų daužė nukentėjusiosios galvą į grindis, reikalaudamas nurodyti pinigų laikymo vietą ne mažiau kaip dešimt kartų bei ne mažiau kaip tris kartus įspyrė jai į šoną, tokiu būdu G. A. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su poodinėmis kraujosrūvomis abiejų akių vokuose, kraujosrūvomis po abiejų akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimu, daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, muštinėmis žaizdomis dešinėje krūtinės ląstos pusėje, t.y. jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą - pinigus, tačiau šios nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji nuo patirto fizinio smurto prarado sąmonę, nepasakiusi pinigų laikymo vietos, o jis su bendrininku G. A. namuose nerado jų laikymo vietos ir iš įvykio vietos pasišalino.

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendžiu. Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Jo žiniomis, nusikaltimą padarė kiti asmenys. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vienintelės nuketėjusiosios G. A. subjektyviais parodymais, kitų įrodymų, apelianto nuomone, nėra. Buvusios sutuoktinės liudytojos J. P. parodymai jo manymu įrodomosios reikšmės neturi. Tik apeliantas žino ir drįsta liudyti, kad nusikaltimą padarę asmenys yra S. M. ir M. K., tačiau ikiteisminiame tyrime ši versija tirta nebuvo. Apelianto manymu, galutinę išvadą galima būtų daryti tik apklausus M. K.. R. P. teigia nežinojęs tikrųjų S. M. ir M. K. tikslų ir kėslų, ketinimą apiplėšti G. A. jis teigia sužinojęs tik po nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo nuomone, jo padaryta nusikalstama veika galėtų būti teisiškai įvertinta kaip padėjimas asmenims besikėsinantiems padaryti nusikalstamą veiką – savavaldžiavimą, kadangi jis nusikaltimą padariusiems asmenims paskolino priemones, kurios buvo panaudotos kėsinantis padaryti nusikaltimą. R. P. manymu, jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal švelnesnį BK straipsnį, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Taip pat jo manymu ir civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti, kadangi jis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Apeliantas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje jo advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu padarius BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nepagrįsti nuteistojo R. P. teiginiai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nors nuteistasis R. P. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

2006-12-01 specialisto išvadoje Nr. 11350 teigiama, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant dujų balionėlio, paimto 2005-11-11 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su R. P. genotipu ir tikimybė, kad egzistuoja kitas vyras, turintis identišką R. P. lokusų genotipą, yra ne didesnė, nei 0,000000000009 proc (1t., b.l. 92-93).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų penkių fotonuotraukų G. A. nurodė fotonuotrauką Nr. 3, nurodydama, kad šis asmuo iš veido bruožų panašus į vieną iš dviejų vaikinų, užpulusių ją 2005-11-11. Nuotrauka Nr. 3 yra R. P. (1 t., b.l. 135-137). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad iš stovinčių penkių vaikinų G. A. atpažino R. P., kaip vieną iš dviejų vaikinų, užpuolusių ją 2005-11-11 (1 t., b.l.138-140).

Iš nukentėjusios G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, jog ją užpuolė du vaikinai ir vieno iš jų veidą ji gerai įsidėmėjo ir jį galėtų atpažinti. Iš byloje esančio sudaryto fotoroboto, matyti, kad užpuoliko fotorobotas buvo sudarytas iš nukentėjusiosios parodymų ir kad jis labai panašus į R. P.. Iš nukentėjusiajai pateiktų atpažinimui S. M. ir M. K. fotonuotraukų, ji neatpažino nei vieno.

Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusios G. A. parodymais. Netikėti nuketėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, jais tiki ir juos vertina kaip kaltinamojo kaltės įrodymus.

J. P. duotus parodymus teismas vertina kaip gynybos taktiką ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė su kitu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Turimų įrodymų visetas yra pakankamas manyti, kad R. P. dalyvavo darant šį nusikaltimą. Nuteistojo teiginys, kad nusikalstamą veiką padarė ne jis, o kiti asmenys, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Ikiteisminio tyrimo metu kartu su R. P. daręs nusikaltamą veiką asmuo nėra nustatytas.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad R. P. anksčiau teistas 7 kartus, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Tai rodo didelį jo pavojingumą visuomenei bei visišką nedarymą išvadų iš ankstesnių teistumų. Nėra atlyginęs žalos.

Paminėtų ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma patvirtino jo kaltę, įvykdžius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus, ir apelianto prašymas apklausti skunde nurodytus asmenis būtų nepagrįstas baudžiamosios bylos proceso ištęstumas.

Iš viso išdėstyto matyti, kad teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, tad ir apelianto motyvai yra atmestini.

Aukščiau aptartos ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra teisingos, todėl nuosprendis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.