- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-598-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12365-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Skolininkas
- D. P., J. P.
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-598-370/2012
2012 m. kovo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininkų D. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutarties, suinteresuotas asmuo hipotekos kreditorius AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-09-12 pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio įkeisto daikto – 2,900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas užregistruotas 2007-08-31, registracijos Nr. 6597, hipotekos i. k. 03120070012369. Įkeisto daikto vertė hipotekos lakšte – 1 508 000 Lt.
Kreditorius nurodė, kad 2007-08-24 su skolininkais sudarytą kredito sutartį Nr. 0460718074143-17 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukė, nes skolininkai nevykdė savo sutartinių prievolių. Visos skolos suma yra 148 369,89 EUR ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011-11-16 nutartimi įkeistas daiktas buvo areštuotas ir skolininkai bei įkeistų daiktų savininkas buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeistų daiktų savininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas nekvalifikavo kredito ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo ir nevertino jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu, nepatikrino kreditoriaus pareiškime nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, ar kredito sutartis yra nutraukta teisėtai. Kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę sutartį nutraukti prieš terminą nevykdant ar netinkamai vykdant bent vieno iš dešimties kredito sutarties punktų reikalavimų bei nevykdant kitų, su šia sutartimi nesusijusių sutarčių, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų (skolininkų) nenaudai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 2011-01-18 įspėjimo dėl sutarties nutraukimo išsiuntimą bei įteikimą skolininkams. Skolininkai kreditoriaus pranešimo negavo, tad negalėjo pašalinti jame nurodytų trūkumų ir nežinojo apie kreditoriaus ketinimus nutraukti sutartį prieš terminą. Kita vertus, net jei skolininkai ir būtų gavę minėtą kreditoriaus įspėjimą, skolininkai nebūtų galėję įvykdyti kreditoriaus reikalavimų per nustatytą terminą. Skolininkas D. P. net du kartus kreipėsi į kreditorių prašydamas restruktūrizuoti kredito sutartį, tačiau kreditorius nė į vieną prašymą neatsakė. Be to, skolininkai su kreditoriumi yra sudarę dar dvi kredito sutartis, kurias iki šiol vykdo. Esant tokioms aplinkybėms, kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Taip pat apeliantai pažymėjo, kad teismas nepatikrino prašomos išieškoti sumos pagrįstumo ir nesuteikė skolininkams teisės pareikšti nesutikimų ir pretenzijų. Skolininkų nuomone, kredito sutartis nebuvo nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, todėl kreditorius neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkai buvo raštu įspėti dėl sutarties nutraukimo, jiems buvo nurodyta, kad jei iki 2011-02-05 nebus padengti pradelsti mokėjimai, sutartis bus laikoma nutraukta. Skolininkai neatsiskaitė, todėl kreditorius 2011-02-05 sutartį nutraukė ir nuo tos dienos sustabdė palūkanų ir netesybų skaičiavimą, nors bankui tai neprivaloma. Sutarties atnaujinimo atveju palūkanos ir netesybos būtų perskaičiuojamos. Kadangi pradelstų mokėjimų laikotarpis sudarytų 900 kalendorinių dienų, tai dar labiau apsunkintų skolininkų prievolių naštą. Apeliantai kreipėsi į banką su prašymu restruktūrizuoti paskolą ir sutikdami mokti po 1 500 Lt, bet jie nemoka nei to, ką privalėtų mokėti pagal sutartį, nei to, ką jų teigimu, galėtų mokėti, todėl prašymas yra formalus, o atskirasis skundas savitikslis. Kreditorius pažymėjo, kad ilgai laukė pradelstų mokėjimų dengimo, o į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2011-09-12.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas atmeta apeliantų argumentus dėl paskolos sutarties vertinimo kaip vartojimo. Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Iš kredito sutarties specialiosios dalies 2. punkto matyti, kad paskolos paskirtis – nekilnojamojo turto vystymui (b. l. 6), todėl apeliantų argumentai dėl teismo pareigos savo iniciatyva tikrinti paskolos sutarties sąlygų atitikimą įstatyme nustatytiems sąžiningumo reikalavimams atmestini.
Atmestinas apeliantų argumentas, kad kredito sutartis nėra nutraukta įstatymo nustatyta tvarka. Kredito sutarties bendrosios dalies 9-13 punktuose nustatytos šalių susirašinėjimo sąlygos, kurios numato, jog šalių susirašinėjimo adresai nurodyti sutartis specialiosios dalies 11 punkte, visi šalių susirašinėjimo dokumentai visi pranešimai gali būti išsiųsti paštu, laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną po išsiuntimo dienos, kredito gavėjai privalo informuoti banką apie adreso pasikeitimą, neįvykdžiusi minėtų reikalavimų šalis negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų arba, jog ji negavo pranešimų, siųstu pagal tuos rekvizitus. Sutarties specialiosios dalies 11.2 punkte kreditų gavėjų adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kreditorius skolininkam siūlė įspėjimą ne tik sutartyje skolininkų nurodytu adresu, bet ir dar dviem skirtingais adresais (b. l. 30–33).
Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apeliantų argumentai dėl kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančių sutarties sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo. Kreditorius sutartį nutraukė konkrečiu pagrindu, t. y. skolininkams nevykdant savo piniginių prievolių, kurių bendra suma įspėjimo dieną sudarė net 18 704,56 EUR. Apeliantų pradelsta suma sudarė didelę sutartinių piniginių prievolių dalį, todėl sutarties pažeidimas laikytinas esminiu CK 6.209 str. 3 d. ir 6.217 str. 1 d. prasme. Be to, patys apeliantai pripažįsta, kad sutarties tinkamai vykdyti nei įspėjimo metu, nei dabar, finansinių galimybių neturi. Pradelstas mokėjimų laikotarpis šiuo metu viršija 900 dienų. Esant bent daliniam įsiskolinimui kreditorius teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, o Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 1 d.).
Atmestinas kaip formalus apeliantų argumentas, kad teismas nepatikrino įsiskolinimo dydžio, o atsakovams buvo užkirsta teisė jį ginčyti. Apeliantai su skundu net neteigia, kad įsiskolinimo suma apskaičiuota neteisingai, jau nekalbant apie tai galinčių pagrįsti įrodymų pateikimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininkus ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.