Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-126-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
AN2-126-491/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00198-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pažeidėjas
S. P.
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-126-491/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00198-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.11.10.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovo advokato T. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinko apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) 2018 m. vasario 27 d. nutarimu S. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį 440 Eur bauda. Nuobauda jam skirta už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už įmonės veiklą, laiku neįvykdė 2017 m. kovo 1 d. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. M. (duomenys neskelbtini) duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto reikalavimo – iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti (duomenys neskelbtini) pastate-sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. P. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jam neskirti administracinės nuobaudos arba jam paskirtą baudą sumažinti iki 50 Eur.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas S. P. skundą patenkino iš dalies – Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 27 d. nutarimą pakeitė ir S. P. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį bei sumažino jam pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 100 Eur. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) direktoriui S. P. buvo įteiktas 2017 m. kovo 1 d. ir jame buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. balandžio 4 d., turi būti sutvarkytos pastate – sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini). esančios metalo, drožlių plokščių ir statybinės atliekos, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Per privalomajame nurodyme nustatytą terminą atliekos nebuvo pilnai išvežtos, tai buvo padaryta tik 2017 m. birželio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos. Todėl S. P. 2018 m. sausio 3 d. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį ir jis Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 27 d. nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal šią teisės normą. Kita vertus, teismas nutartyje nurodė, kad S. P. bendradarbiavo su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti, sutvarkė ne tik sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir aplink jį esančioje teritorijoje buvusias atliekas, byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytu laiku neįvykdyto privalomojo nurodymo būtų atsiradusi žala gamtai ar aplinkai, be to, S. P. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1000 Eur ekonominė sankcija, kuri Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu buvo sumažinta iki 300 Eur. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti S. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį bei sumažinus jam paskirtą baudą iki 100 Eur.Apeliaciniu skundu S. P. atstovas advokatas T. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir S. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jam neskirti administracinės nuobaudos arba jam paskirtą baudą sumažinti iki 50 Eur. Apeliantas, grįsdamas savo skundą iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skųsdamas RAAD nutarimą, nurodo, kad ši institucija nutarimą priėmė remdamasi neteisėtai surinktais įrodymais. Šis nutarimas yra grindžiamas 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo aktu bei tuo, jog likusios atliekos buvo išvežtos 2017 m. birželio 27 d., tačiau minėtas patikrinimo aktas buvo surašytas viršijant pareigūno įgaliojimus bei pažeidžiant nuosavybės teisę, t. y. neteisėtai. Pažymi, kad pastatas-sandėlis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto statinys, turintis kelias patalpas. Kiekviena patalpa turi atskirą įėjimą iš lauko ir tarpusavyje patalpos bendro praėjimo neturi. Viena patalpa yra su išlaužtomis durimis, kitos patalpos duris turi. Iš fotonuotraukų, kurių pagrindu buvo surašytas 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas, matyti, kad joje yra užfiksuotos angos be durų į patalpą. Kaip parodė liudytojas V. V., 2017 m. birželį Panevėžio RAAD pareigūnas tikrino jau nebe minėtoje fotonuotraukoje užfiksuotą patalpą, o kitas pastato patalpas, į kurias pareigūnas 2017 m. vasarį nebuvo patekęs ir dėl kurių privalomasis nurodymas nebuvo duotas. Skunde dėsto, kad kitos pastato patalpos yra uždarytos durimis, dėl jų skundo ar pranešimo iš gyventojų Panevėžio RAAD negavo, jos nebuvo tikrinamos 2017 m. vasarį, todėl 2017 m. birželį Panevėžio RAAD pareigūnas į kitas patalpas patekti neturėjo teisės (negalėjo). (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota apie tai, jog Panevėžio RAAD pareigūnas ketino 2017 m. birželį be bendrovės atstovo patekti į jai priklausančias uždarytas patalpas ir pareigūnas nebuvo gavęs jokio sutikimo iš bendrovės dėl patekimo į kitas patalpas nedalyvaujant bendrovės atstovui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal liudytojo V. V. parodymus, 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo metu nebuvo nurodyta atliekas pašalinti ir iš kitų (uždarytų) pastato patalpų (į šias patalpas nebuvo užeita), o pirmą kartą atliekas iš uždarytų patalpų buvo nurodyta pašalinti tik 2017 m. birželį. Cituodamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 17 straipsnį, apeliantas teigia, kad Panevėžio RAAD pareigūnas į bendrovės patalpas, nepriklausomai nuo to, ar jos rakinamos, ar ne, šiuo atveju negalėjo pateikti be bendrovės atstovo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vengė bendradarbiauti su Panevėžio RAAD. Apelianto manymu, be neteisėtai surašyto 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo akto byloje nėra jokio kito įrodymo, patvirtinančio, jog 2017 m. birželį nebuvo išvežtos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte ir prie jo pridėtoje fotonuotraukoje nurodytos atliekos iš patalpos be durų. Pažymi, kad nors Panevėžio RAAD prie 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo akto pridėjo fotonuotraukas, tačiau pagal liudytojo V. V. parodymus, šios fotonuotraukos buvo darytos kitose, t. y. uždarose patalpose, o ir pats Panevėžio RAAD pareigūnas G. M. parodė, jog prie 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo akto pridėtose fotonuotraukose nėra nufotografuotos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte nurodytos atliekos, nes jos buvo darytos iš kitos pastato pusės.Nurodo, kad S. P. administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį buvo skirta už atliekas, kurių nebuvo reikalaujama (negalėjo būti reikalaujama) pašalinti. 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašyti pagal fotonuotrauką, kurioje užfiksuota tik viena pastato patalpa be durų, Panevėžio RAAD pareigūnai kitų pastato patalpų netikrino. Pagal liudytojo G. M. parodymus, 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo metu jis vadovavosi tik su anoniminiu skundu gauta nuotrauka, pats nuotraukų nedarė. 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas buvo surašytas kabinete. Be to, pareigūnas nebuvo gavęs pavedimo tikrinti (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo veiklos, todėl jis ir negalėjo tikrinti patalpų, kurios neužfiksuotos su anoniminiu skundu gautoje fotonuotraukoje. Todėl privalomojo nurodymo surašymo metu Panevėžio RAAD nebuvo žinoma apie kitose pastato patalpose esančias atliekas ir atitinkamai privalomasis nurodymas dėl jų pašalinimo negalėjo būti surašytas. Tai patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, kad 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo metu Panevėžio RAAD pareigūnas nurodė pašalinti atliekas pagal su skundu gautą fotonuotrauką, t. y. būtent iš pastato patalpos be durų. Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio RAAD pareigūnai negali reikalauti pašalinti numanomas atliekas, t. y. gali būti reikalaujama pašalinti tik tokias atliekas, kurių buvimą pareigūnai patikrino bei nustatė, jog tokias atliekas privaloma pašalinti (sutvarkyti). Tuo tarpu, kaip parodė liudytojas V. V., iš pradžių buvo pašalintos atliekos iš 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte nurodytos patalpos ir nustatytu terminu, o jų kiekis sudarė tik apie pusę konteinerio; tvarkant atliekas, buvo keli konteineriai, atliekos buvo rūšiuojamos, todėl ir sutvarkius atliekas pagal 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktą, konteineriai užsipildė tik baigus tvarkyti kitas atliekas. Kadangi (duomenys neskelbtini) organizavo ir kitų atliekų sutvarkymą, buvo ekonomiškai nenaudinga ir neprotinga išvežinėti pusę konteinerio, todėl nors atliekos iš aptariamos pastato patalpos ir buvo sutvarkytos (pašalintos) laiku, tačiau konteineris buvo išvežtas balandį. Atitinkamai šios aplinkybės paneigia apylinkės teismo teismo išvadą, jog atliekos buvo sukrautos 2017 m. balandžio 14 ir 25 dienomis, kadangi šiomis dienomis buvo išvežti užpildyti konteineriai. Todėl, apelianto teigimu, Panevėžio RAAD 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu tikrinimą galėjo atlikti tik apibrėžtose ribose, t. y. patikrinti tik tų atliekų sutvarkymą, kurios buvo nurodytos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte ir privalomajame nurodyme.Teigia, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo prievolės pašalinti atliekas. Cituodamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 