Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-12 · Administracinė byla Nr. A-662-662-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
A-662-662-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Audrius Bakaveckas (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Investment house“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, Lietuvos Respublikos
Administracinė byla Nr. A662-662/2010Procesinio sprendimo kategorija 34 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui G. T.,atsakovo atstovui Ramūnui Kaklauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Investment house“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Investment house“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Investment house“ skundu (b. l. 16-19, I t.) ir patikslintais skundais (b. l. 3-6, I t.; b. l. 27-35, II t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2K-572 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-15“ (toliau – ir Sprendimas) ir administracinę bylą UAB „Investment house“ atžvilgiu nutraukti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Komisija apkaltino UAB „Investment house“ ir paskyrė jai 100 000 litų baudą, nepateikdama įrodymų, kad padarytas teisės pažeidimas. Pareiškėjo manymu, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, esminis dalykas yra tai, kad kolektyvinio investavimo subjektas kaupia asmenų lėšas ir padalydamas riziką jas investuoja. Šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į vienos įmonės perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Pabrėžia, kad UAB „Investment house“ turi 100 procentų UAB „FNS group“ akcijų, o UAB „FNS group“ už visus savo pinigus – 100 procentų savo turto, turėjo įsigyti dvi įmones ir jų veiklą sujungti į vieną. Pažymėjo, kad tai neatitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme numatyto apibrėžimo investicinės bendrovės veiklai, t. y. skaidyti riziką, investuoti ne daugiau kaip 30 procentų savo turto į vieną įmonę. Pareiškėjo manymu, Komisijos teiginys dėl UAB „FNS group“: „praėjus iš anksto apibrėžtam laikotarpiui, bendrovės turtą sudarančių įmonių akcijas parduoti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje“, yra neteisingas, nes Komisija turi įrodymus, kad projekto esmė buvo pelningai parduoti pačią įmonę (UAB „FNS group“), o ne „bendrovės turtą sudarančių įmonių akcijas“. Pareiškėjo nuomone, Komisija apgaulingai taikė įstatymo nuostatas, nes Pažeidimo protokole, kurio pagrindu buvo priimtas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2K-572, yra teigiama, kad „UAB „FNS group“ veikla atitinka uždaro tipo privataus kapitalo investicinės bendrovės požymius.

Pabrėžė, kad UAB „FNS group“ nėra „įsteigta tikslu“, nes šios bendrovės 100 procentų akcijų UAB „Investment house“ pirko, o ne steigė. Nurodė, kad Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme imperatyviai nenumatyta galimybė parduoti ar kotiruoti biržoje uždaro tipo investicinę bendrovę. Imperatyvi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostata (90 straipsnio 13 dalis) nurodo, kad galima pasibaigus jos veiklos laikotarpiui ją tik išformuoti ir išdalinti jos turtą savininkams. Pareiškėjo nuomone, Komisijos teiginys, kad UAB „FNS group“ pirks įmones iš savo pinigų, neturi prasmės, nes tai leidžia Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad UAB „FNS group“ nei pagal turinį, nei pagal prasmę neatitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatų, taikomų uždaro tipo investicinei bendrovei. Mano, kad visa UAB „Investment house“ ir UAB „FNS group“ veikla atitinka Akcinių bendrovių įstatymo normas ir reikalavimus. Paaiškino, kad Komisija nepagrįstai nustatė, jog UAB „Investment house“ yra UAB „FNS group“ valdymo įmonė, kadangi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, jog valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas, o UAB „Investment house“ valdymo veikla neužsiima, užsiima tarpininkavimu perkant-parduodant verslą bei verslų vystymu. Nurodė, kad Komisijos teiginys dėl UAB „Investment house“ tapimo vieninteliu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus dėl UAB „FNS group“ valdymo – turto valdytoju, prieštarauja paties Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatoms, nes šis įstatymas valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei ne tik nenumato, bet dar ir draudžia daryti esminį poveikį, t. y. būti vieninteliu asmeniu, priimančiu sprendimus dėl turto valdymo. Pareiškėjo nuomone, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatomis jokia apimtimi nekontroliuojami verslo pirkimo, verslo jungimo ir sąnaudų optimizavimo, verslo pardavimo santykiai, į kuriuos įsitraukė UAB „Investment house“.

