Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁴ straipsnio 2 dalį – 5 eurų bauda; pagal ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalį – 144 eurų bauda; pagal ATPK 142⁸ straipsnio 6 dalį – 144 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui buvo paskirta galutinė nuobauda – 144 eurų bauda. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 27 d., apie 11.26 val., nepateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams vežto biraus krovinio važtaraščio, teisę atlikti vežimo paslaugas suteikiančios licencijos, tachografo registracijos lapų nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 19 d., vairuotojo veiklos laikotarpius patvirtinančio dokumento nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 19 d.; naudojamo tachografo registracijos lapas buvo neįskaitomas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamentas – nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir nuobaudų skyrimo pagal ATPK 142⁸ straipsnio 5 ir 6 dalis, taip pat bylos nutraukimo pagal ATPK 137¹ straipsnį. Pažeidėjas iš esmės nesutinka tik su nutarimo dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalį.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus Pažeidėjo kaltės dėl ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakomybėn pagal ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turi ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus.

Pagal byloje esančius duomenis, kurių Pažeidėjas neginčija, matyti, kad įvykio vietoje patikrinimą atlikusiems pareigūnams Pažeidėjas nepateikė jokių krovinio gabenimą patvirtinančių dokumentų, t. y. jis krovinį gabeno neturėdamas tam būtinų dokumentų. Todėl vien tik tokioje jo veikoje yra visi ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Šiuo konkrečiu atveju vėlesnis tam tikrų dokumentų, būtinų krovinio gabenimui, pateikimas negali eliminuoti Pažeidėjo atsakomybės pagal ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalį, nes krovinio gabenimo dokumentus būtina turėti krovinio gabenimo momentu.

Apeliaciniu skundu savo kaltę dėl ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo Pažeidėjas iš esmės neigia teigdamas, kad apylinkės teismui pateikta barterinė mainų sutartis atstoja krovinio vežimo dokumentą, ji buvo pasirašyta prieš patikrinimą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai ja nesivadovavo, priimdamas skundžiamą nutarimą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas net nesvarstė ar minėta sutartis atstoja krovinio gabenimo važtaraštį ar kitus reikalingus dokumentus – teismas suabejojo pačios sutarties liečiamumu, todėl spręsdamas dėl Pažeidėjo atsakomybės pagal ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalį nelaikė jos įrodymu ir ja nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Pažymėtina, kad ginčo dėl krovinio gabenimo dokumentų nebūtų kilę, jeigu barterinę mainų sutartį Pažeidėjas būtų turėjęs su savimi ir pateikęs ją įvykio vietoje patikrinimą atlikusiems pareigūnams. Pažeidėjui to nepadarius, būtina įvertinti, ar pateiktoje sutartyje nurodyti duomenys yra patikimi ir nekeliantys abejonių. Daugumos įmonių veikla grindžiama sutarčių pagrindu. Sudarytos sutartys paprastai turi būti registruojamos tam tikruose registruose suteikiant sutartims atitinkamą registracijos numerį. Tai yra būtina tam, kad tiek pačias įmones administruojantiems, tiek jas kontroliuojantiems asmenims būtų galima atsekti kiekvienos sutarties sudarymo ir (ar) įsigaliojimo laiką, o taip pat įmonių įsipareigojimų pradžią ir pabaigą. Gi Pažeidėjo pateiktoje sutartyje yra nurodyta jos sudarymo data, tačiau jai nėra suteiktas registracijos numeris. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis būtų buvusi užregistruota ją sudariusių šalių registruose. Tokiu būdu, nesant galimybės atsekti ir įsitikinti, ar ši sutartis iš tiesų buvo sudaryta būtent 2015 m. vasario 23 d., tikėti įvykio vietoje šios sutarties neturėjusio Pažeidėjo teiginiu apie tai, kad ši sutartis buvo sudaryta dar prieš įvykį, nėra pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamo skundo kontekste kelia abejones minėtos sutarties 2 dalies „Šalių įsipareigojimai“ 3 ir 3.3. punktų nuostatos, pagal kurias šalys, iš pradžių susitarę dėl pakankamai ilgo laiko tarpo sutarties įvykdymui (per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo) čia pat sutaria konkretų sutarties įvykdymo laiką ir vietą. Toks sutarties turinys kelia pagrįstas abejones, ar, kaip manė apylinkės teismas, ši sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta po paties įvykio, sutarties nuostatas pritaikant Pažeidėjo norima linkme jam siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Apibendrinant tai galima pagrįstai teigti, kad Pažeidėjo pateikta barterinė mainų sutartis nėra patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu Pažeidėjo poziciją, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Pažeidėjas nei bylą tyrusiems pareigūnams, nei šią bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitų dokumentų, kuriuos turėdamas Pažeidėjas įvykio metu būtų galėjęs gabenti krovinį.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas 2015 m. vasario 27 d., apie 11.26 val., vežė krovinį kelių transporto priemone, neturėdamas tam reikalingų dokumentų. Tokia Pažeidėjo veika atitinka ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai, be kita ko, Pažeidėjo veiką kvalifikavo ir skyrė jam nuobaudą pagal šią teisės normą.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių neįvertino apylinkės teismas ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą nepakeistą ir T. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.