6 ir 45 punktus, apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pastatą įsigijo 2017 m. sausį, jame buvo laikomos nepavojingos atliekos, todėl privalomojo nurodymo surašymo metu dar nebuvo suėjęs šio įstatymo 2 straipsnio 45 punkte nurodytas 1 metų terminas. Kita vertus, net ir skaičiuojant šį terminą ne nuo pastato įsigijimo, o nuo atliekų susidarymo momento, 1 metų laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Pagal liudytojo V. V. parodymus, prie patikrinimo akto pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuotas atliekas suvežė nežinomi asmenys prieš kelias savaites iki patikrinimo akto surašymo, o Panevėžio RAAD pareigūnai tyrimo metu nenustatė atliekų susidarymo momento. Todėl galima teigti, kad 1 metų terminas šioms atliekoms sutvarkyti privalomojo nurodymo surašymo metu nebuvo suėjęs. Pažymi, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, jog atliekos kėlė pavojų žmonėms ar aplinkai, dėl kurių atliekas būtų reikėję nedelsiant sutvarkyti ir pašalinti.Apeliantas skunde taip pat ginčija S. P. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 100 Eur baudą, ir teigia, kad byloje nustatytų S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį jam galima ir neskirti šios administracinės nuobaudos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio RAAD atstovas A. K. prašo S. P. atstovo advokato T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.Apeliacinis skundas netenkinamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovas advokatas T. Z. apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius reikalavimus : 1) nutraukti S. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį jo veikoje nesant šio administracinio nusižengimo požymių; arba 2) pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, S. P. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį neskirti administracinės nuobaudos arba jam paskirtą baudą sumažinti iki 50 Eur. Todėl byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde S. P. kaltė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį yra ginčijama, teigiant, kad : 1) 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akte bei jo pagrindu 2017 m. kovo 1 d. surašytame privalomajame nurodyme neminimos atliekos iš uždarytų pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų bei jų iš ten išvežti nebuvo reikalaujama, o toks inspektoriaus G. M. žodinis nurodymas buvo gautas tik 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu; 2) 2017 m. birželio 13 d. patikrinimas buvo atliktas neteisėtai – jo metu buvo tikrinamos pastato patalpos, kurios nebuvo tikrintos 2017 m. vasario 28 d., tikrinimo metu nedalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas; 3) (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos išvežti atliekas iš minimų patalpų, kadangi jos buvo susidariusios mažiau nei prieš 1 metus laiko iki 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo surašymo. Apygardos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, byloje esantys duomenys – tai 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas, 2017 m. kovo 1 d. privalomasis nurodymas, 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas bei kiti byloje esantys duomenys, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) laiku – iki 2017 m. balandžio 4 d., neįvykdė jai duoto 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo, kadangi nepašalino iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvusių metalo, drožlių plokščių ir statybinių atliekų. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. P. iš tiesų padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.Skunde ginčijant S. P. atsakomybę pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį teigiama, kad jis iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo įpareigotas pašalinti tik iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) atvirose patalpose buvusias atliekas, ką jis ir padarė iki pravalomajame nurodyme nustatytos datos. Su tokiu teiginiu negalima sutikti. Iš bylos matyti, kad S. P. vadovaujama (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 1 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). pašalinti metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas. Tą pačią dieną S. P. su šiuo privalomuoju nurodymu buvo supažindintas ir tai patvirtino savo parašu. Vadinasi, jis neginčijo, kad visas šis pastatas priklauso (duomenys neskelbtini) jokių pastabų, prašymų ar skundų tuomet nenurodė. Pastebėtina, kad skunde apylinkės teismui S. P. iš pradžių teigė, jog 2017 m. kovo 1 d. privalomasis nurodymas jam buvo neiškus ir nesuprantamas, kadangi jis galvojo, jog (duomenys neskelbtini) turi sutvarkyti teritoriją aplink minėtą pastatą, tačiau tuomet šia teritorija bendrovė negalėjo naudotis. Tačiau pritartina apylinkės teismui, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 1 d. surašytame privalomajame nurodyme nieko nėra nesuprantamo – S. P. iš privalomojo nurodymo turinio privalėjo suprasti ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti atliekas, laikomas pastate-sandėlyje Nr(duomenys neskelbtini) Jei kas nors šiame nurodyme jam buvo neaišku, jis galėjo tai paprastai išsiaiškinti susisiekęs su nurodymą surašiusiu inspektoriumi. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad pagal S. P. supratimą, (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 1 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota pašalinti tik tas atliekas, kurios buvo pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) atvirose patalpose. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo teiginius laiko kaip S. P. siekį bet kokiais būdais ir argumentais išvengti administracinės atsakomybės. Kaip minėta, supažindinimo su 2017 m. kovo 1 d. privalomuoju nurodymu metu S. P. jokių pastabų dėl jo neturėjo (kitaip, apie jas būtų pažymėta privalomajame nurodyme). Beje, turėdamas teisę šį privalomąjį nurodymą apskųsti, ginčyti minimo pastato atskirų patalpų priklausomybę (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ir pan., S. P. šia teise nepasinaudojo. Neabejotina, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, S. P. turėjo žinoti šio pastato būklę, jame esančias patalpas, todėl tai, kad 2017 m. kovo 1 d. privalomajame nurodyme nebuvo konkrečiai išvardintos pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). patalpos, jų skaičius, jo atsakomybės niekaip nešalina, kadangi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso visos pastate-sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini). esančios patalpos. Todėl dėl visų šių išdėstytų priežasčių S. P. skunduose vis pateikiami nauji argumentai dėl jam nesuprantamo 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo bei kad jis buvo suklaidintas Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros darbuotojo yra atmetami kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) atvirų patalpų atliekos buvo išgabentos laiku, t. y. iki 2017 m. balandžio 4 d. Su tuo apygardos teismas taip pat nesutinka. Pagal liudytojo G. M. parodymus, 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu ne tik iš atvirų pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) patalpų nebuvo išgabentos visos atliekos, tai nebuvo padaryta ir kitose šio pastato patalpose. Toliau, S. P. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrai pateikė AB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 26, 28 dienų ir 2017 m. birželio 30 d. pažymas, kurios, pasak jo, patvirtina atliekų išvežimą iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau, kaip matyti, šios pažymos buvo surašytos, juolab pateiktos Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrai, jau praėjus 2017 m. kovo 1 d. privalomajame nurodyme nustatytam terminui, t. y. po 2017 m. balandžio 4 d.. Šios pažymos iš esmės patvirtina tik tai, kad atliekos iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). buvo vežamos per kelis kartus, tačiau dar tikrai nepagrindžia, o iš tiesų paneigia šioje byloje labai svarbią aplinkybę – kad visos atliekos iš pastato-sandėlio Nr(duomenys neskelbtini). buvo išvežtos iki 2017 m. balandžio 4 d. Negalima tikėti ir apeliacinio skundo teiginiais bei liudytojo V. V. parodymais, kad iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). atvirų patalpų atliekos buvo tikrai išvežtos iki 2017 m. balandžio 4 d. Tai prieštarauja byloje nustatytoms ir jau aptartoms aplinkybėms. Kaip matyti iš 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo, S. P. buvo supažindintas ne tik su tuo, ką būtent bei iki kada privalo padaryti veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau ir su tuo, kad įvykdęs privalomąjį nurodymą, nedelsdamas turi apie tai informuoti privalomąjį nurodymą patekusį pareigūną (instituciją). Tai rodo, kad asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, turi bendradarbiauti su privalomąjį nurodymą surašiusiu pareigūnu (institucija). Bylos duomenimis, net ir darant prielaidą, kad iki 2017 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) pašalino atliekas iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) atvirų patalpų, apie tai Panevėžio RAAD nepranešė laiku – iki 2017 m. balandžio 4 d., nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atliekos iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. balandžio 4 d. pašalintos nebuvo. Apygardos teismas papildomai pažymi ir tai, kad pagal AAVKĮ 22 straipsnį, yra galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas, dėl objektyvių aplinkybių negali laiku įvykdyti šio nurodymo. Nagrinėjamu atveju S. P. šia galimybe taip pat nepasinaudojo. Kad 2017 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) laiku – iki 2017 m. balandžio 4 d., neįvykdė, patvirtina 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas. Iš šio akto yra matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dalis atliekų tebėra laikomos pastate-sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) jos nėra perduotos atliekų tvarkymo įmonei. Apeliaciniame skunde ginčijamas šio patikrinimo teisėtumas, t. y. kad inspektorius G. M. patikrinimą atliko nesilaikydamas šios procedūros taisyklių, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad esminių pažeidimų 2017 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nebuvo padaryta. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą reglamentuoja AAVKĮ 16 ir 17 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 17 straipsnį, į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo. Bylos duomenimis, S. P. ne kartą buvo kviečiamas atvykti į Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrą, šaukimai jam buvo siunčiami (duomenys neskelbtini) registracijos adresu, paskutinis šaukimas buvo įteiktas 2017 m. gegužės 15 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. P. būtų kokiu nors būdu susisiekęs su Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra, susitaręs dėl kito atvykimo laiko. Nustačius tai, kad jis žinojo, jog yra šaukiamas atvykti į Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrą ir į ją neatvykęs bei apie tai nepranešęs, neabejotina, jog jis tai daryti vengė. Nors 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo akte nebuvo nurodyta, tačiau pagal liudytojų G. M. ir V. V. parodymus nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu dalyvavo V. V.. Tad šiuo atveju AAVKĮ 16 ir 17 straipsniuose nustatytos juridinių asmenų veiklos patikrinimo, atliekamo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, tvarkos su tam tikrais neesminiais pažeidimais buvo laikomasi. Dėl apeliaciniame skunde nurodomo ATĮ 2 straipsnio 45 punkte nustatyto 1 metų termino, per kurį galima laikyti nepavojingas atliekas, apygardos teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą, kurioje apibrėžiamas laikinasis atliekų laikymas, nepavojingas atliekas galima laikyti ne ilgiau kaip 1 metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Šiuo konkrečiu atveju, pagal liudytojo V. V. parodymus, pastate-sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias atliekas suvežė nežinomi asmenys likus kelioms savaitėms iki privalomojo nurodymo surašymo. Vadinasi, ATĮ 2 straipsnio 45 punkto prasme jos nelaikomos susidariusiomis šioje vietoje ir šiuo atveju 1 metų laikotarpis negali būti taikomas. Pripažinus tai, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo faktas yra akivaizdus bei nekelia jokių abejonių. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. balandžio 4 d. iš pastato-sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). nebuvo išvežusi atliekų, todėl šios bendrovės direktorius S. P. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Konstatavus, kad S. P. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, apeliantas skunde prašo S. P. neskirti administracinės nuobaudos arba jam paskirtą baudą sumažinti iki 50 Eur. Šis prašymas taip pat netenkinamas. Už administracinį nusižengimą pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 300 iki 580 Eur. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertino S. P. asmenybę, jo padaryto nusižengimo pavojingumą bei kitas svarbias ir byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pripažino, kad administracinės nuobaudos tikslai S. P. gali būti pasiekti ir paskyrus jam mažesnę už minimalią ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, todėl Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 27 d. nutarimu S. P. paskirtą baudą sumažino iki 100 Eur. Apygardos teismas su šiomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti ir joms pritaria. Tačiau pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį dar labiau mažinti S. P. paskirtą baudą ar jos išvis neskirti priežasčių nėra. Vis tik pastate-sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas pakankamai didelis kiekis atliekų, S. P. savo kaltės nepripažino, visaip stengėsi išvengti administracinės atsakomybės, o tai nesudaro pagrindo jam neskirti administracinės nuobaudos ar dar labiau sumažinti jam paskirtą baudą, kadangi toks S. P. teisinės padėties švelninimas neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad S. P. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 100 Eur bauda nėra per griežta ar aiškiai neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovo advokato T. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus