Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-06-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-4670-723/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
e2YT-4670-723/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01052-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
Č. T.
Suinteresuotas asmuo
L. B., V. U., Vilniaus rajono 8-jam notarų biurui, K. K.
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4670-723/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01052-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei,dalyvaujant pareiškėjui Č. T., jo atstovei advokatei Ievai Kubilienei,suinteresuotiems asmenims L. B., V. U.,teismo vertėjai Alicijai Stančinskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 8-jam notarų biurui, V. U., L. B., K. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Č. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T. po savo sutuoktinio B. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), viena priėmė palikimą po savo vyro mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, t.y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančią dalį, konkrečiai ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ rūkyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad po motinos V. T. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, kreipėsi į paskutinės mirusiosios gyvenamosios vietos notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Tačiau Vilniaus rajono 8-asis notarų biuras negali išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimą sudarantis nurodytas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas palikėjos vardu, tačiau nuosavybės teisės į jį įgytos santuokos su B. T. metu, todėl jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Kadangi palikėja iki savo mirties nebuvo įforminusi palikimo priėmimo fakto po vyro mirties, todėl šis faktas nustatytinas teismo tuo tikslu, kad pareiškėjas galėtų priimti palikimą pagal testamentą po savo motinos mirties pilna apimtimi. Pareiškėjas ir jo trys seserys (suinteresuoti asmenys byloje) tėvo mirties metu buvo pilnamečiai ir kartu tėvų namuose jau nebegyveno. Pareiškėjo motina liko gyventi šeimos namų ūkyje ir tik 2003‑03-25 pirmą kartą įregistravo nuosavybės teises į statinius ir pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), o 2010-02-18 įsigijo nuosavybėn ir po šiais statiniais esantį valstybinės žemės sklypą. Per visą šį laikotarpį iki pat savo mirties ji viena gyveno šiame name, vedė ūkį, pati jį išlaikė, mokėjo mokesčius ir rinkliavas, t.y. priėmė palikimą po vyro mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Niekas kita iš suinteresuotų asmenų po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bei nepradėjo faktiškai naudotis turtu po jo mirties.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 8-ojo notarų biuro notarė A. K. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo motinai būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinio B. T. mirties ji palikimą priėmė pradėjusi turtą valdyti. Pažymėjo, kad į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą po B. T. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylą nepradėta.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas Č. T. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad priėmė motinos palikimą. Notaras nusiuntė į teismą, kad nustatyti palikimą pilna apimtimi. Po tėvo mirties motina toliau liko gyventi tame name ir viską tvarkėsi. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Pareiškėjo atstovė adv. I. Kubilienė nurodė, kad pareiškėjui juridinę reikšmę turinčio fakto nenustatymas trukdo priimti palikimą po motinos mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. U. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad motina po tėvo mirties viską mokėjo, tvarkė. Ji dėl palikimo nesikreipė ir jokių pretenzijų dėl palikimo neturi.

Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškimu sutiko.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

4. Pareiškėjas pareiškime teismui suformulavo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. konkrečios nekilnojamojo turto palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t. y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškimas šioje dalyje (t.y. nurodyti konkretų paveldimą turtą) negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

5. Byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais teisme nustatyta, kad pareiškėjo Č. T. ir suinteresuotų asmenų V. U., L. B., K. K. tėvas B. T. mirė (duomenys neskelbtini), o motina V. T. mirė (duomenys neskelbtini). V. T. 2008‑09‑25 testamentu visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui (pareiškėjui) Č. T.. Tačiau po pareiškėjo tėvo B. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo klausimai nebuvo išspręsti.

6. Taigi, nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki naujojo civilinio kodekso (toliau - CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Tokiu būdu, B. T. palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo jo mirties (duomenys neskelbtini).

7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo motinos V. T. vardu nuosavybės teisės registruotos į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūkyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas V. T. įgytas santuokos su B. T. metu, todėl laikytinas jų bendrąją nuosavybe. Kadangi palikimo dokumentai po B. T. mirties nebuvo sutvarkyti, todėl pareiškėjas priimdamas motinos palikimą, negali priimti tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto pilna apimtimi.

8. Nustatyta, kad V. T. po sutuoktinio mirties liko gyventi bendruose šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir juose gyveno viena iki pat savo mirties. Ji po sutuoktinio mirties toliau valdė ūkį, jį išlaikė, mokėjo privalomus mokesčius, įsigijo po pastatais esantį valstybinės žemės sklypą. Suinteresuoti asmenys pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo, jas patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad V. T. po savo sutuoktinio B. T. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis jo dalimi nekilnojamojo turto, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

9. Kadangi pareiškėjas negali kitokiu būdų gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, jis nustatytinas teismo, t.y. kad V. T. po savo sutuoktinio B. T. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 – 3 d., 576 str., 573 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-269,270,444-448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius