- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1-1153-537/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S.
2020 m. rugsėjo 20 d., apie 15.30 val., kieme, adresu V(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pastūmė sūnų L. S., dėl ko pastarasis nukrito ant trinkelių ir nusibrozdino kairį ir dešinį petį, kas nukentėjusiajam L. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. V. S. kaltu prisipažino visiškai. Pripažino, jog namuose tarp jo ir sūnaus L. kilo konfliktas. Būdamas neblaivus, pastūmė sūnų L., dėl ko pastarasis krito ant trinkelių, abu susikibo ir raičiojosi, o sūnus susižalojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sūnaus atsiprašė, su juo susitaikė ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltės formą ir faktines aplinkybes, visiems proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti byloje esantys įrodymai ( BPK 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio pagrindu )
Nukentėjusysis L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nurodytą dieną jis namuose pasakė, kad jis neblaivus negali kieme vairuoti automobilio, dėl ko tėvas supyko, garaže pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pamena, kad tėvas išbėgo iš garažo ir bandė suduoti su šluota, tačiau jis išsisuko nuo smūgių šluota. Mama bandė raminti tėvą, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs, nerimo. Tada tėvas jį pastūmė ir jis krito ant trinkelių ir susižalojo kairį bei dešinį petį. Papildė, kad kai parkrito ant trinkelių, tėvas sugriebė jam už kaklo su ranka. Pretenzijų tėvui neturi, civilinio ieškinio nereiškia ( b. l. 45–46).
Liudytojai E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog nematė to momento, kaip tėvas sužalojo brolį L., tačiau vėliau mama pasakojo, kad tėvas pastūmė brolį ant trinkelių ir jie abu voliojosi ant trinkelių ( b. l. 54–56).
L. R. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo L. S. parodymus, kad matė, kaip supykęs neblaivus jos vyras V. S. stūmė L., nuo ko šis krito ant kieme esančių trinkelių ir susižalojo. Matė, kaip nugriuvusiam sūnui vyras sugriebė už kaklo ir jie abu raičiojosi ant trinkelių, po ko iškvietė policijos pareigūnus ( b. l. 59–61, 64).
Šalies argumentai
2020-09-20 protokole – pareiškime policijai L. S. nurodė, kad 2020-09-20, apie 15 val. 30 min., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivaus tėvo V. S. gim. (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis užsimojo šluota jam suduoti, o vėliau norėjo suduoti beisbolo lazda, tačiau jis išsisuko. Vėliau su juo susikibo sugriebė jam už kaklo, dėl ko jį parmetė kieme ant trinkelių. Dėl to jautė fizinį skausmą bei nusibrozdino kairį bei dešinį petį (b. l. 6–8)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje užfiksuota, kad V. S. buvo agresyvus, daužė daiktus, puolė muštis, t. y. puolė nukentėjusįjį su beisbolo lazda, tačiau jam nepataikė. Po to abu su tėvu susikibo bei tėvas parmetė jį lauke ant trinkelių, dėl ko nusibrozdino abu pečius, bei jautė fizinį skausmą. Fiksuoti smurtą rodantys požymiai ( b. l. 19–22).
Specialisto išvadoje Nr. G 434/2020 (09) pažymėta, kad L. S. konstatuoti nubrozdinimai kairės mentės ir dešinės peties srityse sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 52)
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad V. S. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 15.30 val., būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto su sūnumi metu, tyčia, pastūmė sūnų L. S., nuo ko pastarasis nukrito ant trinkelių ir krisdamas nusibrozdino kairį ir dešinį petį. Nukentėjusiajam L. S. buvo padaryti nubrozdinimai kairės mentės ir dešinės peties srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam ar spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. S.
nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), nedirba (b. l. 75), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 74 ). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir abu susitaikė, turtinę žalą atlygino, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismo manymu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsniu, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nes yra visi tam įstatyme numatyti pagrindai ( asmuo pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitaikė, žala atlyginta, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ).
Aplinkybė, jog kaltinamojo atžvilgiu 2020-09-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ( dėl neteisėto šaudmenų laikymo), teismo vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes joks procesinis sprendimas byloje nepriimtas, tik pareikštas įtarimas. Pasak prokurorės, paskirta užduotis dėl šovinių tyrimo. Be to, kaltinamojo teigimu, jis turėjo leidimą laikyti šaudmenis tiek lygiavamzdžiui šautuvui, kurio šoviniai ir paimti, tiek ir pistoletui „Makarov“. Nurodytos aplinkybės teismui neduoda pagrindo manyti, kad jis gali ateityje daryti naujus nusikaltimus.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes, bylos duomenimis, kaltinamasis ne pirmą kartą, būdamas neblaivus, namuose kelia konfliktus, smurtauja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304–307 straipsniais, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
B. V. S. atžvilgiu nutraukti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.