Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-09 · Administracinė byla Nr. AS-143-652-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-09
Bylos Nr.
AS-143-652-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo
F. L., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Administracinė byla Nr. AS11 – 652/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. L. (F. L.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl išvados, sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – pareiškėjas) 2007 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu, kurį 2007 m. spalio 2 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. 4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2.5-41-20054 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui F. L.“; 3) panaikinti 2005 m. birželio 30 d. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20054 pagrindu atliktą 0,7800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, registro Nr. (duomenys neskelbtini), trečiojo suinteresuoto asmens F. L. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) vardu. Pareiškėjas taip pat prašė laikinai sustabdyti atsakovų Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. 4379 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20054 galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį – (duomenys neskelbtini) ežerą, kuris priskirtas valstybinės reikšmės vidaus telkiniams ir piliečiams negrąžintinas. Nesustabdžius šių teisės aktų galiojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų galimybę ežerą perleisti kitiems asmenims, ir jo grąžinimas valstybei taptų neįmanomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsniu būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga yra aplinkybės, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šios priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, konstatavimas. Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20054 pagrindu Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo žemę. Nors pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi galimybę ežerą perleisti kitiems asmenims, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šio ketinimus perleisti nurodytą turtą. Teismas padarė išvadą, kad realios grėsmės, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, nėra, todėl prašymas atmestinas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad akivaizdu, jog laikinai nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo iškyla reali grėsmė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) ežeras gali būti perleistas tretiesiems asmenims, ir priėmus palankų teismo sprendimą, netgi panaikinus sandorį teismine tvarka, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ežerą valstybės dispozicijon būtų galima tik įrodžius įgijėjo nesąžiningumą. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo metu disponuoja aštuoniais žemės sklypais (duomenys neskelbtini). Nuo 2000 m. iki 2007 m. devynis nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus yra perleidęs kitiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą neprieštarauja atskirojo skundo reikalavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamų Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. 4379 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 2.5-41-20054, kuriais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį – (duomenys neskelbtini) ežerą, galiojimą, nes trečiasis suinteresuotas asmuo gali ežerą perleisti kitiems asmenims, o jo grąžinimas valstybei taptų neįmanomas (b. l. 90 – 96, 3 – 9).

Vertinant pareiškėjo prašymą kaip reikalavimą taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuotą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas), pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata numato galimybę sustabdyti tokio ginčijamo akto galiojimą, kuris nėra įvykdytas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, kurie yra įvykdyti. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. 4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (b. l. 49) pagrindu yra priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 2.5-41-20054 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui F. L.“ (b. l. 48), o šio sprendimo pagrindu 2005 m. birželio 30 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė (b. l. 87 – 88).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamų teisės aktų, kurie yra įvykdyti, galiojimo laikinas sustabdymas, nesukels teisinių pasekmių ir negali būti taikoma.

Taigi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalis yra iš esmės pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius