Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNS) „Vykinto bendrija“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2D-16746 „Dėl vykdomų statybos darbų rūsio patalpose (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Inspekcijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2D-2889 „Dėl vykdomų statybos darbų rūsio patalpose (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 8 d. skundą dėl statybos darbų name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant pareiškėjo teisę dalyvauti patikrinime ir gauti visą su patikrinimu susijusią būtiną informaciją; 4) iš naujo atlikus įstatymo reikalavimus atitinkantį faktinių aplinkybių patikrinimą ir nustačius aplinkybes, draudžiančias statybos darbus name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), imtis priemonių šiems darbams sustabdyti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini), yra 3-jų aukštų 2 243,07 kv. m ploto daugiabutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Šio pastato rūsyje yra negyvenamoji patalpa (rūsys), pažymėta unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpa), kurią 2019 m. lapkričio 20 d. įgijo ir šiuo metu valdo patalpų savininkai V. K. ir J. K. 2020 m. rugsėjo mėnesį V. K. ir J. K. (toliau – ir Statytojai) jiems priklausančioje Patalpoje ėmė vykdyti statybos griovimo darbus. Jų metu elektriniais laužtuvais buvo ardomos rūsyje esančios gelžbetoninės pastato konstrukcijos, per savaitę po kelis kartus buvo išvežami didelių gabaritų statybos atliekų konteineriai su gelžbetonio nuolaužomis ir kitomis statybinėmis atliekomis. Todėl Pastato savininkai, susirūpinę dėl jų pačių ir Pastate esančio jiems nuosavybės teises priklausančio turto saugumo, kreipėsi į Statytojus, prašydami paaiškinti, kokie griovimo darbai vykdomi jiems priklausančioje Patalpoje (rūsyje). 2020 m. spalio 1 d. Statytojai elektroniniu paštu atsiuntė projektinius pasiūlymus – Pastato Patalpos kitos paskirties patalpų keitimo į paslaugų patalpas kapitalinio remonto projektą (toliau – ir Projektiniai siūlymai), jo aiškinamajame rašte numatyta prieduobėje suformuoti langus bei įėjimus į atskiras paslaugų paskirties patalpas Patalpoje, išardyti Patalpoje esančias pertvaras, kapitalinėse sienose suformuoti angas, suformuoti naujas grindų konstrukcijas, naujai paskirčiai pritaikytas pertvaras, koridorius ir kt. Į pastato patalpų savininkus dėl jų sutikimo atlikti statybos darbus nebuvo kreiptasi, o bendraturčiams paprašius Statytojų pateikti statybą leidžiantį dokumentą paaiškėjo, kad statybos darbai vykdomi be statybą leidžiančių dokumentų. Baimindamiesi, kad, griaunant Pastato laikančiąsias konstrukcijas (Pastato kamino ir ventiliacijos šachtų pamatus), nesugriūtų pats Pastatas, savininkai ir jiems atstovaujantis pareiškėjas 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į Inspekciją dėl galbūt neteisėtų statybos darbų vykdymo Pastate Statytojams priklausančioje Patalpoje.

2.2. Inspekcijos Departamento atstovai 2020 m. spalio 15 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir sudarė faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. FAK-2210 (toliau – ir Aktas Nr. 1), tačiau nei nuotraukų, nei paties Akto Nr. 1 pareiškėjui nedavė, o 2020 m. lapkričio 17 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame konstatavo, kad užfiksuotiems statybos darbams, atliekamiems Pastato rūsyje, nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, be to, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas minėtą sprendimą 2020 m. gruodžio 1 d. apskundė Inspekcijos viršininkui, o 2020 m. gruodžio 11 d. skundą patikslino. Pareiškėjas prašė Inspekciją panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir atlikti pakartotinį aplinkybių vertinimą, kadangi priimdamas Sprendimą Nr. 1 Inspekcijos Departamentas pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, neatsakė į skunde keliamus klausimus, neištyrė ir neatliko išsamaus pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo bei patikrinimo. Pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. pateikė Inspekcijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. spalio 26 d. pranešimą Nr. A51-135277/20(3.3.2.26E-INF) ir 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimą Nr. A51-156605/20(3.3.2.26E-INF), kuriuose nurodoma, jog leidimas Statytojams pastatyti statybinių atliekų konteinerį bus išduotas tik tada, kai bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, jog valstybinę žemę valdanti Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) atsižvelgdama į tą faktą, kad Patalpoje numatoma vykdyti tik paprastąjį remontą, tokio leidimo neišduos.

2.3. Preliminariai žinodamas, kad Inspekcijos Departamento Akte Nr. 1 yra konstatuota, jog Patalpoje yra nupjauti „galimai seni“ vandentiekio vamzdžiai, pareiškėjas Inspekcijai pateikė pareiškėjo valdybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą, kuriame nuspręsta atstatyti visas sunaikintas Pastato Patalpoje namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Nusprendusi nagrinėti pareiškėjo skundą Inspekcija įpareigojo Inspekcijos Departamentą atlikti pakartotinį patikrinimą, o Inspekcijos Departamentas 2021 m. sausio 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-23 įpareigojo pareiškėją dalyvauti jame ir užtikrinti Pastato techninio prižiūrėtojo dalyvavimą. 2021 m. vasario 2 d. Inspekcijos Departamentas atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2021 m. vasario 3 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-131 (toliau – ir Aktas Nr. 2), tačiau patikrinimo metu nei pareiškėjui, nei Pastato techniniam prižiūrėtojui dalyvauti nebuvo leista. 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjas gavo Inspekcijos raštą Nr. 2D-4087, kad, atlikęs pakartotinį patikrinimą vietoje ir išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, Inspekcijos Departamentas nenustatė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimų. Be to, rašte nurodoma, kad apie pakartotinio patikrinimo rezultatus bei atliktus su pakartotiniu patikrinimu susijusius veiksmus Inspekcijos Departamentas išsamiai pareiškėją informavo 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2D-2889, tačiau tokio rašto pareiškėjas nebuvo gavęs. Pareiškėjas apie tai informavo Inspekciją 2021 m. kovo 23 d. raštu, o 2021 m. kovo 25 d. raštu pareikalavo pateikti pakartotinio tyrimo medžiagą bei abiejų patikrinimų aktus su nuotraukomis. Tačiau Inspekcija 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D-49-27 „Dėl informacijos apie patikrinimus, (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad jo 2021 m. kovo 23 d. kreipimosi nenagrinės, nes neturi galimybės pareiškėjo identifikuoti. Tik pateikus skundą teismui Inspekcija 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2D-5870 atsiuntė pareiškėjui medžiagą „Dėl informacijos apie patikrinimus, (duomenys neskelbtini)“, kartu pateikė Sprendimą Nr. 2 dėl pareiškėjo skundo, kuriame atsisakyta panaikinti Sprendimą Nr. 1 dėl esą nepasitvirtinusių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Taip Inspekcija faktiškai pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė, leisdama toliau Statytojams vykdyti Patalpos griovimo darbus, t. y. be statybos leidimo leido įgyvendinti Projektinių siūlymų sprendimus be suderinto ir patvirtinto Patalpos kapitalinio remonto projekto.

2.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 14 straipsnis įpareigoja bendrijos pirmininką rūpintis Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymu ir tvarkymu; pastato, jo priklausinių ir pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimu, šios priežiūros dokumentų parengimu, pildymu ir tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimu ir jų pateikimu visuotiniam susirinkimui Bendrijos valdybai ir kt. DNSBĮ 16 straipsnis nustato bendrijos valdybai atsakomybę pateikti visuotiniam susirinkimui tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, taip pat ji atsakinga už paslaugų ir rangos darbų pirkimo sąlygų ir pirkimo ataskaitų tvirtinimą. Taigi pareiškėjas turi ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, šiuo atveju pastato inžinerinių tinklų, tinkama priežiūra ir eksploatavimu.

2.5. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą statytojas privalo pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas įgyvendina CK 4.85 straipsnyje nustatytą sprendimų dėl butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo procedūrą, tačiau į pareiškėją dėl patalpų savininkų sutikimo statytojų atliekamiems statybos darbams nebuvo kreiptasi. Statytojai Patalpą įsigijo 2019 m. lapkričio 20 d., o statybos griovimo darbus joje pradėjo vykdyti 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais dar neparengę projekto ir negavę bendraturčių sutikimo. Faktinės aplinkybės parodė, kad Pastate jau yra pradėti vykdyti Statytojams priklausančios Patalpos kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) darbai, kurių įgyvendinimas identiškai atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius. Pagal Statybos įstatymą, tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti techninį projektą, atlikti projekto ekspertizę, gauti pastato patalpų savininkų sutikimą ir statybą leidžiantį dokumentą. Statytojų bendraturčiams ir pareiškėjui paprašius pateikti statybos projektą ir statybos leidimą, paaiškėjo, kad statybos griovimo darbai yra pradėti ir vykdomi be nurodytų dokumentų, todėl pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Inspekciją prašydamas skubiai sustabdyti minėtus statybos rekonstrukcijos darbus, keliančius grėsmę pastato ir jame gyvenančių žmonių bei jų turto saugumui. Inspekcijos Departamentui nustačius faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje datą, pareiškėjas papildomai su 2020 m. spalio 14 d. raštu pridėjo įrodymus, kad iš Patalpos yra pašalintas beveik 1 m storio žemės grunto sluoksnis ir apnuoginti Pastato pamatai, todėl prašė ne tik uždrausti Pastate statybos darbus, bet ir konstatuoti, jog Pastato Patalpoje vykdoma šios Patalpos rekonstrukcija. Akte Nr. 1 pareiškėjo atstovai įrašė pastabas ir pareikalavo atsiųsti šio akto kopiją bei visą patikrinimo medžiagą, tačiau Inspekcijos Departamentas atsisakė tai padaryti. Aktas Nr. 1 pateiktas tik po pusmečio kartu su Aktu Nr. 2, t. y. 2021 m. gegužės 3 d., kai jau buvo pateiktas pareiškėjo skundas teismui, kuriuo buvo prašoma teismo minėtus aktus išreikalauti iš Inspekcijos.

2.6. Sprendime Nr. 1 nėra atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus dėl pavojaus Pastatui, dėl atkastų Pastato pamatų, dėl dešimčių tonų žemės grunto pašalinimo iš Pastato rūsio ir kt. Sprendime Nr. 1 yra nepaminėtos esminės Akte Nr. 1 nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad ties Pastato pamatais yra iškasta didžiulė 1,8 m gylio duobė, jog yra iškastos duobės po Pastato pamatais ir kt. Pastato įgilinimas žemiau esamų pamatų jau yra statinio rekonstrukcija ir jai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat prie Akto Nr. 1 yra pridėta nuotrauka, kurioje matyti Pastato kieme esantis statybinių atliekų konteineris su smėliu su žvyru. Analogiškų konteinerių nuotraukas pareiškėjas yra pateikęs Inspekcijos Departamentui kartu su skundu ir papildytu skundu. Taigi priimant Sprendimą Nr. 1 Inspekcijos Departamentui buvo žinoma, kad Statytojai pašalino iš Patalpos kelias dešimtis tonų žemės grunto, tačiau Sprendime Nr. 1 dėl to nepasisakoma. Inspekcijos Departamento atstovai tikrindami faktines aplinkybes vietoje negalėjo nepastebėti akivaizdaus fakto, kad Statytojai Patalpą pertvarko, o atlieka ne paprastąjį remontą, jog jau faktiškai yra įgyvendinę dalį Projektiniuose siūlymuose suplanuotų Patalpos kapitalinio remonto sprendinių. Vien ta aplinkybė, kad Patalpoje išlaužtos gelžbetonio grindys ir pašalintas iki 0,7 cm storio žemės sluoksnis, atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius, įgalino Departamentą konstatuoti, kad Patalpoje pradėti kapitalinio remonto darbai dar neturint įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto projekto. Akto Nr. 1 sudarymo dieną, prieš atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą, Statytojai pakeitė faktinę Patalpos būklę ir užpylė išraustas duobes po pamatais. Tačiau aplinkybes dėl žemių pašalinimo iš po pamatų ir dešimčių tonų žemės grunto pašalinimo iš Pastato rūsio Inspekcijos Departamentas kažkodėl laikė nereikšmingomis ir Sprendime Nr. 1 dėl to nieko nepasisakė. Inspekcijos Departamentas sąmoningai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5, 8 ir 9 punktus, nepadarė Sprendime Nr. 1 išvadų dėl dešimties tonų žemės grunto pašalinimo iš rūsio, dėl naujo įėjimo iš patalpos 22-2 į naujai Statytojų įsirengtą nepažymėtą patalpą be statybos leidimo ir kt., siekdamas pateisinti savo neteisėtą neveikimą. Inspekcijos Departamentas Sprendime Nr. 1 iš esmės ir apsiribojo teisės aktų nuostatų išdėstymu bei formaliu aplinkybių vertinimu, nepateikdamas nuodugnios faktinių aplinkybių analizės ir išsamių nevienareikšmiškų atsakymų į pareiškėjo skunduose pateiktus klausimus, taip faktiškai nutraukdamas skundo tyrimą.

2.7. Inspekcija Sprendime Nr. 2 taip pat nepasisako dėl po Pastato pamatais iškasto grunto (pareiškėjo nurodytose vietose jis užpiltas ir nesuslėgtas slepiant neteisėtos statybos darbų pėdsakus), kurio pašalinimas kelia pavojų Pastatui. Inspekcija turėjo akivaizdžius pačių Statytojų jai pateiktus įrodymus, kad Patalpa yra avarinės būklės. Nors statinio dalies ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-69E nurodomos kitos Patalpos avaringumo priežastys, tačiau pakartotinio patikrinimo metu nei Statytojai, nei Inspekcija nepaneigė minėto ekspertinio tyrimo akto išvadų. Inspekcijos elgesys kelia pavojų ne tik Pastato patalpų savininkų nuosavybei, bet ir Pastate esančių žmonių gyvybei ir turi baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių – šalinant žemes nuo avarinės būklės Pastato pamatų Patalpos ar Pastato griūties atveju Inspekcijos veiksmus (neveikimą) vertintų teisėtvarkos institucijos. Nors Sprendime Nr. 2 konstatuota, kad statybos darbai nevyksta, aplinkybę, jog Sprendimą Nr. 2 Statytojai vertina kaip leidimą toliau tęsti statybos darbus, įrodo, kad iš karto po pirmojo patikrinimo ir Akto Nr. 1 Statytojai vėl pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei išduoti leidimą išvežti didelių gabaritų atliekų konteinerius iškastam žvyrui ir smėliui iš Patalpos. Šioje situacijoje Inspekcijos sprendimas nesiimti jokių privalomų veiksmų stabdant bet kokius statybos darbus yra absoliučiai nemotyvuotas. Nors Pastatas formaliai nėra paskelbtas avariniu, tačiau Inspekcija Sprendime Nr. 2 akivaizdžiai neužtikrino namo gyventojų saugumo.

2.8. Inspekcijos Departamentas nei Akto Nr. 1, nei nuotraukų prie jo ir kitos medžiagos pareiškėjui nedavė iki tol, kol šis nepateikė skundo teismui, todėl pareiškėjas negalėjo argumentuotai pasisakyti dėl Inspekcijos Departamento išvadų pagrįstumo Sprendime Nr. 1, taip buvo apribota jo teisė būti išklausytam. Šiuo atveju atlikdama patikrinimus pagal pareiškėjo skundą Inspekcija neatsakė vienareikšmiškai ir motyvuotai į pareiškėjo pateiktus klausimus, kodėl Patalpai esant avarinės būklės gali būti toliau tęsiami statybos griovimo darbai. Atsisakydama vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus Inspekcija pažeidė draudimą keisti į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principą. Inspekcija turėdama pakankamai informacijos apie tai, jog tikrinamas statinys laikytinas avariniu, nestabdė jame statybos darbų ir nesiėmė aktyvių veiksmų surašydama savavališkos statybos aktą, nors to pareiškėjas ir neprašė. Inspekcija pažeidė ne tik gero administravimo principą, bet ir paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms, nes savo sprendimais įgalino Statytojus toliau vykdyti statybos darbus avarinėje Patalpoje, palikdama grėsmę Pastato gyventojų sveikatai ir jų saugumui.

2.9. Atsakovo pareigūnams pakartotinio 2021 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu neleidus dalyvauti nei pareiškėjui, nei Pastato techniniam prižiūrėtojui, pareiškėjui buvo atimta galimybė parodyti paslėptus Statytojų padarytus pažeidimus, teikti paaiškinimus ir kt. Vien dėl šios priežasties Inspekcijos pakartotinis tyrimas laikytinas niekiniu. Inspekcija akivaizdžiai pažeidė teisę į tinkamą viešąjį administravimą bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių ir iš esmės nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų pareigų. Sprendime Nr. 1 Inspekcijos Departamento pareigūnai rėmėsi išimtinai Statytojų pozicija, nes jame beveik nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, todėl Inspekcija pažeidė VAĮ 3 straipsnio 9 punktą. Inspekcija ir Inspekcijos Departamentas nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti su patikrinimų medžiaga, todėl Inspekcija piktnaudžiauja valdžia ir pažeidė VAĮ 3 straipsnio 11 punkte nurodytą skaidrumo nuostatą. Inspekcijos sprendimų išvados negali būti laikomos objektyviomis ir motyvuotomis, vadinasi, Inspekcija pažeidė VAĮ 3 straipsnio 8 ir 11 punktus.

2.10. Pareiškėjo skundas buvo perduotas nagrinėti tai pačiai Inspekcijos Departamento darbuotojai A. M., o tai reiškia, kad pareiškėjo skundo išsprendimo tvarka neatitinka objektyviojo nešališkumo kriterijaus ir prieštarauja principui, jog niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua). Taigi vien dėl to Sprendimas Nr. 2 naikintinas, nes Inspekcija pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras ir akivaizdžiai pažeidė VAĮ 23 straipsnio 2 dalį.

2.11. Ginčijami sprendimai yra naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytos teisės aktų normos, pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Inspekcija neatliko išsamaus pareiškėjo skundų nagrinėjimo bei patikrinimo, iš esmės neatsakė į skunduose keliamus klausimus, neištyrė ir nevertino juose pareiškėjo pateiktų įrodymų ir (ar) sąmoningai juos ignoravo, atmetė papildomus įrodymus dėl statybos darbų avariniame name nenurodydama pagrindų juos atmesti, objektyvai neišnagrinėjo pateiktos informacijos, neleido skundo tyrime dalyvauti pareiškėjui, taip pažeisdama jo teises (VAĮ 22 str.), ir nepateikė visos prašomos informacijos apie skundų tyrimo eigą, taip pažeisdama asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras.

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjo teiginiai, jog Inspekcija neatliko išsamaus jo argumentų vertinimo bei, kad rūsio patalpose pradėtiems vykdyti darbams turėjo būti gauti statybą leidžiantys dokumentai, yra išimtinai deklaratyvūs ir padaryti vien tik dėl to, jog Inspekcijos sprendimais nebuvo konstatuota pareiškėjo reikalauta aplinkybė, t. y. kad rūsio patalpose buvo atliekamas kapitalinis remontas ir (ar) rekonstrukcija. Pareiškėjas subjektyviai suvokia ir vertina nagrinėjamą situaciją, o tai lemia ir neteisingų argumentų bei išvadų išdėstymą patikslintame skunde.

4.2. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundų tyrimo metu surinktus dokumentus ir atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (14-5)-D8-4403 pateiktą išaiškinimą, 2020 m. lapkričio 17 d. priėmė išsamų, motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą sprendimą, jog ginčo pastate atliktais trečiųjų asmenų darbais nebuvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, nebuvo keičiami statinio išorės matmenys, taip pat nebuvo keičiama pastato rūsio patalpų išvaizda, o tik buvo atlikti tam tikri grindų nuardymo darbai bei patalpose tarp 22-2 ir 23-8 buvo atidengta seniau užmūryta anga (įrengiant duris), o tai pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus yra pripažįstama paprastaisiais remonto darbais, kuriems atlikti nėra privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. skundo ir 2020 m. gruodžio 11 d. patikslinto skundo nagrinėjimą bei 2021 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2D-2889 priėmimą.

4.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad 2021 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 2D-2889 turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad, Inspekcijai 2021 m. vasario 2 d. atliekant pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašant 2021 m. vasario 3 d. pakartotinio patikrinimo aktą Nr. FAK-131, šiuose veiksmuose nebuvo leista dalyvauti pačiam pareiškėjui ir pastato techniniam prižiūrėtojui, todėl taip buvo pažeista asmenų skundų nagrinėjimo tvarka bei patikrinimo procedūros. Tiek pareiškėjui, tiek ir pastato techniniam prižiūrėtojui pakartotinio patikrinimo metu į tretiesiems asmenims nuosavybės teises priklausančias rūsio patalpas neleido patekti būtent šių patalpų savininkas V. K., kadangi senasis bendrojo naudojimo patalpų techninis prižiūrėtojas UAB „Mano būstas Vilnius“ pakartotinio patikrinimo metu dar nebuvo perdavęs bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šilumos, elektros, vandentiekio, nuotekų tinklų ir kt.) planų ir kt. susijusios dokumentacijos naujajam patalpų techniniam prižiūrėtojui ir pareiškėjui, todėl V. K., nebūdamas tikras, kad pareiškėjas ir naujasis patalpų techninis prižiūrėtojas turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamu klausimu, kaip patalpų savininkas nusprendė pasinaudoti jam priklausančia teise į patalpas neįleisti pašalinių asmenų, todėl pareiškėjas ir patalpų techninis prižiūrėtojas į nurodytas patalpas buvo neįleisti pagrįstai, dėl to tokios situacijos niekaip negalima laikyti asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos bei patikrinimo procedūrų pažeidimu.

4.4. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius konstatavo, jog paprastajam patalpos remontui didžiagabaritinių statybinių atliekų konteinerių nereikia, o tai paneigia Inspekcijos Departamento išvadą, kad Patalpoje atliekamas parastasis remontas, kadangi Statytojai kelias savaites per dieną išgabendavo po du didžiagabaritinių statybinių atliekų konteinerius su žemėmis, yra grynai deklaratyvūs, savo subjektyvių argumentų dėl galimo trečiųjų asmenų statybinių atliekų konteinerių su žemėmis gabenimo pareiškėjas patikslintame skunde nepagrindė jokiais patikimais rašytiniais įrodymais, be to, jokiuose galiojančiuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad paprastiesiems remonto darbams vykdyti ir jų metu susikaupusiam statybiniam laužui šalinti negali būti pasitelkiami statybinių atliekų konteineriai.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendime neatskleista bylos esmė, nėra paminėti šiai bylai labai svarbūs dokumentai, įskaitant ekspertinio tyrimo aktą, atsakovo sprendimą, kuriuo jis naikina vieną iš skundžiamų sprendimų. Atsakovas ginčijamais sprendimais trečiojo asmens atliekamus statybos darbus nepagrįstai pripažino paprastojo remonto darbais ir tuo pagrindu nesiėmė jokių Priežiūros įstatyme nustatytų statybos valstybinės priežiūros institucijos funkcijų, kadangi paprastojo remonto statybos darbams nėra būtina parengti statybos projekto, nėra reikalaujama atlikti projekto ar statinio ekspertizės, gauti pastato patalpų savininkų sutikimo ir kt. Taip pat pareiškėjas išdėstė argumentus dėl to, kad atsakovo sudarytuose patikrinimo aktuose ir jų pagrindu priimtuose sprendimuose nebuvo užfiksuota dalis patalpose atliktų statybos darbų, ir dėl to, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti atliekamuose statybos darbų patikrinimuose.

17.2. Atsakovas rėmėsi Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (14-5)-D8-4403 pateikta nuomone, kad rūsio patalpų aukščio didinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, šiais darbais neperstatomos statinio (pastato) laikančiosios konstrukcijos, ir nepadidinami statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis), todėl šie darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui. Šiame rašte nėra pasisakyta, ar tokie statybos darbai yra paprastasis, ar kapitalinis remontas, raštas nebuvo pridėtas prie skundžiamo sprendimo (pateiktas į bylą su atsiliepimu).

17.3. Pareiškėjas byloje 2022 m. kovo 14 d. pateikė teismo eksperto architekto R. M. ir konstruktoriaus G. T. ekspertinio tyrimo aktus (su dokumentu Nr. DOK-7762), kuriuose yra pasisakyta dėl Inspekcijos patikrinimo aktuose užfiksuotų statybos darbų ir skundžiamuose sprendimuose pateikto vertinimo. Specialistai pateikė argumentuotas išvadas, kad vykdomi statybos darbai tikrai nėra paprastasis remontas, jog tai tikrai yra kapitalinis remontas, o galbūt ir statinio rekonstrukcija. Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas gavo ir pateikė teismui Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011, kuriame pats atsakovas pripažino, kad rūsio patalpos įgilinimas atidengiant namo pamatą yra ne paprastojo remonto, bet kapitalinio remonto statybos darbai, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.05.21:2016) 40 ir 40.10 punktais, kurie nukrovimą ar grunto nukasimą priskiria geotechniniams poveikiams, o geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas taip pat atliko ne vieną naują statybos darbų patikrinimą, įskaitant 2022 m. kovo 31 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuriame pareiškėjui taip pat nebuvo leista dalyvauti ir apie kurio rezultatus pareiškėjas buvo 2022 m. kovo 23 d. informuotas raštu Nr. 2D-5316. Po 2022 m. kovo 31 d. patikrinimo atsakovas nusprendė, kad rūsio patalpose atliekami kapitalinio remonto darbai, neparengus privalomo kapitalinio remonto projekto ir neatlikus jos ekspertizės.

17.4. Teismo posėdžio dieną atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. pateikė teismui Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. raštą dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo, kuriame nurodyta, kad „atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, konstatuota, kad Rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, <..> Taigi nustačius, kad Rūsio patalpose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, Departamento 2021 m. vasario 24 d. raštas Nr. 2D-2889 bei jame nurodyti teiginiai, jog Rūsio patalpoje atlikti statybos darbai nepriskirtini statinio kapitaliniam remontui, laikytini negaliojančiais.“. Tai reiškia, kad dar iki teismo posėdžio kitu savo administraciniu aktu atsakovas panaikino vieną iš šioje byloje pareiškėjo apskųstų teisės aktų kaip nepagrįstą. Teismas jau po minėto atsakovo sprendimo priėmimo pasisako, kad atsakovo panaikintas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jame nurodyti statybos darbai pagrįstai pripažinti paprastojo remonto statybos darbais, tai reiškia, jog teismas nesutinka su atsakovo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu.

17.5. Teismo išvados apie tai, kad atsakovo nevertinti statybos darbai nelaikytini statinio rekonstrukcija yra ne tik niekuo nepagrįstos, bet ir išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, kadangi atsakovo sprendimuose tie darbai (įgilinimas po pamatu) nebuvo vertinti. Vienintelis dokumentas, kuriame yra pasisakyta dėl šių darbų vertinimo, yra ekspertinio tyrimo aktai.

17.6. Šios bylos nagrinėjimo esmė, ar patikrinimo metu buvo, ar nebuvo kapitalinio remonto požymių. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo, tačiau tai iš tikrųjų net nėra išvada, bet perrašytas skundžiamo sprendimo teiginys, kuris sprendime net nėra vertinamas, nors jo pagrįstumo vertinimas yra bylos esmė.

17.7. Šioje byloje pareiškėjas neprašė teismo pripažinti, kad vykdomi statybos darbai yra rekonstrukcija, ar jog vykdomiems statybos darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tai yra kitos Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. eI3-4629-764/2022 objektas. Ta byla taip pat buvo paskirta sprendimą šioje byloje surašiusiai teisėjai.

17.8. Inspekcija trečiajam asmeniui dėl ginčo statybos darbų 2022 m. balandžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti. Ši aplinkybė reiškia, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino teismo nagrinėtą pareiškėjo argumentą ir motyvavo tokį savo sprendimą atitinkamais faktais bei teisės normomis.

17.9. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas 2020 m. spalio 15 d. faktinių duomenų statybvietėje patikrinimo metu dalyvavęs Inspekcijos darbuotojas, nebuvo pateiktas kažkoks patikrinimo metu darytas garso ar video įrašas, kuris fiksuotų aplinkybę, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. faktinių duomenų statybvietėje patikrinimo metu buvo žodžiu informuotas apie galimybę raštu kreiptis į Inspekciją gauti faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl vykdytų patikrinimų ir jų metu priimtų sprendimų pateikimo, pareiškėjas į tuos prašymus gavo atsakovo atsakymus, tačiau su jais nei Aktas Nr. 1, nei nuotraukos prie jo nebuvo pateiktos.

17.10. Nei pareiškėjas, nei jo pirmininkas neturi (nėra susikūrę) savo vardu pašto dėžutės e. pristatymo sistemoje, į kurią atsakovas nurodo išsiuntęs Sprendimą Nr. 2, todėl išsiųsti raštą per šią sistemą pareiškėjui atsakovas objektyviai negalėjo, nes per šią sistemą įmanoma išsiųsti pranešimą tik tam adresatui, kuris yra sistemoje susikūręs savo elektroninę pašto dėžutę.

17.11. Byloje net nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjo atstovas į patalpas nebuvo įleistas dėl to, jog to neleido tretysis asmuo. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad statybų valstybinės priežiūros institucija privalėjo užtikrinti namo administratoriaus atstovo dalyvavimą statybos darbų patikrinime, nepaisant to, ką norėjo ir ko nenorėjo į savo patalpas įsileisti V. K.

17.12. Teismas priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui, nors nenurodė kokios minėto asmens teisės ir interesai buvo apginti šiuo teismo sprendimu. Pareiškėjas pareiškė tris reikalavimus atsakovui, kurie buvo susiję su minėto asmens atliekamais statybos darbais. Du iš trijų reikalavimų atsakovas įvykdė dar iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. atliko pakartotinį statybos darbų patikrinimą, 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino šioje byloje apskųstą Sprendimą Nr. 2 ir pripažino, jog jame nurodyti teiginiai, kad rūsio patalpoje atlikti statybos darbai nepriskirtini statinio kapitaliniam remontui, laikytini negaliojančiais. Be to, atsakovas kitais savo sprendimais pripažino, kad trečiojo asmens vykdomi statybos darbai yra neteisėti ir statytojui 2022 m. balandžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą. Taigi visko, ko pareiškėjas reikalavo kreipdamasis į atsakovą su 2020 m. spalio 8 d. skundu ir dėl ko pareiškėjas padavė skundą šioje byloje, pareiškėjas iš esmės pasiekė, t. y. bent jau atsakovui pareiškėjas įrodė esminį šio skundo pagrindą. Nors teismas pareiškėjo skundą atmetė, jokie trečiojo suinteresuoto asmens interesai tokiu sprendimu nebuvo apginti.

Šalies argumentai

19.3. Pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dėl ko nėra jokio pagrindo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Tretieji suinteresuotieji asmenys nesutinka su tokiais teiginiais, nes jeigu teismas vis tik nustatytų kapitalinio remonto požymius, institucija būtų priversta taikyti administracinę atsakomybę trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, t. y. toks sprendimas turėtų įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms.