Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-435/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2A-435/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, atnaujintoje pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Europa Group“ ir atsakovas UAB „Kleta“ 2002 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria atsakovas iki 2009 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovui 1 965 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), viešbučio ir maitinimo paslaugoms teikti, prekybai alkoholiniais gėrimais bei tabaku, kitai prekybai, biurų bei parduotuvių nuomai, o ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti atsakovui 53 Lt/kv. m. plius 18 proc. PVM dydžio nuomos mokestį. 2004 m. gruodžio 31 d. sudarytu šalių susitarimu nuomos terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d., o nuomos mokestis buvo sumažintas iki 50 Lt/kv. m. plius 18 proc. PVM. Ieškovas 2009 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir pakeisti Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti nuomos mokestį iki 33 Lt/kv. m. plius PVM (toliau tekste PVM nėra nurodomas) bei nustatyti, kad visas nuomos mokestis per mėnesį siekia 64 845 Lt. Ieškovas nurodė, kad šalys, sudarydamos Nuomos sutartį ir vėliau ją papildydamos, negalėjo numatyti, kad 2008 m. prasidės plataus masto ekonomikos nuosmukis. Dėl ekonominio sunkmečio, padidėjusio PVM ieškovo veikla yra nuostolinga, tačiau didinti viešbučio teikiamų paslaugų kainų ieškovas negali, dėl Nuomos sutartyje įtvirtintų jos nutraukimo sąlygų nutraukti sutartį yra finansiškai nenaudinga. Ieškovo teigimu, šiuo metu nekilnojamojo turto komercinei veiklai nuomos kaina yra 20 - 40 Lt/kv. m., todėl jis nepagrįstai moka atsakovui 30 - 40 proc. didesnę kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį – nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažino nuomos mokestį iki 33 Lt/kv. m. bei nustatė, kad visas nuomos mokestis per mėnesį siekia 64 845 Lt. Ši sprendimo dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas 2011 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad po teismo proceso paaiškėjo nauja aplinkybė, sudaranti pagrindą jį atnaujinti, – ieškovas dalį išsinuomotų patalpų 2006 m. rugsėjo 1 d. subnuomos sutartimi (toliau – ir Subnuomos sutartis) subnuomavo R. G. IĮ „KRB pramogos“, kuris per mėnesį ieškovui mokėjo 76,35 Lt/kv. m. dydžio nuomos mokestį. Ši aplinkybė yra esminė, nes paneigia teismų išvadas, kad atitinkamu laikotarpiu patalpų rinkos nuomos kaina siekė apie 33 Lt/kv. m., be to, patvirtina, jog ieškovo įsipareigojimų dydis pagal Nuomos sutartį buvo ženkliai mažesnis nei įrodinėta byloje. Įvertinus ieškovo už subnuomą gautas sumas, realiai ieškovas atsakovui mokėjo tiek, kiek ir ieškinyje įrodinėta patalpų rinkos nuomos kaina, – apie 36,84 Lt/kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujino procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškinio: nuo 2010 m. gruodžio 7 d. sumažino nuomos mokestį iki 41,50 Lt/kv. m. bei nustatė, kad visas nuomos mokestis per mėnesį siekia 81 547,50 Lt.

Teismas nurodė, kad: Subnuomos sutartis buvo sudaryta 2006 m. rugsėjo 1 d. ir galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartimi buvo subnuomotos 327,43 kv. m. ploto patalpos; subnuomos mokestis siekė 76,35 Lt/kv. m. Teismas sprendė, kad ankstesnės bylos nagrinėjimo metu Subnuomos sutartis nebuvo pateikta ir įvertinta. Pagal UAB „Aidila“ 2012 m. gruodžio 12 d. vertinimo ataskaitą ieškovui išnuomotų patalpų nuomos rinkos vertė vertinimo dieną (2009 m. gruodžio mėn.) galėtų būti: apgyvendinimo patalpų – 50 Lt/kv. m., maitinimo–restorano patalpų – 60 Lt/kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į Subnuomos sutarties sudarymo laiką, padarė išvadą, kad ir subnuomos kaina rinkoje buvo per didelė nei nustatė ieškovas ir atsakovas, ir suteikia pagrindą spręsti, jog ieškovas, gaudamas subnuomos mokestį, nemaža dalimi galėjo kompensuoti turėtas išlaidas nuomos mokesčiui mokėti. Teismas nurodė, kad ankstesnėje byloje nustatyta, jog ieškovui atsirado sunkumų vykdant Nuomos sutartį, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo gautas pajamas iš subnuomos ir jų dydį, yra svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą, t. y. konstatuotina, kad pasaulinė ekonominė krizė turėjo įtakos ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Todėl, atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, į ankstesnėje byloje esančius įrodymus, patvirtintą rinkos kainą, darytina išvada, kad šalys lygiomis dalimis turi prisiimti atsiradusius ekonominius sunkumus. Tuo remdamasis, teismas pakeitė 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą: nuo 2010 m. gruodžio 7 d. sumažino nuomos mokestį iki 41,50 Lt/kv. m. bei nustatė, kad visas nuomos mokestis per mėnesį siekia 81 547,50 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Europa Group“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujino bylos procesą, nes naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti laikoma nei pati Subnuomos sutartis, nei Subnuomos sutarties sąlygos. Pirma, teismas apskritai nemotyvavo, kodėl Subnuomos sutarties faktas laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Antra, apie Subnuomos sutartį atsakovui buvo žinoma dar 2006 m., todėl atsakovas galėjo bet kuriuo metu pasiteirauti, kokios yra Subnuomos sutarties sąlygos, kokia kaina mokama apeliantui už subnuomojamas patalpas. Be to, Subnuomos sutartimi subnuomos kaina buvo nustatyta dar 2006 m. ir nuo to laiko nebuvo pakeista, todėl ši aplinkybė apskritai net negalėjo būti 2009 m. nagrinėtos bylos dalyku, kadangi byloje buvo prašoma pakeisti nuomos kainą dėl pasikeitusių aplinkybių.

2. Teismas nepagrįstai pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatytą nuomos mokestį:

2.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Subnuomos sutartimi kaip pagrindu pakeisti ankstesnį sprendimą. Pirma, apeliantas niekuomet neslėpė, kad yra sudaryta Subnuomos sutartis, ši aplinkybė egzistavo ir ieškinio pateikimo metu, ji buvo žinoma atsakovui. Subnuomos sutartis buvo sudaryta 2006 m., ir ši aplinkybė nesikeitė iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu ieškinys buvo grindžiamas būtent pasikeitusių aplinkybių institutu. Taigi, kadangi byloje nagrinėtas aplinkybių pasikeitimas, nulemtas ekonominės krizės, akivaizdu, kad Subnuomos sutarties kaina, kuri nesikeitė iki 2009 m. gruodžio 31 d., negali keisti teismų padarytų išvadų. Antra, bylos dalykas buvo dėl ekonominės krizės padidėjusios apelianto išlaidos bei sumažėjusios pajamos, o iš Subnuomos sutarties gautos pajamos nekvalifikuotinos nei kaip viena, nei kaip kita. Bylos dalyku taip pat buvo ir viešbučio patalpų nuomos rinkos kaina, kuri buvo pagrįstai nustatyta UAB „Alliance Property“ vertinimo ataskaita. Teismai teisingai sprendė, kad nuomojamų patalpų nuomos kaina rinkoje yra 33 Lt/kv. m. Šios išvados Subnuomos sutartyje nustatyta kaina nekeičia, nes ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsniu, pagrįstai daroma atsižvelgiant tik į faktiškai mokėtą kainą ir viešbučio patalpų nuomos rinkos kainą. Vadovaujantis teismo logika, kad iš Subnuomos sutarties gautomis lėšomis apeliantas galėjo „kompensuoti“ mokamą nuomos mokestį, apskritai turėjo būti tiriamos bet kokios kitos apelianto pajamos. Tokiu atveju galima išvada, kad apeliantui nuoma apskritai nieko nekainavo, ar, priešingai, kad nuoma kainavo daugiau nei 50 Lt/kv. m., ir atsakovas apskritai turėtų primokėti apeliantui už tai, jog jis nuomojosi patalpas. Šios išvados akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai. Trečia, net jeigu būtų laikoma, kad Subnuomos sutartis ir jos sąlygos turėjo teisinės reikšmės byloje padarytoms išvadoms, reikėtų įvertinti, jog teisines pasekmes šalims sukėlė tik Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuri buvo priimta 2010 m. gruodžio 7 d., kai subnuomos santykiai jau buvo pasibaigę. Tai dar kartą patvirtina, kad Subnuomos sutartyje numatyta kaina neturėjo visiškai jokios teisinės reikšmės teismų sprendimams.

2.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Aidila“ 2012 m. gruodžio 12 d. viešbučio nuomos rinkos vertės įvertinimo ataskaita. Pirma, teismas nepagrįstai priėmė ataskaitą, nes ji galėjo būti pateikta nagrinėjant ankstesnę bylą. Be to, atnaujinus procesą teismas turėjo tirti tik tai, ar Subnuomos sutartis ir joje nurodyta kaina turi teisinės reikšmės galutinėms teismų išvadoms dėl nuomos kainos pakeitimo. Byla negalėjo būti sprendžiama iš naujo šalims teikiant naujus įrodymus bei papildomus argumentus, kurie nebuvo susiję su esą naujai paaiškėjusia aplinkybe. Nagrinėjama ataskaita nėra susijusi su tokia aplinkybe, joje vertinamos viešbučių ir restorano patalpų nuomos kainos 2009 m. Taigi ataskaita iš esmės buvo siekiama įrodyti, kad, jeigu nagrinėjant bylą būtų buvę aišku, jog Subnuomos sutartyje yra nustatyta 76,35 Lt/kv. m. kaina, būtų buvę priimti kitokie teismų sprendimai, net neatsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju tai vis tiek turėjo būti įrodinėjama dar teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Antra, ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes: neatsižvelgta, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl nuomos kainos; netinkamai taikytas lyginamasis vertinimo metodas; visiškai neaišku, kaip yra apskaičiuoti nuomos kainai įtakos turintys koeficientai; ataskaita nepatvirtinta įmonės antspaudu. Trečia, ataskaitos išvada prieštarauja viešai prieinamai informacijai apie nuomos kainas, taip pat šiuo metu apelianto mokamiems nuomos mokesčiams už viešbučių patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kleta“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai atnaujino bylos procesą. Esminė aplinkybė, kuria buvo grįstas prašymas atnaujinti procesą, buvo ne pats Subnuomos sutarties faktas, o Subnuomos sutarties sąlyga dėl subnuomos kainos. Nėra įrodymų, kad apeliantas informavo atsakovą apie Subnuomos sutarties sudarymą ir atskleidė jos sąlygas. Subnuomos sutartis atsakovui nebuvo pateikta, ji nebuvo įregistruota viešame registre. Bylos nagrinėjimo metu Subnuomos sutarties sudarymo faktas ir šios sutarties sąlygos buvo nuslėptos. Subnuomos sutarties faktas ir jos sąlygos atsakovui taip ir būtų likę nežinomi, jei ne subnuomininko bankrotas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas pagrįstai pakeitė ankstesniu sprendimu nustatytą nuomos mokestį. Apeliantas, teigdamas, kad Nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis yra ženkliai per didelis, neatitinka rinkos kainos, todėl turi būti mažinamas, pats dalį nuomojamų patalpų subnuomavo už beveik du kartus didesnę kainą. Subnuomos sutarties turinys ne tik paneigia teismų išvadas, kad patalpų rinkos nuomos kaina atitinkamu laikotarpiu buvo 33 Lt/kv. m., bet ir įrodo, jog realiai apelianto įsipareigojimų dydis atsakovui pagal Nuomos sutartį buvo ženkliai mažesnis, nei bandyta įrodinėti aptariamoje byloje. Jeigu apeliantas savo pasitelktam vertintojui būtų atskleidęs informaciją apie Subnuomos sutartį ir jos sąlygas, būtų nustatyta visiškai kita, žymiai didesnė Nuomos sutartimi nuomojamų patalpų rinkos kaina, nei buvo nustatyta vertintojui neturint šios informacijos. Subnuomos sutartyje nustatyta kaina patvirtina, kad iš Nuomos sutartimi nuomojamų patalpų apeliantas gaudavo ne tik su viešbučių, restoranų, prekybos alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais susijusias pajamas, kurių mažėjimą galbūt įtakojo ekonominė krizė, tačiau ir pajamas iš tų pačių patalpų subnuomos, kurios nekito. Vertinant iš subnuomos gaunamas pajamas, apeliantui pagal Nuomos sutartį realiai mokėtino nuomos mokesčio dydis sudarė 36,84 Lt/kv. m – tiek, kiek apeliantas teigė, kad yra mokėtina pagal rinkoje vyraujančias kainas. Apeliantas turėjo visas galimybes verstis pelninga veikla net ir mokėdamas 50 Lt/kv. m., ką patvirtina vėlesnio nuomininko mokėta 53 Lt/kv. m. nuomos kaina.

3. Teismas pagrįstai priėmė ir vertino UAB „Aidila“ 2012 m. gruodžio 12 d. ataskaitą. Ši ataskaita yra betarpiškai susijusi tiek su naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, tiek ir su apelianto ieškinio pagrindu. Ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus, pateikta laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei priimto naujo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas iš esmės teigia, kad nebuvo galima nei atnaujinti procesą, nei keisti ankstesnį sprendimą. Su tokia pozicija negalima sutikti.

Minėta, atsakovo teigimu, paaiškėjusi esminė aplinkybė yra ta, kad apeliantas dalį visų Nuomos sutartimi išsinuomotų patalpų – 327,43 kv. m. ploto patalpas – Subnuomos sutartimi subnuomavo kitam asmeniui už 76,35 Lt/kv. m. dydžio nuomos mokestį. Pasak atsakovo, tokia aplinkybė paneigia teismų išvadas, kad nagrinėtu laikotarpiu patalpų rinkos nuomos kaina siekė apie 33 Lt/kv. m., bei patvirtina, jog apelianto įsipareigojimų dydis pagal Nuomos sutartį buvo ženkliai mažesnis nei įrodinėta.

Dėl sužinojimo ar galėjimo sužinoti apie Subnuomos sutarties sąlygas momento

Apeliantas teigia, kad atsakovas apie Subnuomos sutarties sąlygas galėjo sužinoti dar 2006 m., nes apie patį Subnuomos sutarties sudarymo faktą atsakovui tuo metu buvo žinoma. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 73-76) patvirtina aplinkybę, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 30 d. leido apeliantui subnuomoti R. G. IĮ „KBR pramogos“ patalpas. Tačiau šie įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui buvo žinomos Subnuomos sutarties sąlygos (visų pirma subnuomos mokesčio dydis) (CPK 185 str.). Vertinant, ar atsakovui nurodytos sąlygos galėjo būti žinomos, svarbu atsižvelgti į tai, kad Subnuomos sutartyje buvo įtvirtintas konfidencialumo įsipareigojimas, draudęs šalims atskleisti sutarties sąlygas tretiesiems asmenims (10.1 p.). Nuomos sutartyje taip pat nebuvo numatyta apelianto pareiga derinti su atsakovu būsimos subnuomos sutarties sąlygas, sudarytą sutartį pateikti atsakovui ar kitaip jam išviešinti sutarties sąlygas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Subnuomos sutartis nebuvo pateikta nagrinėjant ieškinį dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Nurodyta leidžia konstatuoti, kad atsakovui ankstesnės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos Subnuomos sutarties sąlygos, kuriomis atsakovas grindė prašymą atnaujinti procesą. Byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti, kad apie tokias sąlygas atsakovas sužinojo 2011 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 64).

Dėl Subnuomos sutarties reikšmės šalių ginčui dėl nuomos mokesčio sumažinimo

Sprendžiant, ar paaiškėjusios Subnuomos sutarties sąlygos yra esminė aplinkybė, svarbu įvertinti, kokiais argumentais remdamiesi apelianto ieškinį nagrinėję teismai priėmė jam palankius procesinius sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartyje (t. 1, b. l. 22-26) nurodė, kad byloje nustatyta, jog: dėl pasaulinio masto ekonomikos krizės, kurią išgyveno ir Lietuva, sumažėjo apelianto teikiamų paslaugų pelningumas (dėl sumažėjusio svečių skaičiaus ir apgyvendinimo kainų), padidėjo veiklos sąnaudos (PVM išaugo nuo 5 proc. iki 21 proc., padidėjo mokesčiai už elektrą, šildymą ir pan.); apelianto nuomojamų patalpų nuomos kaina rinkoje yra 33 Lt/kv. m. Kasacinio teismo vertinimu, tai reiškia, kad apeliantas, nuomodamas patalpas ir mokėdamas 50 Lt/kv. m., gauna šios kainos neatitinkančias patalpas, t. y. tik tokias, kurių kvadratinis metras kainuoja 33 Lt. Be to, dėl pirmiau išvardytų aplinkybių (ekonominės krizės, padidėjusių veiklos sąnaudų ir pan.) sumažėjo iš vieno kvadratinio metro nuomojamų patalpų gaunamos ieškovo pajamos. Jeigu šalys dėl nuomos sutarties kainos būtų tarusios esant pasikeitusioms sąlygoms, tokia kaina būtų mažesnė nei sulygta Nuomos sutartyje. Kasacinis teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, sutiko su teismų išvadomis, kad apeliantui sumažėjo iš Nuomos sutarties gaunamas įvykdymas, atitinkamai jam iš esmės tapo sudėtingiau vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nustatytą 50 Lt/kv. m. kainą.

Taigi iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, taip pat žemesnės instancijos teismų byloje priimtų procesinių sprendimų (t. 1, b. l. 7-21) matyti, kad apelianto išsinuomotų patalpų rinkos nuomos kaina nebuvo vienintelė aplinkybė, lėmusi Nuomos sutarties pakeitimą. Priešingai, kaip aiškiai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje, nuomos rinkos kainos sumažėjimas negali būti vieninteliu ar pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl esminio Nuomos sutarties vykdymo suvaržymo. Buvo vertinamos ir kitos aplinkybės, įskaitant kasacinio teismo nurodytą iš vieno kvadratinio metro nuomojamų patalpų apelianto gaunamų pajamų sumažėjimą.

Minėta, ankstesnės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu Nuomos sutartimi apeliantas nuomojosi 1 965 kv. m. ploto patalpas, mokėdamas atsakovui 50 Lt/kv. m. dydžio nuomos mokestį, iš viso 98 250 Lt per mėnesį. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ir priimant joje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą apeliantas subnuomavo 327,43 kv. m. ploto patalpas, gaudamas iš to per mėnesį 25 000 Lt dydžio pajamas (76,35 Lt/kv. m.). Subnuoma tęsėsi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., o duomenų, kad subnuomos mokestis per subnuomos laikotarpį būtų kitęs, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pajamos iš subnuomos buvo ženklios (1/4 mokėto nuomos mokesčio), ir, įvertinus ankstesnius teismų sprendimus, neabejotinai būtų turėjusios įtakos vertinant šalių įsipareigojimų pasikeitimą, visų pirma iš vieno kvadratinio metro nuomojamų patalpų apelianto gaunamų pajamų pokytį. Subnuomos pajamų dydis, nekintamumas, leidžia spręsti, kad ekonominės krizės poveikis apeliantui nebuvo toks stipriai neigiamas, kaip buvo įrodinėta (vien tik pajamų sumažėjimas ir išlaidų padidėjimas). Aptariama aplinkybė nebuvo atskleista, todėl teismų procesiniai sprendimai ne visiškai atitiko tikrąją situaciją.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, sprendžiant dėl nuomos mokesčio mažinimo reikalingumo, yra nepagrįsta ir nelogiška vertinti apelianto iš subnuomos gautas pajamas (taip pat bet kurias kitas apelianto pajamas ir išlaidas), nes tai galėtų privesti iki absurdiškų išvadų. Su šiuo argumentu negalima sutikti, nes, minėta, ankstesnėje byloje teismai vertino ir apelianto pajamų, išlaidų pokyčius, todėl, nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, nėra jokio pagrindo persvarstyti paties teismų pasirinktų sąlygų (kriterijų), kurios naudotos konstatuojant sutarties vykdymo suvaržymą, pobūdžio, jų taikymo apimties pagrįstumo. Priešingu atveju būtų peržengiamos atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 370 str. 4 p.). Kitaip tariant, kadangi procesas buvo atnaujintas dėl naujai paaiškėjusio fakto, reikšminga nustatyti tai, kaip šis faktas būtų galėjęs įtakoti ginčo išsprendimą pagal teismų taikytą sutarties vykdymo suvaržymo tyrimo modelį, bet ne jį kvestionuoti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas apie tam tikrą nuomos mokesčio kompensavimą subnuomos pajamomis yra nepagrįstas, nes šios pajamos gautos iki 2009 m. gruodžio 31 d., o nuomos mokestis apeliantui realiai buvo sumažintas nuo 2010 m. gruodžio 7 d., kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo. Su šiuo argumentu taip pat negalima sutikti. Reikalauti, kad nuomos mokestis būtų sumažintas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne priteisti tam tikrą kompensaciją už galbūt per didelį mokėtą nuomos kainą, pasirinko pats apeliantas. Tai, kad toks pasirinktas teisių gynybos būdas nėra optimalus dėl kintančių reikšmingų aplinkybių, iš dalies matyti ir iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties motyvų. Minėta, Subnuomos sutartis galiojo tiek apeliantui inicijuojant ginčą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, tiek pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą joje. Šis teismas nagrinėjo ginčą remdamasis tuo metu esančiomis bei žinomomis aplinkybėmis ir, net turėdamas Subnuomos sutartį, kurioje numatytas jos galiojimas iki 2009 m. gruodžio 31 d., nebūtų galėjęs savo išvadų grįsti ateityje būsima situacija. Priešingu atveju toks teismo procesinis sprendimas galėtų būti traktuojamas kaip sąlyginis, kuris įstatymo yra draudžiamas (CPK 267 str.) Tuo labiau, kad ir pačioje Subnuomos sutartyje numatyta galimybė ją pratęsti (3.2 p.). Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, apeliantas išsikėlė iš nuomotų patalpų netrukus po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo – 2011 m. balandžio 28 d.

Aukščiau nurodyta, kad, pasak atsakovo, Subnuomos sutarties sąlygos paneigia ir teismų išvadą, kad nagrinėtu laikotarpiu patalpų rinkos nuomos kaina siekė apie 33 Lt/kv. m. Grįsdamas šį argumentą, atsakovas pateikė UAB „Aidila“ 2012 m. gruodžio 12 d. viešbučio nuomos rinkos vertės įvertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 157-200). Skundžiamame sprendime nurodyta ataskaita paminėta, o apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl įvairių priežasčių negalėjo ja remtis.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neduoda pagrindo manyti, kad aptariama įvertinimo ataskaita būtų turėjusi esminės reikšmės nutariant pakeisti ankstesnį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė ataskaitos išvadas, tačiau jos tiesiogiai nesusietos su teismo motyvais. Kaip matyti, nustatytas naujas nuomos mokesčio dydis – 41,50 Lt/kv. m. – apskaičiuotas mokesčio, kurį apeliantas mokėjo iki kreipdamasis į teismą (50 Lt/kv. m.), ir mokesčio, kuris buvo teismų sumažintas (33 Lt/kv. m.), skirtumą padalinant abiem šalim po lygiai, t. y. prie sumažinto nuomos mokesčio pridedant 8,5 Lt arba iš nesumažinto mokesčio atimant 8,5 Lt. Spręstina, kad esminė reikšmė skirta ne naujai atsakovo įrodinėjamam patalpų rinkos nuomos mokesčio dydžiui, o apelianto gautų subnuomos pajamų dydžiui. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pozicija; ji dera su ankstesnėje byloje pateiktais teismų išaiškinimais, kad patalpų nuomos rinkos kainos sumažėjimas negali būti vieninteliu ar pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl esminio Nuomos sutarties vykdymo suvaržymo. Taigi nėra pagrindo nagrinėti nurodytų apeliacinio skundo argumento, nes jų vertinimo rezultatas neturėtų įtakos bylos baigčiai.

Atsakovas, paaiškėjus nagrinėjamai naujai aplinkybei, prašė visiškai atmesti apelianto ieškinį, tačiau teismas prašymą tenkino tik iš dalies. Atsakovas sprendimo neskundžia. Tuo tarpu apeliantas nepateikia jokių savarankiškų argumentų, galinčių pagrįsti 41,50 Lt/kv. m. dydžio nuomos mokesčio nustatymo neteisingumą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, manytina, kad toks dydis yra protingas ir teisingas (CK 1.5 str. 4 d.). Tuo labiau, kad apeliantas ankstesnėje byloje iš pradžių prašė sumažinti nuomos kainą iki 40 Lt/kv. m., ir šį reikalavimą pakeitė tik gavęs palankią ataskaitą apie ginčo patalpų rinkos nuomos mokestį.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos apeliaciniam teismui atidėjus procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą ir paskelbimą, buvo gautas atsakovo prašymas atlyginti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat jas pagrindžiantys įrodymai (t. 2, b. l. 192-206). Atsakovas nurodė, kad anksčiau pateikti šių įrodymų negalėjo, nes specialiame interneto tinklalapyje nebuvo paskelbta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka data. Tačiau iš bylos duomenų (t. 2, b. l. 182) matyti, kad apie 2014 m. kovo 3 d. vyksiantį posėdį specialiame tinklalapyje buvo paskelbta 2014 m. vasario 2 d. Tokią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad apeliantas įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė laiku (t. 2, b. l. 183-190). Kaip galima spręsti iš atsakovo prašymą grindžiančių įrodymų, atsakovas informacijos apie teismo posėdžio datą ieškojo ne vadovaudamasis „Vieša tvarkaraščių paieška“ sistema, o „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ sistema, kurioje tokia informacija šiuo atveju nėra skelbiama. Kur ieškoti informacijos apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsakovui turėjo būti žinoma ir iš pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 9 d. pranešimo apie bylos su apeliaciniu skundu siuntimo (t. 2, b. l. 103). Pažymėtina, kad atsakovas buvo atstovaujamas advokato, todėl pastarojo klaida nėra pateisinama. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.).

Valstybei iš apelianto priteistinas 5 009 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 85, 86).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ (kodas 124666595) 5 009 Lt (penkis tūkstančius devynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Donatas ŠernasVigintas Višinskis