Nurodė, kad nei Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, nei Finansinių priemonių rinkų įstatyme nėra apibrėžiami reikalavimai sprendimui (nutarimui) dėl tam tikrų teisės pažeidimų pagal paminėtus įstatymus, todėl Komisijos priimami sprendimai (nutarimai) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 286 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, iš skundžiamo sprendimo teksto neaišku, kokiais faktiniais duomenimis padarytos išvados apie bendrovės tariamai įvykdytą teisės pažeidimą, bylą nagrinėjęs organas nenurodė, kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė bendrovės ar jos vadovo veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią ir daryti išvadą, kad bendrovė ar jos vadovas elgiasi priešingai teisei. Pabrėžė, kad teisė į gynybą – galimybę turėti atstovą – advokatą ar kitą įgaliotą asmenį, yra numatyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje, tačiau bylą nagrinėjusi Komisija apie teisę pareiškėjai turėti atstovus neišaiškino.

Pažymėjo, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, nesilaikė tiek Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnyje, tiek ATPK 30 straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių. Kadangi ginčijamame sprendime neaptariamos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti skirtas įspėjimas. Pabrėžė, kad Komisijos paskirta bauda UAB „Investment house“ yra itin didelė – 100 000 litų, kai tuo tarpu dukterinei įmonei UAB „FNS group“ už analogišką veiklą buvo paskirtas įspėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus (b. l. 26–29, I t.; b. l. 50-52, II t.) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Investment house“ per visuomenės informavimo priemones (dienraščio „Lietuvos rytas“ 2008 m. spalio 18 d. priedo „Gyvenimo būdas“ 7 puslapyje, žurnalo „Žmonės“ 2008 m. spalio 16 d. 127 puslapyje, interneto portale „Delfi“, interneto svetainėje www.parduoduversla.lt) skelbė informaciją, kurioje siūlė investuoti į stabilius verslus ir uždirbti 47 procentus pelno per metus. Pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog į minėtą viešą skelbimą atsiliepusiam asmeniui buvo pateikiama Akcijų pasirašymo sutartis ir Balso teisės perleidimo sutartis, kuriose nurodoma, kad asmuo įsigyja UAB „FNS group“ akcijas. Be to, UAB „Investment house“ pateiktame Verslo plane taip pat nurodoma, jog investuotojams siūloma pirkti iki 90 procentų akcijų įmonės (t. y. UAB „FNS group“), kuri perka UAB „Javinė“ ir UAB „Riestlita“. Priėjo prie išvados, kad viešai reklamuojamas projektas galėjo būti įgyvendintas tik sukaupus planuojamą lėšų dydį UAB „FNS group“ ir investavus jas į pasirinktas įmones. Vykdyta plataus masto reklaminė kampanija buvo skirta pritraukti iš visuomenės lėšas – buvo viešai (per visuomenės informavimo priemones) ieškoma asmenų, kurie įsigytų UAB „FNS group“ akcijų, kas atitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą viešo siūlymo sąvoką. Pažymėjo, kad viešai pritrauktos lėšos būtų investuojamos į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, kuris yra privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų būdingas investavimo objektas, t. y. įmonių, kurios neįtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, akcijos.

Pažymėjo, kad pareiškėja skunde cituoja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas, kurios taikomos valdymo įmonėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms. Nurodė, jog nei UAB „Investment house“, nei UAB „FNS group“ neatitinka šiose nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog minėtos įmonės veikė nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų, t. y. veikė ne tik neturėdamos veiklos licencijos, bet ir nesilaikydamos kitų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimų: skaidyti ir valdyti riziką, vykdyti vidaus kontrolę, turtą perduoti saugoti depozitoriumui, skaičiuoti grynųjų aktyvų vertę ir t. t. Pasak atsakovo, apie UAB „FNS group“ veiklą galima spręsti sistemiškai aiškinant atlikto tyrimo metu surinktus duomenis bei dokumentus ir vadovaujantis tuo, kad šios įmonės veikla atitinka pagrindinius kolektyvinio investavimo subjekto požymius, numatytus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Pažymėjo, kad UAB „Investment house“ siekė ne parduoti dvi bendroves ar jų akcijas kaip turtinį vienetą ar turto objektą – potencialiems investuotojams buvo siūloma asmeninėmis lėšomis prisidėti prie investicinių projektų vykdymo, o tiksliau – patikėti lėšas UAB „Investment house“, kuri užsiims viso projekto vystymu, įmonių valdymu ir kitų tikslų, nurodytų Dviejų bakalėjos įmonių sujungimo plane, siekimu.

Konstatavo, jog pagal organizuotą veiklos schemą UAB „Investment house“ atitinka valdymo įmonės požymius: bendrovė tampa vieninteliu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus dėl UAB „FNS group“ valdymo, o investavę asmenys turi tik teisę į galimą pelną ir iš esmės jokios įtakos UAB „Investment house“ priimamiems sprendimams dėl UAB „FNS group“ kapitalo investavimo neturi. Nurodė, kad valdymo įmonės veikla (turto valdymas) apima investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą (Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1 punktas), tai nėra susiję su Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 59 straipsnio taikymo sritimi, be to, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams apskritai nėra taikomas draudimas įgyti esminį poveikį emitentui (išimtis, numatyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje).

Paaiškino, jog skirdama sankcijas, Komisija atsižvelgė į tai, kad UAB „FNS group“ veikla, atitinkanti uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos požymius, buvo sąlygota UAB „Investment house“ reklaminės kampanijos ir aktyvių veiksmų, be kurių minėtų investicinių projektų vykdymas nebūtų įmanomas, todėl skyrė tik įspėjimą. Tuo tarpu UAB „Investment house“ vykdyta plataus masto reklaminė kampanija yra ne tik klaidinanti potencialius investuotojus, bet ir diskredituojanti finansų rinkas, kelianti tiesioginę grėsmę valstybės finansų sistemai ir jos saugumui. UAB „Investment house“ siūlomas investicinis produktas buvo skirtas neprofesionaliesiems investuotojams, tačiau reklamuojama investicinė grąža nebuvo garantuojama ar kitaip užtikrinama, UAB „Investment house“ visiškai nevaldė ir neketino valdyti prisiimamos rizikos. Nurodė, kad Sprendimui taikomi bendrieji individualaus administracinio akto reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, o ne ATPK nuostatos, todėl procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu UAB „Investment house“ skundą patenkino iš dalies ir Sprendimą pakeitė – už Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą UAB „Investment house“ paskyrė 20000 litų baudą.

Teismas nurodė, kad pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 1 straipsnį Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatos yra taikomos, kuomet yra naudojamos investicinės priemonės: minėtas įstatymas netaikomas tik suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms, taip pat minėtas įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, negali būti aiškinamas tik kaip reiškiantis, kad jis taikomas tik paraidžiui įstatyme numatytiems subjektams – priešingai, šios įstatymo nuostatos turi būti taikomos ir tuomet, kai yra naudojamos investicinės priemonės, numatytos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Nurodė, kad Komisijos išvada, jog UAB „FNS group“ veikla atitinka uždaro tipo investicinės bendrovės veiklą, yra pagrįsta ir teisinga, nes iš esmės tai yra akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku. Iš šiame sprendime (jo konstatuojamosios dalies 1 punkte) surinktų įrodymų teismas priėjo prie išvados, kad savo esme UAB „FNS group“ atitinka uždaro tipo investicinės bendrovės požymius, kadangi buvo išleidžiamas tam tikras akcijų skaičius, bendrovė veikia nustatytą laikotarpį, kuriam praėjus bendrovės veikla baigiasi ir investuotojams (UAB „FNS group“ akcininkams) grąžinama tam tikra uždirbta suma (arba patiriamas nuostolis). Pažymėjo, kad Komisija, nustačiusi, jog UAB „FNS group“ veikla atitinka uždaro tipo privataus kapitalo investicinės bendrovės požymius, taip pat nustačiusi, kad UAB „FNS group“ Akcijų pasirašymo sutartys buvo pasirašytos su keturiais investuotojais, bei gavusi Balsavimo teisės perleidimo sutartis, sudarytas su investuotojais, kuriose numatyta, kad UAB „Investment house“ patikėjimo teise perima visas UAB „FNS group“ akcininkų balsavimo ir kitas neturtines teises, siekdama maksimalios finansinės naudos įsipareigoja valdyti nuosavybės teise akcininkui priklausančių akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas turtines teises, kad UAB „Investment house“ mokamas atlyginimas už UAB „FNS group“ turto valdymą (20 procentų nuo uždirbto pelno), padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pagal organizuotą veiklos schemą UAB „Investment house“ atitinka valdymo įmonės požymius: bendrovė tampa vieninteliu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus dėl UAB „FNS group“ valdymo, o investavę asmenys turi tik teisę į galimą pelną ir iš esmės jokios įtakos UAB „Investment house“ priimamiems sprendimams dėl UAB „FNS group“ kapitalo investavimo neturi. Pabrėžė, kad nors pareiškėjas teigia, jog UAB „Investment house“ veikla neatitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 59 ir 80 straipsnių, nuostatų, tačiau Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatos turi būti taikomos ir tuomet, kai yra naudojamos investicinės priemonės, numatytos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, nors kontroliuotinų įmonių veikla formaliai ir neatitiktų minėto įstatymo paraidinių reikalavimų.

Pažymėjo, kad ginčijamas Komisijos sprendimas buvo priimtas remiantis ne ATPK, o Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, taip pat Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Nurodė, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo išaiškinta teisė turėti atstovą, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Tai, kad Komisija neišaiškino pareiškėjo teisės turėti atstovą Komisijos posėdyje, teismo nuomone, nėra ir negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisėtą Komisijos sprendimą Nr. 2K-572.

Konstatavo, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę švelninančią aplinkybę (tai, kad UAB „Investment house“ nutraukė savo veiklą likus daugiau negu mėnesiui iki ginčijamo sprendimo priėmimo), į tai, kad UAB „FNS group“ grąžino įnašus Akcijų pasirašymo sutartis sudariusiems asmenims būtent UAB „Investment house“ nurodymu.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija apeliaciniu skundu (b. l. 82-83, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnį ir pažymi, kad Komisija pareiškėjui pagrįstai paskyrė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, kadangi nebuvo nustatyta jokių Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas veiklą sustabdė ne savo noru, o todėl, kad Komisija ir Konkurencijos taryba ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užkirstų kelią žalingoms pasekmėms atsirasti. Atkreipia dėmesį, kad Komisijai ir Konkurencijos tarybai uždraudus pareiškėjui skelbti reklamą bei pradėjus tyrimą dėl galimai neteisėtos veiklos, asmenys, investavę į UAB „Investment house“ valdomą UAB „FNS group“, patys kreipėsi į UAB „Investment house“, prašydami nutraukti sudarytas Akcijų pirkimo bei Balsų perdavimo sutartis. Pažymi, kad pareiškėjas tiek tyrimo metu, tiek po jo nepripažino ir iki šiol neigia padaręs pažeidimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, savo iniciatyva prisidėjo prie neigiamų pasekmių šalinimo. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. A4-825/2005 ir pažymi, kad Komisijai skiriant baudą buvo vertinamas visų atsakomybę lengvinančių bylos aplinkybių galimas egzistavimas, tačiau nebuvo jokio pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pabrėžia, kad poveikio priemonė pareiškėjui paskirta už neteisėtą veiką, kuri laikoma pačiu pavojingiausiu Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pažeidimu.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Investment house“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-95, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo iniciatyva buvo nuslėpta daug faktų, teismui nebuvo pateikta visa medžiaga, o teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik tai, kas jam buvo pateikta. Mano, kad teismas sumažino paskirtą nuobaudą nepakankamai įvertinęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias nuslėpė ir nevertino atsakovas.

IV.

Pareiškėjas UAB „Investment house“ apeliaciniu skundu (b. l. 88-90, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) nurodo, kad teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo prie šios bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-944-437/2009. Pažymi, kad tokio sujungimo prašė ir atsakovas, ir UAB „FNS group“;

2) mano, kad teismas vienašališkai palaikė tik atsakovo pusę, nes Komisija nepateikė visų dokumentų, tačiau tai netrukdė teismui išnagrinėti bylos, neturint visų įrodymų;

3) teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo pritaikymas Sprendimui yra nepagrįstas, nes nei Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, nei Finansinių priemonių rinkų įstatyme nėra apibrėžiami reikalavimai sprendimui (nutarimui) dėl tam tikrų teisės pažeidimų pagal aukščiau paminėtus įstatymus. Mano, kad reikalavimus nutarimui (sprendimui) tokiose bylose nustato ATPK 286 straipsnis. Atkreipia dėmesį, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-15 vykdymo sustabdymo iki bus priimtas teismo sprendimas, nutartimi konstatavo, kad atsakovo sprendimui taikytinos ATPK normos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-97, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas dėl UAB „FNS group“ ir UAB „Investment house“ bylų sujungimo buvo priimtas UAB „FNS group“ bylos nagrinėjimo metu (prašymas buvo atmestas). Pabrėžia, kad Sprendimas nėra nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Jis priimtas dėl poveikio priemonės taikymo, laikantis specialios Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme bei Finansinių priemonių įstatyme nustatytos procedūros, o ne pagal ATPK nustatytas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisykles. Prieina prie išvados, kad Sprendimui taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Mano, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, poveikio priemonė pritaikyta atsižvelgiant į pažeidimo turinį, pavojingumą bei galimą poveikį finansų sistemos saugumui ir investuotojo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2K–572 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K–15“, kuriuo už nustatytus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pažeidimus UAB „Investment house“ skirta 100 000 (vieno šimto tūkstančių) Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (2007 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. X-1303 redakcija). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 36 dalį, valdymo įmonė apibrėžiama kaip bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius "investicinių fondų valdymo įmonė", "investicinių bendrovių valdymo įmonė" ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius. Taigi byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar UAB „Investment house“ atitinka valdymo įmonės sąvoką Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 36 dalies prasme.

Nustatyta, kad 2008-10-18 dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Gyvenimo būdas“ 7 puslapyje, 2008-10-16 žurnalo „Žmonės“ 127 puslapyje, interneto portale „Delfi“, interneto svetainėje www.parduoduversla.lt“ buvo paskelbta informacija apie tai, jog pareiškėjas siūlo investuoti į stabilius verslus ir uždirbti iki 47 procentų pelno per metus. Taip pat nurodomas projekto pelningumas (317 procentų) bei jo trukmė (3–5 metai). Reklamos pateikiama informacija, kuri leidžia suprasti, kad indėliai bankuose ir investicijos į akcijas yra nepatikimi. Viešai skelbiamoje UAB „Investment house“ informacijoje išsamiai nėra atskleidžiama, į kokį subjektą siūloma investuoti, tačiau į šį viešą skelbimą atsiliepusiam asmeniui buvo pateikiama Akcijų pasirašymo sutartis bei Balsavimo teisės perleidimo sutartis, kuriose nurodoma, kad asmuo įgyja UAB „FNS group“ akcijas. Pagal UAB „Investment house“ parengtą verslo planą investuotojams siūloma pirkti iki 90 procentų akcijų įmonės, kuri perka UAB „Javinė“ ir UAB „Riestlita“. Ne mažiau kaip 5 procentus akcijų turi ir projektą valdo UAB „Investment house“. Minimali vieno fizinio ar juridinio asmens investuojama suma – 20 000 lt. Numatomas investicijos pelningumas yra didesnis nei 300 procentų, projektą valdys ir įgyvendins UAB „Investment house“, už valdymą įmonė gaus sėkmės mokestį – 20 procentų nuo projekto uždirbto pelno. Atsakovas teisingai ginčijamame sprendime konstatavo, jog projekto esmė yra tokia – viešai išplatinus UAB „FNS group“ akcijas, kolektyviai investuoti sukauptas lėšas į pasirinktų įmonių akcijas, projektą valdo UAB „Investment house“, kuri taip pat įsigyja UAB „FNS group“ akcijų. Projektą numatoma vystyti 3–5 metus, o vėliau pelningai parduoti kitiems investuotojams arba kotiruoti akcijas biržoje.

Visa eilė aplinkybių – viešas siūlymas akcijų pardavimo būdu sukaupti grupės asmenų lėšas vienoje bendrovėje, jų kolektyvinis investavimas įsigyjant konkrečių pasirinktų įmonių akcijas, visų balsavimo ir neturtinių teisių besąlygiškas perėmimas patikėjimo teise, mokamas atlyginimas už UAB „FNS group“ turto valdymą – leidžia daryti išvada, kad UAB „Investment house“ veikla atitinka valdymo įmonės sampratą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 36 dalies prasme. Be to, pačios UAB „Investment house“ įstatų 2.2 punkte nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla yra finansų ir investicijų valdymas, investavimas, verslo konsultacijos. Taigi UAB „Investment house“ tampa vieninteliu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus dėl UAB „FNS group“ valdymo, t. y. uždaro tipo investicinės bendrovės valdymo. Tai reiškia, kad vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas užsiimti tokia veikla galėjo tik turėdamas valdymo įmonės veiklos licenciją.

Nagrinėjamu atveju ūkio subjekto organizacinė teisinė forma (uždaroji akcinė bendrovė ar investicinė bendrovė) nėra svarbi, o reikšmingas veiklos pobūdis (valdymo pobūdžio veikla). Atsižvelgiant į veiklos pobūdį pareiškėjo argumentai, kad įmonė atitinka uždarąją akcinę bendrovę, o ne investicinę bendrovę, charakterizuojančius požymius, pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė grubius procesinės teisės normų pažeidimus, t. y. netenkino prašymo sujungti dvi administracines bylas – Nr. I–943-815/2009 ir Nr. I–944–437/2009. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindų sujungti byloms nebuvo (skirtingi aktai, kurie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis), todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas. Nutarimas motyvuotas, atitinka tokio pobūdžio individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 110 straipsnio 1 punktą, Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio įstatymo numatytos licencijos, - iki 200 tūkstančių litų baudas. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1024 redakcija) 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vertybinių popierių komisija diferencijuoja skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia nenumatytas aplinkybes. Taigi įstatyme išsamiai reglamentuoti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama diferencijuojant baudos dydį. Individualizuodamas baudą atsakovas ne visus juos vertino – nenustatė pažeidimu padarytos žalos dydžio, asmeniui dėl pažeidimų tekusių pajamų dydį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo sumažintos baudos atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Investment house“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius