Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Renatai Gudavičiūtei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002-10-21 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 3 d., administracine tvarka už KET baustas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2010-07-20, apie 19 val. 05 min., Vilniuje, Ukmergės g. ties pastatu Nr. 315B, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmergės gatve, link Geležinio Vilko gatvės pusės, buvo neatsargus ir neatidus, esant matomumo zonoje pažymėtai apsisukimo vietai, neprivažiavęs apsisukimo vietos, apsisukdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ horizontalaus ženklinimo 1.15 punkto „Nukreipimo salelės: užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles“ pažymėtame kelyje 1.15.1 papunktyje „kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį“, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, todėl su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. K., nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 106, 161 punktų, 3 priedo reikalavimus.

Kaltinamasis E. Z. tiek apklaustas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2010-07-20, apie 19.00 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės gatve link miesto centro pusės. Buvo šviesus paros metas, giedra, važiuojamoji dalis sausa. Važiuojant Ukmergės gatve ketino ties Ukmergės g. 315B pastatu apsisukti, todėl važiavo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir eismo juosta, skirta važiuoti link pažymėto apsisukimo. Neprivažiavus iki pažymėtos apsisukimo vietos maždaug 37 metrų atstumui, nutarė apsisukti, o prieš jį važiavęs automobilis nuvažiavo link apsisukimo vietos. Priekyje esančioje sankryžoje matė, kad priešingoje eismo juostoje važiuojančioms transporto priemonėms užsidegė žalias šviesoforo signalas ir transporto priemonių srautas pajudėjo nuo miesto centro pusės. Matė, kad nuo šviesoforo judėjo trečia eismo juosta motociklas, kuris judėjo arčiau vidurio važiuojamosios dalies. Įvertinęs atstumą iki artėjančių transporto priemonių manė, kad spės apsisukti, todėl įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Įvažiavus į priešingos krypties trečią eismo juostą, užgeso automobilio variklis, dėl kokių priežasčių jis užgeso, nežino. Užgesus automobiliui prastovėjo keletą sekundžių, kiek, nurodyti negali, gal 7 sekundes. Stovint vis bandė užvesti automobilį. Užvedęs automobilį tuo pačiu momentu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio dešinės pusės priekines dureles, nuo kurio išbyrėjo šoninių durelių stiklas. Kas atsitrenkė į automobilį, nematė. Kadangi užvedė automobilį, baigė apsisukimo manevrą, ir sustojo priešingos krypties pirmoje eismo juostoje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad nuo jo automobilio kėbulo nuslydo ant bagažinės dangčio motociklo vairuotojas, jam padėjo atsikelti ir pasodino ant bordiūro. Matė, kad trečioje eismo juostoje gulėjo motociklas. Susidūrimo metu, kaip minėjo, jo vairuojamas automobilis stovėjo. Kadangi neturėjo telefono, kažkas iš pašalinių iškvietė policiją ir GMP, kuri motociklininką nugabeno į ligoninę. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi ( b. 1. 56-57).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Z. papildė, kad neprivažiavo prie apsisukimo vietos 37 metrų. Nuo apsisukimo vietos iki šviesoforo buvo irgi toks pats atstumas. Matė stovinčias mašinas prie šviesoforo. M. K. motociklas buvo prie šviesoforo vidurio. Transporto priemonėms vos pajudėjus ir jis apsisukinėjo. Nesitikėjo, kad nukentėjusysis taip greitai išvystys greitį. Būtų spėjęs padaryti apsisukimą, bet sustojo jo mašinos variklis, sugedo. Bandė užsikurti apie 5-7 sekundes, tačiau automobilis užsivedė tik iš antro karto ir tuo metu pajuto smūgį į šoną. Pripažįsta, kad neapgalvotai paskubėjo ir kirto dvigubą ištisinę juostą. Gailisi dėl padarytos avarijos. Po eismo įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, tačiau nesutarė dėl kainos. Turi nukentėjusiojo striukę, kuri po eismo įvykio visiškai nenukentėjo, jokio įbrėžimo ant jos nėra. Dėl šios priežasties mano, kad nukentėjusiajam buvo padaryta mažiau sužalojimų, nei jis nurodo. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, jog nukentėjusiojo reikalaujama priteisti neturtinė žala yra pernelyg didelė. Autoįvykio metu nukentėjusysis buvo su džinsais, marškiniais, striuke ant viršaus, šalmu, tačiau laikrodžio nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško savo kaltės pripažinimo E. Z. kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad 2010-07-20, apie 19.00 val., vairavo jam priklausantį motorolerį „Piaggio GT125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas, Ukmergės gatve, pirma eismo juosta, nuo miesto centro pusės link Panevėžio pusės. Sustojo prie šviesoforo, nes degė raudona šviesa ir stovėjo pats pirmas pirmoje eismo juostoje. Stovėjo labai trumpą laiką. Užsidegus žaliai šviesai, pajudėjo į priekį. Prie „Tanagros“ ketino sukti į kairę, todėl rikiavosi į antrą eismo juostą, važiavo apie 50 km/h greičiu. Ties apsisukimu link P/C „BIG“, priešpriešinėje eismo juostoje, matė stovinčius ir laukiančius apsisukti automobilius. Pravažiavus šį apsisukimą ir dar šiek tiek pavažiavus (kokį atstumą nuvažiavo, nurodyti negali, nes neatsimena) staiga prieš akis iššoko automobilis. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, neįskaičiuojant lėtėjimo juostos, atsitrenkė į automobilio priekines dureles. Savo civilinį ieškinį palaiko pilnai. Autoįvykio metu jam buvo padaryta materialinė ir moralinė žala. UAB „PZU Lietuva“ dalį žalos atlygino. Liko neatlyginta materialinė žala už prarastą laikrodį, kainavusį 1449 Lt. Prašo šią sumą priteisti iš UAB „PZU Lietuva“. Laikrodį 2010-05-03 įsigijo iš UAB „Narkada“ už didmeninę kainą. Moralinę žalą vertina 20 000 Lt, 8472 Lt prašo priteisti iš UAB „PZU Lietuva“, o 11368 Lt iš E. Z.. Taip pat prašo priteisti iš UAB „PZU Lietuva“ delspinigius ir palūkanas. Nukentėjusysis nurodė, jog UAB „PZU Lietuva“ jam atlygino už nedarbingumo laikotarpį, trukusį 8 dienas, sumokėdama 160 Lt. Pasisakydamas dėl patirtos moralinės žalos M. K. paaiškino, jog didžiausią moralinę žalą patyrė negalėdamas džiaugtis savo antrąja atžala. Praėjus dviems savaitėms po eismo įvykio, turėjo atostogas, kurios buvo sugadintos, nes jam buvo sugipsuota ranka, todėl negalėjo su vaikais išvažiuoti prie jūros, nei kokių kitų kelionių planuoti. Praėjus 8 dienoms po eismo įvykio buvo priverstas išeiti į darbą, nes bendradarbiai atostogavo ir nebuvo kam dirbti. Ranka buvo sugipsuota mėnesį. Kaltinamojo pateikta striukė yra jo, tačiau kaip ji atsirado pas E. Z., negali pasakyti. Eismo įvykio metu striukės nevilkėjo, nes buvo labai karšta. Kai šilta striukę vežiodavosi bagažinėje. Po įvykio motorolerio bagažinė nutrūko ir daiktai mėtėsi. Kažkas tuos daiktus surinko. Tą dieną vilkėjo marškinėlius, džinsus, batus, akinius, šalmą. Po avarijos prarado laikrodį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Ž. paaiškino, kad vasarą, dabar datos neatsimena, su dukra automobiliu Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės gatve link „Senukų“ pusės į prekybos centrą „BIG“. Ties Ukmergės g. 315B pastatu esančiame apsisukime ketino apsisukti. Sustojo prie punktyrinės linijos, antroje ar trečioje eismo juostoje, skirtoje apsisukti, ir laukė, kol pravažiuos mašinos. Prieš jas apsisukime sustojo lengvasis automobilis, jis praleidinėjo transporto priemones, važiuojančias Ukmergės gatve nuo centro pusės link prekybos centro „BIG“. Matė, kad iš paskos jos važiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis Audi. Sustojusi laukė, kada bus galima pasukti. Pasižiūrėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad už jos važiavęs automobilis Audi staigiai apsisukinėja į kitą pusę. Kaip vairuotojas numušė motociklininką, ji nematė. Kartu važiavusi jos dukra labai išsigando ir sušuko, todėl ji atsisuko ir pamatė motociklininką, gulintį ant mašinos kapoto. Viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes.

Apklausta teisme liudytoja A. S. paaiškino, kad vakare važiavo į degalinę automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo E. Z.. Sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje, už vairuotojo. Važiuojant automobiliu snaudė, todėl nieko nematė ir neatsimena. Pastebėjo, kad buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Kai atsibudo, nukentėjusiojo nematė. Nežino, kodėl buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Taip pat neatsimena, kur buvo transporto priemonė, kai pabudo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojos G. Ž. paaiškinimais nustatyta, jog ji 2010-07-20, apie 19.05 val., važiavo automobiliu Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, automobilį vairavo mama. Važiavo Ukmergės gatve link centro pusės ir ties Ukmergės g. 315B pastatu esančiame apsisukime ketino apsisukti (važiuoti kryptimi link P/C „BIG“). Prieš jas apsisukime sustojo lengvasis automobilis, koks, nepamena, jis praleidinėjo transporto priemones, važiuojančias Ukmergės gatve nuo centro pusės link P/C „BIG“. Sustojo už jo. Ties apsisukimu yra papildoma juosta, jos sustojo joje ir laukė, kada bus galima pasukti. Prieš jas stovintis automobilis buvo pasisukęs į kairę pusę.Stovint matė, kad Ukmergės gatve nuo centro pusės link P/C „BIG“, antra eismo juosta važiavo mopedas. Važiavo, atrodo, negreitai. Šis mopedas pravažiavo apsisukimą ir matė, kad iš jų krypties eismo juostos automobilis Audi pasuko į priešpriešinę eismo juostą, užkirsdamas kelią mopedui. Koks atstumas tuo metu buvo nuo automobilio Audi iki mopedo, tiksliai parodyti negali, bet gana nedidelis, mopedui nebuvo laiko nei stabdyti, nei kitaip išvengti susidūrimo. Mopedas atsitrenkė į Audi automobilio dešinę pusę ir nuo smūgio mopedo vairuotojas, atrodo, perskrido per automobilį. Liudytoja kartu su motina nuvažiavo prie „Senukų“, ten apsisuko, o joms atvykus į įvykio vietą jau buvo greitoji pagalba. Savo duomenis nurodė policijos pareigūnams (b.l. 40-41).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojos B. M. paaiškinimais nustatyta, jog B. M. 2010-07-20, apie 19.05 val., vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. neprisimena. Važiavo Ukmergės gatve nuo centro pusės, link P/C „BIG“ pusės. Ukmergės gatvėje užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas (atrodo pėsčiųjų), sustojo prieš šviesoforą pirmoje eismo juostoje pirma. Šalia jos, antroje eismo juostoje buvo sidabrinės spalvos automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo. Pirmas važiavo motoroleris, jis važiavo antra eismo juosta, gal jis ją aplenkė, ar jis buvo visą laiką antroje eismo juostoje, nurodyti negali. Ji pajudėjo vėliau, motoroleris važiavo gal 50 m. atstumu priekyje jos. Važiuojant pamatė, kad iš priešpriešinės eismo juostos apsisukinėja automobilis Audi draudžiamojoje vietoje, neprivažiavęs apsisukimo vietos. Automobilis Audi apsisukinėdamas užkirto kelią motoroleriui, pastarasis atrodo stabdė, bet atstumas iki Audi buvo likęs mažas, jis sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į automobilį Audi. Tuo metu kai Audi užkirto kelią motoroleriui tarp jų buvo gal 10, gal 20 metrų atstumas. Nuo smūgio motorolerio vairuotojas užkrito ant automobilio Audi galinio stiklo. Automobilis sustojo. Motorolerio vairuotojas padedant Audi vairuotojui atsistojo ir stovėjo kelkraštyje. Pravažiavusi įvykio vietą sustojo, iškvietė greitąją pagalbą, o atvykusiems policijos pareigūnams pasakė savo duomenis (b. 1. 44-45).

Civilinio atsakovo „PZU Lietuva“ atstovė D. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ yra įtraukta civiliniu atsakovu, kadangi 2010-07-20 kelių eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta šioje draudimo kompanijoje. Tai reiškia, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ribose draudimo kompanija „PZU Lietuva“ yra įpareigota atlyginti nukentėjusių ir trečiųjų asmenų tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Atstovė nurodė, jog civilinis atsakovas su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. D. B. pažymėjo, jog minėto įstatymo 19 str. 6 d. nurodo, jog atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįsto dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atsisakyti išmokėti sumas pagal reikalavimus, nepagrįstus įrodymais. Ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, tai yra išmokėti draudimo išmoką už laikrodį. Mano, kad šitie nuostoliai byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Draudimo kompanijai nukentėjusysis teigė, kad šis laikrodis sugadintas. Paprašius pateikti sugadintą daiktą apžiūrai, kad draudikas galėtų įvertinti sugadinimų mastą, tai padaryta nebuvo. Tuo tarpu, po draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, susipažinus su civiliniu ieškiniu, jame buvo nurodyta, kad laikrodis prarastas. Draudimo bendrovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nes mano, jos toks reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl draudikui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, sutinka iš dalies, tik pateikus papildomus išsamius medicininius dokumentus, patvirtinančius gydymo trukmę. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 str. įpareigoja atsakingą draudiką atsižvelgti į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, pritaikytą, tęsiamą gydymą, suteiktą nedarbingumą. Kad tai padaryti, reikalingi objektyvūs medicininiai duomenys ir 12 str. 1 d. numato, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra apskaičiuojama po 20 litų už kiekvieną gydymosi trukmę. Pagal pateiktus medicininius dokumentus buvo išmokėta 160 litų neturtinės žalos atlyginimo ir buvo nurodyta, kad pateikus nukentėjusiajam papildomus medicininius dokumentus, sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio bus peržiūrėtas. Tačiau nei draudikui, nei teismui nebuvo pateikti papildomi medicininiai dokumentai, todėl, nėra galimybės nustatyti objektyvią atlygintiną neturtinę žalą. Nežinoma, kiek laiko buvo nešiojama gipso langetė, kada ji buvo nuimta, taip pat nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas komplikacijas, kad dėl rankos sužalojimo kyla nepatogumų ir šiai dienai, tai yra ieškinio surašymo dienai. Apskaičiuoti atlygintinos neturtinės žalos dydžio be šių medicininių dokumentų nėra galimybės. Teisės aktai numato, jog maksimali suma, kurią gali išmokėti draudimo kompanija, yra 2500 eurų (8632 litai), atsižvelgiant į gydymosi trukmę, draudikas būtų įpareigotas išmokėti draudimo išmoką. Dėl delspinigių, tai atsakingas draudikas yra įpareigotas išmokėti draudimo išmoką ne iš karto, kai kreipiasi nukentėjęs, trečiasis asmuo. Tam, kad pripažinti įvykį draudžiamuoju, reikalinga surinkti visą informaciją. Tokiose bylose vienas iš pagrindinių dokumentų yra policijos pažyma, patvirtinanti eismo įvykio faktą ir taip pat draudėjo atsakomybę dėl eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju draudikas siuntė paklausimus Vilniaus apskrities policijos komisariatui. Objektyvūs duomenys apie kaltinamajam pareikštus įtarimus buvo gauti tiktai 2010 m. spalio 19 dieną. Šią aplinkybę patvirtina iš draudiko išreikalauta žalos bylos medžiaga. Ir tik gavus šitą informaciją draudikas galėjo išmokėti draudimo išmoką, todėl įstatymo numatytų terminų, kaip tą numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 1 d., nepraleido. Dėl šios priežasties mano, jog todėl reikalavimas priteisti delspinigius nepagrįstas Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė išmokėjo įrodymais pagrįstą draudimo išmoką ir objektyviai neturėjo jokios galimybės išmokėti papildomą išmoką, taip pat nesutinka ir su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3511/10(01) konstatuota, kad M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3520/10(01) konstatuota, kad E. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2868/10(01) konstatuota, kad M. K. nustatyta muštinė kaktos ir kastinė liežuvio žaizdos, veido, kairės alkūnės nubrozdinimai, abiejų plaštakų paviršiniai nubrozdinimai, kairio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš kreipiantis med. pagalbos, t.y. 2010-07-20, 19:47 val. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai, dėl kairio stipinkaulio lūžio, kuris sugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 23-25).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2010-07-20 protokolu užfiksuota susidūrusių transporto priemonių automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Piaggio GT125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis važiuojamojoje kelio dalyje po eismo įvykio (b.l. 4-11 ).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta transporto priemonių techninė būklė po eismo įvykio. Nustatyta, kad motociklas „Piaggio GT125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas kairės pusės šonas, sulaužyta vairo apdaila iš visų pusių, skilęs priekinis stiklas, skilęs spidometro stiklas, lūžęs kairės pusės šoninis veidrodėlis, skilusi gale įrengta dėtuvė, abu priekiniai posūkio žibintai, sulenkta priekinė šakė, kairės pusės apdaila ir laikikliai. Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skilęs stogas, įlenktos priekinės dešinės pusės durys, sudužęs priekinis dešinės pusės durų stiklas, įlenktas dešinės pusės slenkstis, sudužęs dešinės pusės šoninis veidrodėlis, įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, skilęs priekinis dešinės pusės statramstis (b.l. 12-17).

Kaltinamasis E. Z. savo kaltę pripažino visiškai, jo, nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytos aplinkybės visiškai sutampa, duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Tokiu būdu, aukščiau suminėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. Z., 2010-07-20, apie 19 val. 05 min., Vilniuje, Ukmergės g. ties pastatu Nr. 315B, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmergės gatve, link Geležinio Vilko gatvės pusės, buvo neatsargus ir neatidus, esant matomumo zonoje pažymėtai apsisukimo vietai, neprivažiavęs apsisukimo vietos, apsisukdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ horizontalaus ženklinimo 1.15 punkto „Nukreipimo salelės: užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles“ pažymėtame kelyje 1.15.1 papunktyje „kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį“, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, todėl su juo susidūrė. Šiais veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 106, 161 punktų, 3 priedo reikalavimus, o eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, pripažino savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, taip pat dėl padaryto nusikaltimo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, E. Z. dirba, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, anksčiau buvo teistas 1 kartą, nusikaltimą padarė esant išnykusiam teistumui, nuo 2003 metų buvo 9 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam baustumui už 2009-11-08 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LT ATPK 134 str. 1 d. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo nustatytos bausmės, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš E. Z. priteisti 11368 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš UAB „PZU Lietuva“ priteisti 1449 Lt turtinės žalos ir 8472 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš UAB „PZU Lietuva“ priteisti 97,44 Lt delspinigių ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (b.l. 93-101). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaltinamasis yra pateikęs nukentėjusiojo striukę, kurią pastarasis sutinka atsiimti, bei kaltinamojo padarytą 500 Lt mokėjimo pavedimą, t.y. dalinį žalos atliginimą, ieškinyje nurodytos sumos proporcingai mažintinos.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio ieškinio dalyku pagal LR BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą, padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo E. Z. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam M. K. buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, nes jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį nestabilumą, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo sugadinta M. K. vairuota transporto priemonė, drabužiai ir kt.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo E. Z., buvo draustas UAB „PZU Lietuva“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Nr. AYA 7784643). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254 str., 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 6.5 p.). UAB „PZU Lietuva“ LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatytose ribose ir atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p., išmokėjo M. K. 160 Lt neturtinės žalos. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo E. Z..

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes (padarytus sužalojimus, jų trukmę, pasekmes), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas daro išvadą, kad pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo nurodyta 20 000 Lt neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina iki 6000 (šešių tūkstančių) Lt.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tiek civilinis atsakovas, tiek kaltinamasis yra dalį turtinės žalos atlyginę (UAB „PZU Lietuva“ išmokėjo 160 Lt, kaltinamasis – 500 Lt), be to UAB „PZU Lietuva“ yra išmokėjusi 335 Lt draudimo išmoką už SAAB striukę, kurią bylos nagrinėjimo metu pateikė kaltinamasis, šiomis sumomis mažintina nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlygino, M. K. pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. 1499 Lt priteisimo už eismo įvykio metu prarastą laikrodį, atsižvelgiant tiek į paties nukentėjusiojo parodymų, susijusių su šia turtine žala, nenuoseklumą (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog eismo įvykio metu laikrodis buvo sugadintas, o apklausus M. K. teisme, paaiškino, jog laikrodis buvo prarastas), tiek ir į tai, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog eismo įvykio dieną nukentėjusysis šį laikrodį turėjo, byloje nebuvo nustatyta, jog kiti eismo įvykyje dalyvavę ar jį matęs asmenys laikrodį matė, teismas šį M. K. pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Byloje nenustačius aplinkybės, jog civilinis atsakovas nepagrįstai vengė išmokėti nukentėjusiajam draudimo išmokas už patirtą turtinę bei draudimo bendrovės apskaičiuotą (pagal tuo metu nukentėjusiojo pateiktus dokumentus) neturtinę žalą, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog medicininius dokumentus, susijusius su gydymosi trukme (t.y. kiek laiko buvo nešiojama gipso langetė, kada ji buvo nuimta), M. K. pateikė teismui tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, atmestinas nukentėjusiojo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš UAB „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo naudai 5005 (penkis tūkstančius penkis) Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. striukę SAAB, saugomą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam M. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.