- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-747-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02645-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- H. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) H. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7772-1154/2025, kuria buvo išnagrinėtas ieškovo H. K. ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas 2025 m. liepos 4 d. elektroninių ryšių priemonėmis ieškovo H. K., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl darbo ginčo dėl teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK).
3. Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškovo ieškiniu, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas tik patikslino savo reikalavimus, kurie buvo pareikšti inicijuojant darbo ginčą DGK, nekeisdamas reikalavimų esmės. Ieškovo teismui pateiktame ieškinyje keliami nauji reikalavimai naujai suformuluotu pagrindu, t.y. ieškovas reiškia reikalavimus dėl neatsiskaitymo su juo kaip darbuotoju nutraukus darbo sutartį bei netesybų už neatsiskaitymą laiku priteisimo, kurie nebuvo ir negalėjo būti pareikšti DGK, atsižvelgiant vien į tai, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta tik 2025 m. birželio 3 d.
4. Pažymėjo, kad ginčo išsprendimui pirmiausia turi būti pasinaudojama privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreipiamasi į Darbo ginčų komisiją, tokio pobūdžio ginčuose teisės kreiptis tiesiogiai į teismą Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie kreipimąsi į DGK nagrinėjamu klausimu, sprendė, kad ieškovas privaloma ikiteismine tvarka nepasinaudojo, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas H. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas ieškinyje kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti DGK. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismo nepagrįstai nustatyta, kad ieškinyje keliami nauji reikalavimai naujai suformuluotu pagrindu, t. y. ieškovas reiškia reikalavimus dėl neatsiskaitymo su darbuotoju nutraukus darbo sutartį bei netesybų už neatsiskaitymą laiku priteisimo, kurie nebuvo ir negalėjo būti pareikšti DGK, atsižvelgiant vien į tai, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta tik 2025 m. birželio 3 d.;
5.2. Pažymi, kad priešingai nei nustatyta skundžiama nutartimi, ieškovo ieškinyje teikiami reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, yra neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Ieškovas ieškiniu neteikia jokio savarankiško reikalavimo, - tiek prašymu darbo ginčų komisijai, tiek ieškiniu teismui ieškovas prašė priteisti su darbo santykiais susijusią nepriemoką. Aplinkybė, kad DGK ieškovas teikė reikalavimus priteisti su darbo santykiais susijusias sumas jam dar esant darbo santykiuose, o ieškinyje nurodomi reikalavimai, reiškiami pasibaigus ieškovo darbo santykiams pas atsakovę, nepatvirtina skundžiamos nutarties argumentų, kad tai yra savarankiški reikalavimai. Kadangi ieškovo ieškinyje teikiami reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, yra neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria ieškovo (darbuotojo) ieškinį atsakovei (darbdavei) atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas DGK, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės (dėl atsisakymo priimti ieškinį arba jo palikimo nenagrinėto bei ieškovui teisės pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išaiškinimo) netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644).
10. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prieš pateikdamas ieškinį teismui, kreipėsi į DGK su prašymu, kuriame nurodė, kad atsakovė skolinga 1800 Eur darbo užmokesčio ir 400 Eur sumą už sumokėtą baudą, kurios nekompensavo darbdavė. Prašė priteisti skolą, prastovas nuo 2024-10-04, bei atnaujinti terminą prašymui paduoti. DGK išnagrinėjusi prašymą ieškovo atžvilgiu, priėmė 2025 m. birželio 3 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui UAB „A.“, ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą.
11. Ieškovas nesutikdamas su DGK sprendimu pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą jam iš darbo santykių kylančią 7 157,28 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, bei netesybas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teikiamą ieškovo ieškinį, nusprendęs, kad ieškovas nesilaikė privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, kadangi ieškovas reiškia reikalavimus dėl neatsiskaitymo su juo nutraukus darbo sutartį bei netesybų už neatsiskaitymą laiku priteisimo, kurie nebuvo ir negalėjo būti pareikšti DGK, atsižvelgiant vien į tai, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta tik 2025 m. birželio 3 d.
12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino susiklosčiusias faktines aplinkybes ieškovo ir atsakovės darbo santykiuose ir nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti priimti teikiamą ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateiktu 2025 m. liepos 4 d. ieškiniu teisme reiškė analogišką reikalavimą kaip ir DGK, tik DGK prašė priteisti iš atsakovės mažesnes neatsiskaitymo su darbuotoju sumas, įskaitant ir baudos priteisimą, jam dar dirbant pas atsakovę, vėliau teismui pateikė ieškinį, pasikeitus vienai faktinei aplinkybei (ieškovui nutraukus darbo santykius su atsakove), todėl vertintina, kad šie ieškovo reikalavimai atsakovei grindžiamai neatsiskaitymo su darbuotoju tęstinumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo siekis nuo pat keliamo darbo ginčo pradžios buvo toks pats – prisiteisti iš atsakovės jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiuo atveju, ieškovas ieškiniu patikslinęs savo reikalavimus, teiktus DGK (kuri iš viso atsisakė juos priimti ir nagrinėti ikiteismine tvarka), nekeitė jų esmės, o pareiškė išvestinį reikalavimą, susijusį su atsakovės kaip darbdavei keliamos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju nevykdymu, t.y. yra neatsiejamai susijęs ir turintis įtakos pagrindiniam reikalavimui dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Todėl turint duomenis, kad DGK atsisakė nagrinėti ieškovo teikiamą prašymą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, kaip pateiktą praleidus įstatymu nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas nebeturėjo pagrindo atsisakyti ieškinį priimti vien dėl to, jog vieno išvestinio piniginio pobūdžio reikalavimo pateikimui nebuvo privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir dar kartą nukreipti ieškovą į tą pačią ikiteisminę darbo ginčo nagrinėjimo instituciją.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, nesantis Lietuvos Respublikos piliečiu ir nemokantis valstybinės kalbos, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš darbdavį Lietuvoje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad pats ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Įvertintina ir tai, kad ieškovas siekia prisiteisti darbo užmokestį, kurio pareikalavimui yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis), kurio ieškovas šiuo atveju nėra praleidęs.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiktu ieškiniu reiškiami piniginio pobūdžio reikalavimai yra kildinami tik iš turėtų darbo santykių su atsakove ir jie visi gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. Priešingas vertinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Kiti skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl ieškinio trūkumų nesudaro esminių kliūčių procesui, kadangi ieškovas yra atstovaujamas atitinkamo atstovo ir galimi trūkumai gali būti šalinami darbo ginčą nagrinėjant teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo kaip darbuotojo siekį, kad jo galimai pažeistas darbo teises išnagrinėtų teismas, ieškovui kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui kaip silpnesniajai darbo sutarties šaliai pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteikta teise į teisminę gynybą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškovo ieškinį bei nurodydamas jam pakartotinai kreiptis į DGK, pernelyg formaliai vertino ieškinio dėl darbo ginčo priėmimui keliamus reikalavimus, susijusius su darbuotojo pareiga pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą iš dalies tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti ieškovo H. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo H. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.