Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;

122.4.; 128.17.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 28 d.,

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (įkeisto daikto savininko) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus M. R. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko N. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Skolininkas N. G. užtikrindamas iki 2008-06-28 iki suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui M. R. G. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 103,94 kv.m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. 1095(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto vertė 667 000 Lt.

Kreditoriaus M. R. prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2008-05-28 paskolos sutartis su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais - suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną kreditoriui yra skolingas 218 000 Lt bei 19 620 Lt delspinigių, 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistą butą su rūsiu.

CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2008 m. lapkričio M. R. buvo grąžinta 28 500 Lt paskolos, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Prie atskirojo skundo pridedamas 2008-11-11 pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas (b.l. 36), taip pat nepatvirtina, jog dalis paskolos buvo grąžinta. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiame dokumente nurodytas asmuo, t.y. S. S., būtų įgaliota priimti pinigus kreditoriaus M. R. vardu. Nors apeliantas teigia, kad kreditorius M. R. neperdavė paskolos gavėjui N. G. visos paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, tačiau byloje esantis pakvitavimas (b.l. 17) patvirtina, kad N. G. 2008-05-28 iš kreditoriaus M. R. gavo 218 000 Lt. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto nėra sprendžiamas klausimas dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo. Jeigu skolininkas mano, kad kreditorius netinkamai įvykdė paskolos sutartį, tai turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto įkeisto daikto savininko G. G. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.